Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto laukia įkurtuvės renovuojamuose rūmuose, o būsimų studentų - ne tik atnaujintos auditorijos, bet ir naujos studijų programos. Apie tai kalbamės su fakulteto dekane prof. dr. Astrida SLAVICKIENE.

Šiais metais ASU Ekonomikos ir vadybos fakultetas siūlo stojantiesiems tris naujas programas: pirmos pakopos (bakalauro) studijų programų sąraše atsirado taikomoji ekonomika ir verslo analizė bei kultūros ir turizmo vadyba, o planuojantieji studijuoti antroje pakopoje galės rinktis ir verslo logistikos magistrantūros studijas.

Taikomosios ekonomikos ir verslo analizės studijų programą rengėme atsižvelgdami visų pirma į smulkaus ir vidutinio verslo, susijusio su maisto pasiūlos grandine, poreikius. Dauguma smulkių ir vidutinių įmonių dėl konkurencijos nuolat yra rizikos zonoje, kurioje kartu vyksta nenuspėjami pokyčiai, veriasi naujos galimybės. Verslui reikia specialistų, kurie ne tik išmanytų verslo procesus ir gebėtų juos identifikuoti, bet ir mokėtų analizuoti, apskaičiuoti ir vertinti įmonės veiklos rodiklius, ekonomiškai ir finansiškai pagrįstų verslo sprendimus, rengtų ir įgyvendintų verslo planus, numatytų investavimo riziką, analizuotų situaciją potencialiose rinkose, organizuotų verslą, inicijuotų ir diegtų inovacijas. Baigę šios programos studijas studentai galės dirbti žemės ūkio, maisto pramonės, prekybos ir kitose įmonėse, verslo konsultavimo srityje, finansų įstaigose, įgis įgūdžių savarankiškai kurti verslą.

Antroji naujovė - kultūros ir turizmo vadybos bakalauro studijos. Mes pamėginome apjungti šias dvi sritis, įžvelgdami didesnes perspektyvas ir didesnį poreikį baigusiems šias studijas nei siauros specializacijos (vien kultūros ar vien turizmo) vadybininkams. Studijos orientuotos į tai, kad studentai suvoktų regionų savitumą bei nuolat kintančią kultūros vertybių visumą, gebėtų analizuoti ir kūrybiškai vertinti naujas šalies ir tarptautinės aplinkos kultūrines ir turizmo galimybes, taptų kultūrinių iniciatyvų kūrėjais bei įgyvendintojais. Studijos siejamos su mūsų universiteto Kultūrinės komunikacijos ir edukacijos centro veikla. Baigusieji programą galės dirbti kultūros ir turizmo vadybininkais, infrastruktūros organizatoriais, konsultantais tiek šalies, tiek savivaldybių ir seniūnijų lygmens įstaigose, administruojančiose kultūros ir turizmo politiką, verslo ir turizmo informaciniuose centruose, vietos veiklos grupėse, nevyriausybinėse organizacijose ir kt.

Baigusieji bakalauro studijas ir siekiantys gilinti žinias siūlomų programų sąraše ras verslo logistiką. Programa skirta įmonių padalinių vadovams parengti, kurie gebės vadovauti logistikos procesams, t. y. valdyti veiklą, susijusią su žaliavų, medžiagų tiekimu ir prekių, gaminių pardavimu (tai apima prekių užsakymų planavimą, naujų tiekėjų ir klientų paiešką, sutarčių sudarymą, transportavimo, sandėliavimo, paskirstymo darbų organizavimą, vadovavimą darbuotojams ir atstovavimą įmonei bei kt.). Verslo logistikos specialistų poreikį rodo ir darbo biržos duomenų analizė. Be to, teigiamai nuteikia logistikos ir prekybos pirmos pakopos (bakalauro) studijų programos populiarumas. Tai, kad tarp pasirinkusių šią studijų programą daug ištęstinių studijų (šios studijos trunka ilgiau nei pasirinkus nuolatinę formą) studentų, rodo, jog ir dirbantiems žmonėms žinių reikia. Kai kuriose kolegijose yra rengiami žemesnės grandies logistikos specialistai, vadinasi, mes sudarome ir jiems galimybę gilinti žinias, įgyjant tos pačios specialybės bakalauro ar magistro diplomą.

