Mišką galima įveisti tiesiog sėjant sėklas ar sodinant medelynuose išaugintus sodinukus bei sėjinukus. Ir vienu, ir kitu atveju svarbu, kad sėklos būtų daigios ir laiku sudygtų.

Daugelio medžių ir krūmų ką tik surinktos ar sausai laikytos kol subręsta sėklos yra vadinamojoje ramybės būsenoje ir nedygsta, todėl jos įvairiais būdais žadinamos iš „miego". Vienų medžių sėklos nedygsta, jei nėra tam tikrų sąlygų (drėgmės, šilumos, deguonies, šviesos), kitų nedygimo priežastis yra biologinės-genetinės savybės. Pastaroji priežastis dar vadinama giliąja ramybe ir yra susijusi su keliomis kliūtimis: luobelės nelaidumu, nes negali patekti drėgmė į sėklos vidų, ar gemalo biologiniu nesubrendimu bei dygimą stabdančių medžiagų, vadinamųjų inhibitorių, veikla.

Kaip paspartinti sėklų dygimą

Sėklų dygimui stimuliuoti taikomi įvairūs būdai ir technologijos: ► sėklų skarifikacija; ► hidroterminis bei cheminis apdorojimas ► stratifikacija. Pastarajai būtinos sąlygos - atitinkamas substratas, drėgmė, temperatūra, deguonies aeracija ir skirtinga laikymo trukmė kiekvienai medžių ir krūmų rūšiai.

Sėklų skarifikacija atliekama mechaniškai pažeidžiant sėklų luobelę, kad patektų drėgmė į sėklos vidų. Taikoma robinijų, gledičijų, liepų bei veimutinių pušų sėkloms apdoroti. Tam naudojamos specialios mašinos su šiurkščiu būgnų paviršiumi. Galima ir rankiniu būdu trinti sėklas tarp rupaus smėlio specialiuose induose.

Skarifikatoriaus ašis daro 500-900 aps./ min., todėl sėkloms apdoroti pakanka kelių minučių - jų luobelė turi įgauti matinį atspalvį, o per lupą matytis luobelės apibrozdinimai. Kad sėklų luobelė būtų greičiau pažeidžiama, galima kartu su sėklomis įmaišyti aštrių akmenėlių, didesnių už sėklas, nes sijojant sėklas ant sieto akmenėliai lieka. Tokios sėklos pasėtos greičiau sudygsta ar reikia trumpesnio laiko joms stratifikuoti.

Sėklų apdorojimas karštu vandeniu yra nesudėtinga procedūra. Kai kurių rūšių sėklos inde užpilamos karštu (70-80 ^oC) vandeniu ir paliekamos12-24 val. atvėsti kambario temperatūroje. Šiltame vandenyje brinkintos sėklos sudygsta per keliolika dienų.

Kadangi sėklų vandens imlumas nevienodas, vandens prigėrusios sėklos nuskęsta, o dar sausos plūduriuoja vandens paviršiuje. Plūduriuojančias sėklas reikia atskirti ir procedūrą pakartoti, o neskęstančias tuščias pašalinti. Tada sėklos suvilgomos šaltu vandeniu ir apdžiovintos stratifikuojamos. O tos, kurioms nebūtina stratifikacija, po mirkymo išsėjamos į drėgną dirvą.

Apdorojimas drungnu vandeniu efektyvus norint pagreitinti ilgai laikytų sėklų dygimą, pvz., pušų, eglių, maumedžių. Dvi savaites iki sėjos 16 val. tokios sėklos laikomos besikeičiančios kambario temperatūros vandenyje. Apdžiūvus išimtų sėklų luobelėms, jos išsėjamos į drėgną dirvą. Taip apdorotas sėklas apsimoka sėti į bedugnius puodelius iš polietileno plėvelės. Sparčiau dygsta, kai oro temperatūra +10-18 ^oC. Sudygimui prireikia 4-5 dienų.

Vakuuminis sėklų prisotinimas vandeniu yra vienas iš efektyviausių sėklų prisotinimo vandeniu būdų. Tam reikia turėti atitinkamą įrangą, o principas toks: iš indo, į kurį supiltos sėklos, išsiurbiamas oras iki 0,1 Pa ir taip laikoma 30-90 min., tada atidarius sklendę vietoje oro įleidžiama drungno vandens. Iš dalies oro netekusios sėklos sparčiai sugeria įpiltą drungną vandenį. Tokių sėklų drėgnumas 1,5-3 kartus didesnis negu stratifikuotų. Vandenyje pravartu ištirpinti mikroelementų bei augimo stimuliatorių: boro, vario, magnio, cinko, molibdeno, kobalto, jodo, nikelio ir kitų mikroelementų skiedinių. Paminėtų elementų specifinis poveikis aprašytas augalų fiziologijos žinynuose. Paminėtina, kad, pavyzdžiui, boras teigiamai veikia sėklų gyvybingumą, sėjinukų, taip pat ir jų šaknų, augimą bei vystymąsi. Varis įeina į fermentų sudėtį. Galima naudoti mikroelementų trąšas. Dažnai naudojami žemos 0,01-0,03 proc. koncentracijos skiediniai. Naudojant mikroelementus padidinamas sėklų daigumas 20-30 procentų.

