Piktžolių kontrolė - viena pagrindinių technologinių grandžių, siekiant išauginti gerą ir kokybišką derlių. Nors piktžolių kontrole laikytinos visos priemonės, padedančios mažinti šių nepageidaujamų žemės ūkio augalų pasėliuose augalų įtaką, visgi herbicidai išlieka pagrindinė piktžolių naikinimo priemonė.

Žmonių sąmonėje dar gyvuoja nuostata, kad herbicidai yra vaistas nuo visų ligų, t. y. visas piktžolėtumo problemas galima išspręsti naudojant herbicidus, nepaisant to, kokia technologija pasirinkta. Nereikėtų pamiršti, kad herbicidų naudojimas - lazda su dviem galais. Pasaulyje vis garsiau kalbama apie piktžolių atsparumo, arba rezistentiškumo jiems problemą: tarptautinio atsparumo herbicidams vertinimo metu nustatyti 296 atsparūs herbicidams biotopai iš 178 piktžolių rūšių 59 šalyse. Rezistentiškumo atsiradimą skatina ilgalaikis vieno veikimo pobūdžio herbicidų naudojimas.

Kas yra atsparumas?

Atsparumo herbicidams veiklos komitetas (HRAC - The Herbicide Resistance Action Committee) atsparumą apibrėžia kaip natūraliai atsiradusią, paveldimą kai kurių piktžolių biotipų tam tikroje piktžolių populiacijoje savybę išgyventi po purškimo herbicidais, kai normaliomis sąlygomis toks purškimas užtikrintų efektyvią kontrolę. Tokia piktžolių savybė lemia jų kontrolės efektyvumo mažėjimą. Paprastais žodžiais tariant, atsparumas fiksuojamas tuomet, kai piktžolės nereaguoja į tinkamu laiku ir tinkama norma panaudotus herbicidus.

Norint suprasti, kaip išsivysto rezistentiškumas, reikia žinoti, kad skirtingi herbicidai turi nevienodą veikimo mechanizmą. Labiausiai atsparumo herbicidams atsiradimą skatina besikartojantis to paties veikimo pobūdžio herbicidų naudojimas. Herbicidų veikliosios medžiagos pagal veikimo pobūdį suskirstytos į grupes.

Herbicidų veikimo mechanizmas (pagal HRAC)

Kad ir kaip būtų keista, bet herbicidai, kuriems piktžolės greičiau tampa atsparios, paprastai būna labai efektyvūs tam tikrai piktžolių rūšiai ir turi vieną veikimo mechanizmą. Tai ypač pasakytina apie A ir B grupių herbicidus. Iš kitos pusės, didžiausią potencialą tapti atspariomis turi piktžolės, kurios išaugina didelį kiekį sėklų ir pakartotinai naikinamos vieno veikimo pobūdžio herbicidu. Tokios yra vienametės, genetiškai labai įvairios, plačiai paplitusios, keliančios problemų (kai lieka nesunaikintos) piktžolės: žaliosios šerytės, tuščiosios avižos, garstukai, daržinės žliūgės. Kiekvienai šių piktžolių pasaulyje jau senokai nustatytas atsparumas vienai ar kelioms herbicidų veikliosioms medžiagoms.

Europoje pastebimas augantis dirvinių smilguolių atsparumas herbicidams. Atsparių herbicidams smilguolių rasta Lenkijoje, Čekijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje. Manoma, kad didėjantis atsparumas herbicidams smilguolių populiacijoje jau greitai gali tapti rimta problema. Jau dabar Vokietijoje pastebėta, kad sulfonilurėjos grupės herbicidai (B grupė), naudojami pavasarį nuo smilguolių, daug kur nepakankamai efektyvūs. Vadinasi, atsiradęs atsparumas mažina herbicidų pasirinkimo galimybę.

Norint užkirsti kelią galimam atsparumo atsiradimui, svarbu išsiaiškinti, kodėl išplinta atskiros piktžolių rūšys. Vienaskilčių piktžolių, tarp jų ir dirvinių smilguolių, išplitimą lemia ūkininkavimo sąlygų pasikeitimas: sėjomainos rotacijų nebuvimas, žieminių javų plotų didėjimas, neariamojo žemės dirbimo plėtra. Monokultūra (vienos rūšies kultūrinio augalo auginimas) bene labiausiai skatina vienaskilčių piktžolių (tarp jų ir dirvinių smilguolių) plitimą.

Antra vertus, sutrumpėjus ar visai nelikus sėjomainos, naudojami didesni kiekiai herbicidų, ir tai daroma kiekvienais metais. Taip pat veikia ir neariamasis dirvos dirbimas: jis ne tik paskatina vienaskilčių piktžolių plitimą, bet, visiškai atsisakius plūgo, atsiranda būtinybė herbicidus naudoti dažniau ir didesniais kiekiais. Visa tai ir sudaro sąlygas rezistentiškumui atsirasti.

Kokia situacija Lietuvoje?

Lietuvoje dirvinės smilguolės - vienos iš pagrindinių žieminių javų piktžolių. Per pastaruosius 10-15 metų laukų, užterštų šiomis piktžolėmis, labai padaugėjo. Smilguolės taip išplito dėl palankios joms plisti žmogaus veiklos (taikomų technologijų). Be to, jau žinoma, kad ši rūšis yra labai plastiška ir gerai prisitaiko prie įvairių aplinkos sąlygų.