Ar daug kolegijų absolventų tęsia studijas Jūsų fakultete?

Kolegijų absolventų skaičius mūsų studentų gretose kasmet auga. 2013 m. papildomąsias studijas pasirinko apie 60 kolegijų absolventų, daugiausia jų studijuoja apskaitą ir finansus, žemės ūkio verslo vadybą ir kaimo plėtros administravimą. Skaičiumi pirmauja baigusieji Kauno, Marijampolės, o dabar ir Vilniaus kooperacijos kolegiją, taip pat mokosi jaunimas iš Alytaus, Žemaitijos kolegijų. Kolegijų absolventų išskirtinis bruožas - didesnė mokymosi motyvacija, jie labai tikslingai renkasi programas, tvirtai žinodami, ko jiems gyvenime reikia.

Tradicinės studijų programos nepraranda populiarumo?

Seniausia pirmos pakopos studijų programa yra apskaita ir finansai - tai jau mūsų klasika. Ji populiari ir tarp besirenkančiųjų nuolatines studija, ir tarp ištęstinių studijų studentų. Tai vienintelė programa, suteikianti galimybę įgyti dvejopą - apskaitos ir finansų - kvalifikacinį laipsnį. Kadangi ruošiame specialistus smulkiajam ir vidutiniam verslui, atsižvelgiame į tai, jog mažoms įmonėms būtų sudėtinga įdarbinti buhalterį ir finansininką, todėl mūsų fakultete studentai įgyja ir buhalterinių, ir finansinių žinių. Antra pagal populiarumą yra logistikos ir prekybos programa, iš magistrantūros programų - apskaita ir finansai bei žemės ūkio ekonomika.

Jaunimo siekis mokytis nemažėja. Daug studentų į antros pakopos studijas ateina iš kitų aukštųjų mokyklų. Šiemet į apskaitos ir finansų magistrantūros programą priimta apie 40 studentų - tai rekordas. Dauguma jų dirba, todėl pasirinko ištęstines studijas nuotoliniu būdu: jie lanko paskaitas dukart per mėnesį po porą dienų, o vėliau bendrauja su dėstytojais nuotoliniu būdu: konsultuojasi internetu, ten pat gali peržiūrėti paskaitų įrašus, susipažinti su dėstomo dalyko medžiaga.

Šiais metais tikimės didesnio stojančiųjų susidomėjimo trimis programomis, kurioms turėtų būti numatytas tikslinis finansavimas - tai žemės ūkio verslo vadyba, kaimo plėtros administravimas bei žemės ūkio ekonomika. Prasidėjus naujam Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui, administravimo apimtys augs, todėl ir specialistų poreikis didės.

O ką renkasi užsienio studentai?

Užsienio studentai - tai iššūkis mūsų universitetui. Kiekvienais metais jų daugėja, Ekonomikos ir vadybos fakultete studijuoja beveik šimtas užsieniečių. Jie mūsų fakultete dažniausiai renkasi kaimo plėtros administravimo bakalauro studijas bei apskaitos ir finansų magistrantūrą.

Užsieniečiai studijuoja anglų kalba, šią programą gali rinktis ir lietuviai, bet yra ir atvirkščias procesas - keletas studentų išmokę lietuvių kalbą perėjo mokytis į grupę, kurioje dėstoma lietuvių kalba. Darbas tokiose grupėse reikalauja didesnio dėstytojų pasirengimo.

Pagrindinį užsieniečių kontingentą sudaro jaunimas iš Afrikos, o nuo kitų mokslo metų jų gretas papildys jaunuoliai iš Indijos, Kinijos.

Dėstytojų kolektyvą irgi papildo kolegos iš užsienio: iš JAV, Rumunijos, Čekijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos - vieni atvyksta ilgesniam laikui, kiti trumpalaikiam darbui.

Jūs akcentuojate Fakulteto ryšius su verslu. Tai apima ne vien specialistų rengimą įmonėms?

Ryšys su verslu nuolat plečiasi tiek mokslinėje, tiek mokymosi visą gyvenimą veikloje, bendraujant su žemės ūkio įmonėmis, bendrovėmis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir kitomis įstaigomis, kurios suvokia žemės ūkį kaip prioritetinę sritį. Mes suteikiame galimybę specialistams su aukštuoju išsilavinimu tobulinti vadybines kompetencijas pagal 30 programų. Poreikis yra toks didelis, kad ne visada visus galime priimti.