Sėklų mirkymas augimą skatinančių medžiagų tirpaluose. Tam naudojama giberelino rūgštis GA₃ (1 g rūgšties ištirpinama 10 ml spirito ir sumaišoma su 1 l vandens), heteroauksino, gintaro bei asparagino rūgščių 0,01-0,001 proc. koncentracijos skiediniai su vandeniu. Tie preparatai, kurie netirpsta vandenyje, ištirpinami mažame etilo spirito kiekyje, atskiedžiant vandeniu iki reikiamos koncentracijos. Visų rūšių sėklas galima mirkyti tiek prieš, tiek ir po stratifikacijos. Gerokai padidėja sėklų dygimo energija, jei sėklos pamirkomos: eglės - 150-180 min. giberalino A₃ 0,1 proc. skiedinyje, pušies - 10 mg/l acetilvinilvalerlaktono Nr. 8; uosio - amino spirito 100 mg/l bei eglės ir pušies - 1-2 val. 0,008-0,0008 proc. konc. gintaro ar asparagino rūgšties skiedinyje.

Sėklų cheminis apdorojimas taikomas rečiau, tačiau būna efektyvus. Pavyzdžiui, koncentruotoje sieros rūgštyje robinijos sėklos pamirkytos 30-50 min., gledičijos - 60-120 min., virgininio kadagio - 30-50 min. greičiau sudygsta, turi didesnę dygimo energiją. Po apdorojimo sieros rūgšties likučiams pašalinti sėklos perplaunamos angliarūgštės su kalkėmis vandeniu. Dygimo energijai padidinti kelerius metus laikytos pušies ir eglės sėklos mirkomos 2 proc. chloro vandenyje, o maumedžio - 1 proc. kalkių vandenyje. Tai skatina ne tik luobelės laidumą, bet ir sėklų gyvybingumą. Prieš sėjant sėklas būtina apdoroti dezinfekciniais preparatais.

Sėklų stratifikacija

Stratifikacija - sėklų laikymas prieš sėją drėgname ir gerai vėdinamame substrate (smėlyje, durpėje ar jų mišinyje). Galima sėklas laikyti ir be substrato žemoje ar besikeičiančioje temperatūroje, tačiau būtina sudrėkinti. Organiškoje ramybėje esančios sėklos per atitinkamą laiką galutinai subręsta, todėl stratifikavimo laikas priklauso ne tik nuo botaninės rūšies, bet ir nuo sėklų subrendimo laipsnio, rinkimo laiko bei laikymo sąlygų.

Medžių ir krūmų sėklas, pasižyminčias ilga organiška ramybe, tinka stratifikuoti nuo 0 iki +5, o kai kada ir +10 ^oC temperatūroje. Keičiant temperatūrų režimą, galima paspartinti stratifikaciją. Lenkų tyrėjai (Suszka, 2000) stratifikuojant sėklas patalpose trukmės bei temperatūrų režimo atžvilgiu yra pateikę 6 stratifikacijos modelius.

Sėklų stratifikavimas patalpose šiuo metu beveik visoms medžių rūšims yra labiausiai taikomas metodas. Anksčiau keičiant laikymo temperatūrą sėklos stratifikuotos dviejų tipų patalpose - šiltose ir šaltose (ledainėse). Šiuo metu yra įrengiamos specialios patalpos su spintomis, kuriose temperatūra reguliuojama atskirai.

Substratui naudojamas išplautas smėlis ar durpė, kurie prieš sumaišant su sėklomis išsijojami per sietą, kurio akutės turi būti mažesnės už sėklas, nes kitaip atskirti sėklas nuo substrato bus sudėtinga. Kai kuriais atvejais, turint specialias sėjamąsias, galima sėklas sėti su substratu. Sėklų ir smėlio santykis 1:3. Substratas sudrėkinamas taip, kad suspaudus smėlį išliktų suspausto smėlio forma (nesubyrėtų), o suspaudus durpę - pasirodytų keli vandens lašai (netekėtų srovele). Tai atitinka 50-60 proc. drėgmės nuo visiško substrato prisotinimo vandeniu.