Manoma, kad pasėliai, užteršti dirvinėmis smilguolėmis, gali subrandinti maždaug 30 proc. mažesnį derlių, bet mūsų praktika parodė, kad kai kuriais atvejais, kai šių piktžolių tankumas siekia 1 000 ir daugiau vienetų 1 m², javų derlius gali sumažėti ir dviem trečdaliais.

Herbicidų parinkimas smilguolių (ir kitų piktžolių) kontrolei taip pat labai svarbus dalykas, nes, kaip jau buvo minėta, tą pačią veikliąją medžiagą turinčių herbicidų nuolatinis naudojimas lemia atsparumo jam atsiradimą.

Pagrindiniai Lietuvoje naudojami herbicidai javams priklauso keletui grupių pagal HRAC: A, B, C ir O (http://www.vatzum.lt/), iš jų nuo smilguolių naudojami A ir B, dar - F1 ir C3 tipo veikliųjų medžiagų herbicidai. Pasirenkant herbicidus labai svarbu pasižiūrėti, kokiai grupei pagal HRAC jie priklauso. Lentelėje pateiktas Lietuvoje registruotų herbicidų javams ir rapsams sąrašas su jų priskyrimu tam tikrai grupei. Pasirenkant svarbu, kad purškiant antrą kartą ar kitais metais, grupė nesikartotų.

Lietuvoje registruotų herbicidų javams ir rapsams suskirstymas į grupes pagal veikliosios medžiagos pasisavinimo pobūdį

*Atribut - tik žieminiai ir vasariniai kviečiai

**Tombo - žieminiai kviečiai, kvietrugiai, rugiai ir vasariniai kviečiai

Kokia gi situacija Lietuvoje dėl piktžolių atsparumo herbicidams? Jau ir pas mus pasigirsta skundų dėl kai kuriuose laukuose sumažėjusio ar nepakankamo herbicidų efektyvumo, bet dokumentuotų atsparumo faktų kol kas nebuvo. Žinoma, herbicidų efektyvumas gali sumažėti dėl įvairių priežasčių, todėl LAMMC Žemdirbystės institute pradėti tyrimai, kurių tikslas įvertinti galimą piktžolių atsparumo herbicidams atsiradimo faktą. Gauti pirmieji rezultatai parodė, kad problema iš tiesų egzistuoja.

Lauke, kurį pasirinkome šiems tyrimams, žieminiai kviečiai buvo atsėliuojami mažiausiai penkerius metus. Dirvos dirbimui ūkininkas taikė neariamąją žemdirbystės sistemą, todėl pagrindinės piktžolės žieminių kviečių pasėlyje buvo dirvinės smilguolės. Kelerius metus iš eilės šių piktžolių kontrolei buvo naudota veiklioji medžiaga natrio metiljodosulfuronas (herbicidas Hussar activ). Bandyme buvo lyginami įvairių herbicidų, skirtų smilguolių kontrolei, efektyvumas nuo šių piktžolių. Gauti rezultatai parodė, kad natrio metiljodsulfuronas nuo minėtų piktžolių tame lauke buvo visai neefektyvus.

Herbicidų įtaka dirvinių smilguolių skaičiui žieminių javų pasėlyje prieš derliaus nuėmimą, 2013 m.

Apibendrinant galima pasakyti, kad problema iš tikrųjų egzistuoja, nes dirvinės smilguolės atsparumo herbicidams faktas patvirtintas lauko bandymais. Lauko istorija parodė, kad atsparumo herbicidui atsiradimą lėmė ilgalaikis to paties preparato naudojimas vis atsėliuojamuose kviečiuose taikant neariminę žemdirbystės sistemą.

Dėl ko svarbu kuo ilgiau išvengti atsparumo herbicidams atsiradimo? Todėl, kad herbicidų sąrašas ribotas, o naujų veikliųjų medžiagų piktžolių, tarp jų ir smilguolių, kontrolei pasaulyje sukuriama labai nedaug. Ateityje greičiausiai tendencijos išliks tos pačios, todėl reikia, kad turimiems herbicidams atsparumas išsivystytų kiek galima vėliau, antraip neliks produktų piktžolėms naikinti.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, siekiant bent šiek tiek valdyti procesą?

Svarbiausia - išnaudoti visus technologinius parametrus, padedančius išvengti vienos piktžolių rūšies paplitimo pasėliuose:

• tinkamas sėjos laikas;
• optimalus pasėlio tankumas;
• kuo įvairesnė sėjomaina;
• konkurencingų veislių auginimas.

Svarbu naudoti herbicidų mišinius, ypač su tais herbicidais, kurie turi mažesnę riziką atsirasti atsparumui; lauke kaitalioti ne tik preparatus, bet ir veikliųjų medžiagų grupes.

Prisiminkime seną tiesą, kad kiekviena priemonė, užtikrinanti gerą, tolygų pasėlio sudygimą, augimą ir vystymąsi, didina pasėlio konkurencingumą su piktžolėmis, sudaro sąlygas efektyvesniam herbicidų veikimui.

Labai svarbu atsiradusį atsparumą herbicidams laiku diagnozuoti. Žemdirbiai turėtų apsilankyti laukuose po kiekvieno purškimo herbicidais, apžiūrėti augalus ir įvertinti taikytų preparatų efektyvumą.

Ona AUŠKALNIENĖ

Mano ūkis 2014/02