Verslo įmonės užsako mokslo paslaugas, vietos veiklos grupės kreipiasi pagalbos ruošiant strateginius dokumentus, organizacijos - turto vertinimo, savikainos skaičiavimo ir kt. metodikas. Po mokslo paslaugų pristatymo Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmuose kai kurios įmonės susidomėjo mūsų paslaugomis turto vertės nustatymo srityje. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija dažnai kreipiasi dėl savikainos apskaičiavimo kintant mokestinei sistemai ir pan. Bendradarbiaudami su LŽŪKT organizuojame konsultantų mokymus.

Neseniai viena finansinio tarpininkavimo įmonė kreipėsi į mus, prašydama sukurti finansinių sunkumų turinčių ūkininkų gelbėjimo metodologiją. Įmonė tarpininkavo ūkininkui gaunant paskolas, o dabar suinteresuota, kad ūkininkas nežlugtų, kad jo verslas išliptų iš duobės ir klestėtų. Jei gelbėjimo priemonių planas bus įgyvendintas sėkmingai, galima tikėtis, kad iš to išsirutulios plačiau taikomas instrumentas, kuris leis moksliškai nustatyti finansinių sunkumų gylį ir konkrečius kiekvienam ūkiui ar įmonei sunkumų įveikimo kelius.

Net tiesiogiai su agrariniu sektoriumi nesusijusios įmonės pradeda labiau domėtis žemės ūkiu. Jos jau vertina šį sektorių kaip strateginį, kurio reputacija per praėjusią krizę sutvirtėjo. Štai viena apskaitos paslaugų įmonė net įsteigė stipendiją mūsų studentams.

Pasakojate apie bendradarbiavimą su įstaigomis ir organizacijomis. O ar gali eilinis ūkininkas tikėtis Jūsų paslaugų sprendžiant konkretaus ūkio problemas?

Žinoma, jei jo problemos sprendimas susijęs su mūsų veiklos sritimi. Apčiuopiama pagalba galėtų būti jau minėtas konkretaus ūkio rizikos vertinimas. Dvi mūsų doktorantės pernai apsigynė disertacijas, kuriose gilinosi į žemės ūkio subjektų finansinius sunkumus ir integruotą rizikos žemės ūkyje vertinimą. Pastaroji disertacija labai matematizuota. Joje apibendrinta apie 1 300 įvairių Europos Sąjungos šalių ūkių analizės rezultatų, tad metodologija pagrįsta gausiais empiriniais duomenimis. Ji leidžia įvertinti situaciją ir matyti problemos indikatorius (įvertinti situaciją valstybės lygiu, prognozuoti mokesčių didinimo įtaką, pokyčius subsidijų sistemoje ir t. t.). Metodologija leidžia, remiantis ūkio finansiniais, klimato pokyčių ir kitais duomenimis, prognozuoti ateitį, įvertinti riziką, išryškinti taisytinus dalykus. Tai mokslinis produktas kaimui ir žemės ūkio verslo plėtrai.

Pagalbos dėl veiklos strategijų rengimo gali kreiptis kaimo bendruomenės, vietos veiklos grupės. Mūsų dėstytojai ir studentai gali padėti parengti projektus ir juos administruoti, tai atpalaiduotų kaimo žmones nuo papildomų rūpesčių ir darbų, o mums tai būtų praktika. Mes galime padėti ūkininkui parengti verslo planą, sukurti rinkodaros strategiją, kad jam būtų lengviau orientuotis, kur ir ką jis gali parduoti.

Yra įmonių, kurios kreipiasi į mus užsakydamos baigiamuosius darbus jas dominančia tema. Studentai atlieka finansinę analizę, apskaitos vertinimą, prognozavimą, pateikia įmonėms savo įžvalgas, rekomendacijas, gali paskaičiuoti optimalius mokesčius. Toks bendradarbiavimas yra naudingas verslui ir būsimiems agroverslo dalyviams.

Kalbėjosi Viktoras TROFIMIŠINAS

Mano ūkis, 2014/03