Stratifikavimo dėžės nedidelės - 100x30x40 cm, jos substratu užpildomos iki viršaus, paliekant 3-5 cm laisvą viršutinę dalį. Dėžių šonuose ir dugne (jei nėra) dėl aeracijos kas 10 cm padaromos 0,5-1 cm dydžio skylutės. Užpildytos dėžės sukraunamos viena ant kitos vertikalia šachmatinės lentos tvarka, kad būtų galima maišyti substratą neperkilnojant dėžių.

Patalpose dažniausiai palaikoma teigiama 0-5 ^oC temperatūra. Jei stratifikuojama kelių rūšių sėklos skirtingais temperatūrų režimais, tinka stratifikacijos spintos. Sėklos, kurios pradeda dygti, perkeliamos į 0 ^oC temperatūros patalpas ar spintas. Būtina sąlyga stratifikuojant sėklas - gera patalpų ventiliacija.

Be to, būtina stebėti substrato drėgnumą ir sėklų būklę. Substratui drėgmės pakanka, kai palietus pirštais jis atrodo drėgnas, o iš įvairaus gylio išimtos sėklos yra sveikos bei gyvybingos. Jei įsiveisia pelėsis ar randama supuvusių sėklų, akivaizdu, kad trūksta aeracijos ar per daug drėgmės.

Stratifikacija patalpose be substrato - tai sėklų laikymas atitinkamoje temperatūroje laisvo oro vėdinamose dėžėse, pridengiant jas nepresuotu popieriumi. Pridengti galima ir agroplėvele ar perforuota polietileno plėvele. Nuolatos stebima sėklų ir oro drėgmė, kuria turi būti prisotintas patalpų oras, o sėklos turi būti nuolat drėgnos (nustatoma liečiant pirštais). Trūkstant drėgnumo sėklas galima retkarčiais palaistyti apipurškiant arba pamirkant supylus į vandenį. Temperatūra - teigiama 0-5 ^oC.

Išbrinkus sėkloms bei pakitus luobelių tekstūrai ar pasirodžius skylančioms sėkloms su šaknelių viršūnėlėmis (iš 10 sėklų nors viena) akivaizdu, kad atėjo sėjos laikas. Jei norima, kad sėklos dar nedygtų, sumažinama laikymo temperatūra iki 0 ar +3 ^oC. Tokiose sąlygose galima sulaikyti sėklų dygimą iki kelių savaičių. Kad sėklos vienodai dygtų daigyne, dygstančios ar pasiruošusios dygti sėklos turi sudaryti apie 10 procentų.

Stratifikacijos trukmė ir sąlygos

Miško medžių rūšių sėklų stratifikacijos trukmė, atskirų autorių duomenis, gerokai skiriasi, nes ji priklauso ne tik nuo botaninės rūšies, nuo sėklų subrendimo rinkimo metu laipsnio, surinktų sėklų laikymo sąlygų bei trukmės, bet ir jų apdorojimo prieš stratifikaciją bei jos sąlygų.

Miško medžių sėklų stratifikacijos trukmė

Dažniau želdomų krūmų sėklų stratifikacijos trukmė

Pastaba: terminai skliausteliuose mūsų sąlygoms artimesni, nes jie aprobuoti Lenkijoje ir patikslinti prof. B. Suszkos (2013) tyrimo rezultatais. Stratifikacijos trukmė nurodyta, atsižvelgiant į atskirų autorių nurodytus minimalius ir maksimalius terminus, nes vieni prieš stratifikaciją sėklas apdorojo, dažniausiai laikydami jas drungname vandenyje ar aktyviųjų medžiagų skiediniuose, kiti - neapdorojo.

Atskirų rūšių sėklų apdorojimo būdai prieš stratifikaciją

- Europinio kėnio, paprastojo ir platanalapio klevų, paprastojo buko, miškinės obels, paprastojo raugerškio, paprastojo kaulenio, dygliuotojo šaltalankio, europinio ožekšnio, paprastojo ligustro bei juodauogio ir raudonuogio šeivamedžių sėklas prieš stratifikuojant būtina laikyti 24 val. drungname vandenyje. Paprastojo kaštono sėklas siūloma brinkinti 48 val., o paprastojo skroblo, vienapiestės gudobelės, graikinio riešutmedžio ir trešnės - 2-3 dienas. Lazdyno ir miškinės kriaušės sėklas siūloma brinkinti 6-7 dienas. Amerikos tyrinėtojai siūlo gudobelės kauliukus 2 val. palaikyti sieros rūgštyje.

