Daugiau negu pusė visų pasėlių plotų Lietuvoje (2 209,2 tūkst. ha) 2013 m. buvo apsėta javais (1 212,9 tūkst. ha), iš jų vasariniais - 571,0, o žieminiais - 641,9 tūkst. ha. Iš vasarinių javų populiariausi miežiai, po jų - avižos, o mažiausiai auginama pupinių augalų.

Pernai miežių pasėlių plotai Lietuvoje siekė 201,3 tūkst. ha. Tai sudaro 35,2 proc. visų vasarinių javų, arba 16,0 proc. visų grūdinių augalų ploto. Vasarinių miežių pasėliai turi tendenciją mažėti (nuo 352,0 tūkst. ha 2000 m. iki 201,3 tūkst. ha 2013 m.), tačiau jie išlieka vieni svarbiausių tarp vasarinių javų.

Vasarinių miežių veislės

Nacionaliniame augalų veislių sąraše pernai buvo įrašytos 38 vasarinių miežių veislės, tarp jų 7 lietuviškos. Penkiomis naujomis lietuviškomis veislėmis sąrašas papildytas pastaraisiais metais. Tai - Alisa DS, Arka DS, Noja DS, Ema DS ir Kirsna DS.

Vasarinių salyklinių miežių veislė Alisa DS sukurta LAMMC Žemdirbystės institute, sukryžminus danišką veislę Jacinta su angliška Vortex. Veislė derlinga, bandymų metu Alisa DS (5,04 t ha^-1) lenkė standartinę veislę Luokė (4,39 t ha^-1) 0,65 t ha^-1, arba 14,8 proc. Veislė buvo tiriama valstybiniuose veislių tyrimuose 2008-2009 m., didžiausią derlių (9,16 t ha^-1) subrandino Kauno augalų veislių tyrimo stotyje (AVTS) 2008 metais.

Augalai trumpo šiaudo (66-68 cm), atsparūs išgulimui (9 balai), gerai krūmijasi. Grūdai stambūs, 1 000 grūdų masė - 46,0-52,5 g. Veislė vidutinio ankstyvumo, subręsta 1-2 dienomis vėliau negu veislė Luokė. Tai geros kokybės salyklinė vasarinių miežių veislė (baltymų - 9,6-11,9 proc., krakmolo - 62,3-64,1 proc.). Atspari miltligei, dryžligei, dulkančiosioms kūlėms bei vidutiniškai atspari rinchosporiozei. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir Europos Sąjungos bendrąjį žemės ūkio augalų veislių katalogą įrašyta 2011 metais.

Vasarinių miežių veislė Arka DS sukurta LAMMC Žemdirbystės institute, sukryžminus selekcinį numerį LŽI 7385 su vokiška veisle Madona. Veislė derlinga, veislių bandymų metu Arka DS (5,21 t ha^-1) lenkė standartinę veislę Luokė 0,75 t ha^-1, arba 16,8 procento. Veislė tirta valstybiniuose veislių tyrimuose 2009-2010 m. Derliaus priedai tyrimo metais gauti Šilutės, Vilniaus ir Pasvalio AVTS (0,10-0,57 t ha^-1). Didžiausią derlių (9,35 t ha^-1) subrandino Kauno AVTS 2008 m. Augalai pasižymi trumpu šiaudu (64 cm), atsparūs išgulimui, gerai krūmijasi. Grūdai vidutinio stambumo, 1 000 grūdų masė - 41,3-43,4 g. Veislė vidutinio ankstyvumo, subręsta kartu su veisle Luokė. Tai pašarinio tipo miežių veislė (baltymų - 11,9-12,9 proc., krakmolo - 59,9-60,2 proc.). Atspari miltligei, dryžligei, dulkančioms kūlėms bei vidutiniškai atspari rinchosporiozei. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir Europos Sąjungos bendrąjį žemės ūkio augalų veislių katalogą įrašyta 2011 metais.