- Mažalapės ir didžialapės liepų sėklas siūloma valandą pamirkyti druskos ar azoto rūgštyse ir gerai nuplovus stratifikuoti.

- Europinio ir karpotojo ožekšnių sėklas pravartu 2 val. mirkyti giberelino rūgšties GA₃ (500 mg/l ), vėliau 2 d. - kinetino (500 mg/l) tirpaluose.

- Stratifikacijai paspartinti paprastojo uosio sėklas galima 2-5 d. mirkyti giberelino rūgšties skiedinyje (100 mg/1 l).

- Paprastojo ir platanalapio klevų sėklas, pašalinus apyvaisį, tikslinga 2 d. mirkyti kinetino tirpale (500 mg/l). Tuomet joms nereikalinga stratifikacija, nes po 2-3 savaičių jos ima dygti.

Sėklų stratifikavimo pradžia nustatoma, atskaičiavus nuo sėjos daigynuose pradžios būtinos stratifikacijos laiką. Sulaikyti sėklų dygimą galima sumažinus laikymo patalpos oro temperatūrą iki teigiamos 0-3 ^oC. Būtinos stratifikacijos nepraėjusios sėklos nedygsta.

Yra žinoma, kad sėklas sėkmingai galima stratifikuoti ir lauko sąlygomis: neperšąlamose ir peršąlamose bei vasaros tranšėjose, taip pat ir sniege.

Neperšąlamoms tranšėjoms paruošti reikia sausuose smėlio dirvožemiuose iškasti ne mažesnes kaip 80 cm gylio duobes, kurių ilgis ir plotis parenkamas pagal sėklų kiekį. Šis būdas tinkamas sėkloms, kurias stratifikuoti reikia 3-4 mėn. Sėklos maišomos su per tinklą sijotu smėliu ar durpėmis. Tranšėjų dugnas ant 20-25 cm storio padėklų išklojamas lentomis. Siekiant apsaugoti sėklas nuo pelių, tranšėjų šonai ir viršus apdengiami metalinės vielos ar plastikiniu tinklu. Į taip paruoštas tranšėjas supilamos su smėliu ar durpe sumaišytos sėklos. Tranšėjos apdengiamos lentomis ir šiaudais, kad neįšaltų substratas. Vėdinimui kas 1-2 m įstatomi vytelių ryšulėliai ir akyti vamzdžiai temperatūrai matuoti. Šalčiams kylant tranšėjų apdangalas pastorinamas. Tranšėjoje palaikoma apie +3 ^oC temperatūra. Prieš prasidedant šalčiams substratas perkasamas.

Įšąlančiose tranšėjose stratifikuojamos tos sėklos, kurios nuo surinkimo iki šalčių gali sudygti. Tranšėjų gylis - 0,5-0,6 m, o kiti parametrai priklauso nuo sėklų kiekio. Kad neįšaltų substratas, tranšėjos uždengiamos lentomis ir šiaudais, o per šalčius - apkasamos sniegu. Substrato temperatūra palaikoma nuo 0 iki +3 ^oC.

Vasarinėse tranšėjose stratifikuojamos sėklos, turinčios ilgą ramybės laiką (vyšnių, uosių, sausmedžių, erškėčių) ir surinktos tais pačiais ar ankstesniais metais. Stratifikavimo pradžia - antroji vasaros pusė. Tranšėjų gylis - 30 cm, o kiti matmenys ir stratifikacijos technologijos kaip ir anksčiau aprašytų. Rudenį sėklos iš tranšėjų išimamos ir supilamos į dėžes ar į žiemos tranšėjas tolimesnei stratifikacijai, minimali ribinė temperatūra ne žemesnė kaip 0 ^oC.

Sniege stratifikuojamos tos sėklos, kurios dygsta esant žemai temperatūrai (apie 0 ^oC). Tai klevų, sausmedžių, sibirinių kedrų ir kai kurių kitų medžių sėklos. Be to, laikant sniege pušų, eglių ir maumedžių sėklas padidėja jų dygimo energija.

Sėklos supilamos į retos medžiagos maišelius. Tam tinka ir agroplėvelė, iš kurios galima siūti maišelius ar ja uždengti sėklų sluoksnius. Sėklų sluoksnis turi būti ne storesnis kaip 3 cm. Baigus sėklas sluoksniuoti su sniegu, ant viršaus ir kaupo šonų užkasamas 60-80 cm sniego sluoksnis. Galima užkasti sniege ir stratifikuojamas sėklas su dėžėmis. Taip sėklos laikomos 1-4 mėn. Prieš sėją sėklos iškasamos iš sniego, palaikomos ne ilgiau kaip 3 dienas, kol apdžiūsta, ir sėjamos daigyne. Visais atvejais stratifikuotas sėklas galima sėti tik į drėgną dirvą.