Vasarinių miežių veislė Noja DS sukurta LAMMC Žemdirbystės institute, sukryžminus selekcinį numerį LŽI 7385 su švediška veisle Pongo. Veislė derlinga, bandymų metu Noja DS (4,67 t ha^-1) lenkė veislę Luokė 1,21 t ha^-1, arba 34,9 proc. Buvo tiriama 2009-2011 m., didžiausias derlius (7,48 t ha^-1) išaugintas 2009-aisiais Šilutės AVT stotyje. Šios veislės augalai pasižymi trumpu šiaudu (69-70 cm), atsparūs išgulimui (9 balai). Gerai krūmijasi. Grūdai vidutinio stambumo, 1 000 grūdų masė - 46,0-48,8 gramo.

Miežiai Noja DS vidutinio ankstyvumo, subręsta kartu su veisle Luokė. Tai pašarinio tipo miežių veislė (baltymų - 12,9-13,2 proc., krakmolo - 59,2-64,0 proc.). Atspari miltligei, rinchosporiozei ir rudadėmei dryžligei, vidutiniškai atspari tinkliškajai dryžligei ir ramularijai. 2012 metais įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir Europos Sąjungos bendrąjį žemės ūkio augalų veislių katalogą.

Vasarinių miežių veislė Ema DS sukurta LAMMC Žemdirbystės institute, sukryžminus švedišką veislę Mentor su vokiška Annabell. Veislė derlinga, bandymų metu Ema DS (4,80 t ha^-1) lenkė veislę Luokė 1,20 t ha^-1, arba 33,7 proc. Buvo tirta 2011-2012 m., didžiausias derlius (8,48 t ha^-1) išaugintas 2012 m. Pasvalio AVT stotyje.

Šios veislės augalai trumpo šiaudo (68 cm), atsparūs išgulimui (9 balai). Gerai krūmijasi. Grūdai stambūs, 1 000 grūdų masė - 50,3 g. Veislės Ema DS miežiai vidutinio ankstyvumo, subręsta kartu su Luoke. Tai pašarinio tipo miežių veislė (baltymų - 12,0-13,0 proc., krakmolo - 61,3 proc.). Atspari miltligei, dryžligei, dulkančiosioms kūlėms, vidutiniškai atspari rinchosporiozei ir ramularijai. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir Europos Sąjungos bendrąjį žemės ūkio augalų veislių katalogą įrašyta 2013 metais.

Vasarinių miežių veislė Kirsna DS sukurta LAMMC Žemdirbystės institute, sukryžminus selekcinį numerį LŽI 7386 su lenkiška veisle Orlik. Veislė derlinga, veislių bandymų metu Kirsna DS (4,52 t ha^-1) lenkė veislę Luokė 1,04 t ha^-1, arba 24,1 proc. Veislė tirta 2011-2012 m., didžiausias derlius išaugintas 2012 m. Pasvalio AVT stotyje - 8,10 t ha^-1. Naujos veislės augalai pasižymi trumpu šiaudu (69 cm), atsparūs išgulimui (8,9 balai). Gerai krūmijasi. Grūdai vidutinio stambumo, 1 000 grūdų masė - 45,4 g. Veislės Kirsna DS miežiai vidutinio ankstyvumo, subręsta viena ar dviem dienomis vėliau negu Luokė. Tai pašarinio tipo miežių veislė (baltymų - 12,0 proc., krakmolo - 59,3 proc.). Atspari miltligei, dryžligei, dulkančiosioms kūlėms, vidutiniškai atspari rinchosporiozei ir ramularijai. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir Europos Sąjungos bendrąjį žemės ūkio augalų veislių katalogą įrašyta 2013 metais.