Nestratifikuojamų sėklų dygimo stimuliavimas

Paprastosios, sitkinės ir dygiosios eglių, paprastosios, suktaspyglės ir juodosios pušų bei europinio, japoninio ir plačiažvynio maumedžių, vakarinės ir didžiosios tujų bei paprastojo skirpsto, kalninės guobos ir vinkšnos sėklos prieš pat sėją 24 val. mirkomos drungname (geriau lietaus ar sniego) vandenyje. Supylus į skylėtą indą galima sėklas sudrėkinti laistytuvu ir uždengti lininiais maišais, agroplėvele ar kita orui laidžia medžiaga.

Eglės sėklas patartina pamirkyti viename iš skiedinių: vario sulfato (0,005-0,02 proc.), kobalto sulfato (0,01-0,05 proc.), cinko sulfato (0,04 proc.) ar mangano sulfato (0,03 proc.). Tai paspartina dygimą ir padidina sėjinukų išeigą 20-30 proc. Teigiamus rezultatus duoda pušies sėklų mirkymas vario sulfato (0,01 proc.) ar amonio molibdeno sulfato (0,1-0,5 proc.), boro rūgšties (3 proc.) ar mangano sulfato (3 proc.) tirpaluose. Eglės sėklas pravartu 150-180 min. palaikyti giberalino GA₃ 0,01 proc. koncentracijos skiedinyje, o pušies - 1-2 val. 10 mg/l koncentracijos acetilvinilvalerlaktono Nr. 8 tirpale ar gintaro bei aspargino rūgšties (0,008-0,0008 proc. konc.) skiediniuose. Mikroelementai ne tik skatina dygimą ir sėjinukų augimą, bet ir lemia jų atsparumą grybinėms ligoms. Būtina atidžiai stebėti, ar sėklos nepradeda dygti. Pasirodžius dygimo požymiams sėklas būtina išsėti.

Paprastojo ir bekočio ąžuolų gilės, išimtos iš laikymo taros, apdžiovinamos iki 40 proc. drėgnumo ir toliau laikomos iki sėjos nuo 0 iki +4 ^oC temperatūroje, esant 90 proc. santykinei oro drėgmei. Baltalksnio ir juodalksnio sėklos drėkinamos 12-16 val. ir apdžiovintos išsėjamos.

Karpuotojo ir plaukuotojo beržų sėklos 21-28 dienas laikomos sudrėkintos šviesoje, esant +1-5 ^oC temperatūrai. Prieš pat sėją 12 val. pamerkiamos į 0,2 proc. kalio permanganato ar 24 val. į giberelino GA₃ (100 mg/l) tirpalą. Paprastojo buko, paprastojo kaštono riešutai (išimti iš substrato) prieš sėją laikomi uždaroje taroje, esant 90 proc. drėgmei ir +1-5 ^oC oro temperatūrai.

Guobinių sėklas prieš sėją patartina iki 1 mėn. laikyti drėgnoje žemoje (3-5 ^oC) temperatūroje. Baltažiedės robinijos, tridyglės gledičijos sėklos apdorojamos skarifikuojant ir 30-60 min. laikant koncentruotos sieros rūgštyje. Tada 24 val. laikomos ir plaunamos karštame (80 ^oC) vandenyje, kol jis ataušta. Naudojant sieros rūgštį būtina laikytis saugaus darbo reikalavimų: patalpa turi būti gerai vėdinama, tara uždara.

Apdorotos minėtų rūšių sėklos laikomos drėgnoje 5-20 ^oC temperatūros aplinkoje, kol pasirodo dygimo požymiai. Kai 10 proc. sėklų pradeda dygti, sėklos išsėjamos į daigyną, kurio žemė būtinai turi būti pakankamai drėgna ar sudrėkinta. Jei sėklos gerai neišbrinkusios, paskleidžiamos 10-15 cm sluoksniu ant grindų ir sulaistomos bei uždengiamos maišine medžiaga ar agroplėvele, palaikant patalpoje 18-20 ^oC temperatūrą. Išbrinkusios eglės sėklos sudygsta 10-12 d., o pušies - 8-10 d. anksčiau. Atskirų kilmių (partijų) sėklų dygimo sparta gerokai skiriasi, todėl stratifikuojant ir ruošiant sėjai jų negalima sumaišyti.

Darius DANUSEVIČIUS, Julius DANUSEVIČIUS

Mano ūkis, 2014/02