Avižos tinka ir prastesnėms dirvoms

Avižų pasėlių plotai yra daug mažesni negu miežių, kadangi jų pašarinė vertė skiriasi nuo miežių ir pašarui avižos nepritaikomos taip plačiai kaip miežiai. Tačiau avižų plotai nors ir neženkliai, bet didėja. 2011 m. avižų buvo pasėta 63,9 tūkst. ha, 2012 m. - 71,9, o 2013 m. - 73,1 tūkst. ha. Pernai avižų plotai sudarė 12,8 proc. visų vasarinių javų, arba 5,8 proc. visų grūdinių augalų ploto.

Į dirvas, kurios per prastos miežiams ar kviečiams, galima sėti avižas. Seniai žinoma, kad prastesnėse dirvose, kurios netinka minėtiems augalams, pasėtos avižos neblogai dera. Avižos turi gausią šaknų sistemą, todėl paima maisto medžiagas iš gilesnių dirvos sluoksnių ir po jų auginamiems augalams palieka daug organinės medžiagos, o antžeminė dalis gerai stelbia piktžoles. Dėl šių savybių avižos yra mėgstamas augalas ekologiniuose ūkiuose.

Avižų privalumas ekologiniuose ūkiuose arba ūkiuose, kur netaikomos intensyvios technologijos, - tai jų atsparumas ligoms. Lietuvoje pagrindinės avižų lapų ligos yra vainikuotosios rūdys ir dryžligė, tačiau jos dažniausiai pasirodo vėlai ir didesnių nuostolių padaryti nespėja. Avižų šluoteles pažeidžia dulkančiosios kūlės. Tai būtų rimtesnė problema, tačiau Lietuvoje kuriant veisles jautrios kūlėms linijos yra išbrokuojamos dar iki jų tyrimo Veislių tyrimų stotyse, net jei jos ir labai derlingos.

Šiuo metu į Nacionalinį augalų veislių sąrašą yra įrašytos dvi lietuviškos avižų veislės. Migla DS yra veteranė Nacionaliniame augalų veislių sąraše - ten ji nuo 2001-ųjų. Nors veislė registruota jau daugiau kaip dešimtmetį, savo derlingumu ji mažai nusileidžia vėliau registruotoms veislėms, o dėl aukšto stiebo ir gausios lapijos yra vertinama ekologiniuose ūkiuose. Vidutinis derlingumas - apie 5 t ha^-1, o tiriant šią veislę veislių tyrimų stotyse, didžiausias derlius (7,3 t ha^-1) buvo gautas Šilutės AVTS. Ekologinėje sėjomainoje Miglos DS derlingumas būna apie 3,5 t ha^-1. Šios veislės trūkumas - gausiau patręšus azotu ir esant nepalankioms oro sąlygoms, gali išgulti.

Veislė Mina DS yra vienintelė šiuo metu registruota plikųjų avižų veislė. Plikosios avižos, palyginti su lukštingomis, turi ir pliusų, ir minusų. Didžiausias privalumas yra tai, kad jos neturi lukšto, todėl ir vadinamos plikosiomis arba belukštėmis. Kadangi grūdai neturi balasto (lukšto), paprasčiau juos transportuoti ir sandėliuoti. Be to, daug geresnė jų cheminė sudėtis. Lukštingų avižų grūdai turi daug baltymų (apie 12 proc.) ir riebalų (4-5 proc.), tačiau belukščių grūdai dar vertingesni - turi 14-15 proc. baltymų ir 6-7 proc. riebalų, o lietuviškos veislės Mina DS grūdai, tyrimų duomenimis, turėjo net 7,12 proc. riebalų.

Beje, anksčiau minėta lukštingų avižų veislė Migla DS savo chemine sudėtimi išsiskiria iš kitų lukštingųjų. Jos grūduose yra daugiau negu vidutiniškai ir baltymų, ir ypač riebalų.

Neigiama plikųjų avižų savybė yra mažesnis derlius, kuris iš dalies sumažėja todėl, kad lukštas lieka lauke su šiaudais. Antrasis minusas - grūdus ilgesnį laiką laikant supiltus storu sluoksniu, jie apkarsta. Veislės Mina DS derlius gali būti per 5 t ha^-1, o didžiausias derlius  (6,9 t ha^-1) buvo gautas Kauno AVTS.

Šios veislės avižos labai atsparios išgulimui. Plikųjų avižų veislė Mina DS taip pat yra tinkama auginti ekologiniuose ūkiuose, kadangi yra pakankamai aukšta, gerai stelbia piktžoles ir labai atspari dulkančiosioms kūlėms. Šią veislę spėjo pamėgti ir grūdų perdirbėjai, gaminantys avižinius dribsnius bei kitus avižų grūdų produktus, mat perdirbimo metu nereikia nulukštenti grūdų. Mina DS į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir Europos Sąjungos bendrąjį žemės ūkio augalų veislių katalogą įrašyta 2010 metais.

Pupinių augalų veislės

Pupinių javų pasėlių plotai yra dar mažesni negu miežių ar avižų. Pernai žirnių buvo auginama 24,4 tūkst. ha, o pupų - tik 7,0 tūkst. ha. Tačiau stebima gera tendencija - aprobuoti sėkliniai pupinių javų plotai, nors ir nežymiai, didėja. 2013 m. į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašyta 11 sėjamųjų žirnių ir 4 pupų veislės. Tarp plačiausiai auginamų veislių yra Žemdirbystės institute sukurta žirnių veislė Simona ir pupos Reda DS.

Pusiau belapiai žirniai Simona prisitaikę augti mūsų klimato sąlygomis, todėl subrandina stabilų derlių. 2006-2007 m. tyrimuose vidutiniškai gauta 3,72 t ha^-1. Sėklos geltonos, labai gerai laikosi ankštyse. Grūduose nustatyta 23,4 proc. baltymų. Auginant visas registruotas žirnių veisles kolekcijoje (kad būtų galima palyginti jas vienodomis augimo sąlygomis), Simona išsiskyrė atsparumu ligoms ir išgulimui. Augalų aukštis gali svyruoti, priklausomai nuo metų augimo sąlygų, nuo70 iki 90 cm. Vegetacijos trukmė nuo sėklos sudygimo iki brandos taip pat kinta nuo 72 iki 93 dienų. Grūdai vidutinio stambumo, 1 000 sėklų masė - 230 gramų.

Žirnių veislė Simona į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą įrašyta 2008 metais. Šiuo metu Simona užima antrą vietą pagal aprobuotų sėklinių pasėlių plotą. Pernai aprobuota 208,62 ha, t. y. 14,5 proc. visų aprobuotų žirnių. Šios veislės palaikomąja ir pradine sėklininkyste užsiima Žemdirbystės institutas, kuriame žemdirbiai galima įsigyti pradinio dauginimo sėklų.

Pupų veislė Reda DS sukurta sukryžminus vokišką veislę Scirocco su lietuviška Ada. Veislės ūkinis vertingumas tirtas 2008-2009 m. Kauno ir Pasvalio AVTS. Vidutinis derlius 7 t ha^-1. Grūduose nustatyta 27,4-33,1 proc. baltymų. Grūdai stambūs, 1 000 sėklų masė - 452-580 g. Atsparumas išbyrėjimui iš ankščių įvertintas 8,3 balo. Stiebas tvirtas, atsparus išgulimui.

Veislė atspari antraknozei ir rudajai dėmėtligei, vidutiniškai atspari rūdims. Žemdirbystės instituto demonstraciniuose bandymuose 2013 m. veislė Reda DS užaugino didžiausią derlių iš visų registruotų pupų veislių. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir Europos Sąjungos bendrąjį žemės ūkio augalų veislių katalogą įrašyta 2010 metais.

Žemdirbystės institute sukurta pupų veislė Nida DS nuo 2014 metų išbraukta iš Nacionalinio augalų veislių sąrašo, tačiau ūkininkai po veislės išbraukimo gali ją auginti ir dauginti dar 2,5 metų.

Algė LEISTRUMAITĖ, Vida DANYTĖ, Kristyna RAZBADAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/03