Vaistinės medetkos ir vaistinės ramunės - nepamainomos vienametės vaistažolės, kurių auginimo gali imtis kiekvienas, nes tai nesudėtinga. Planuojantys verslinį šių vaistažolių kultivavimą, turėtų investuoti į žiedų skynimo kombainus, talpias džiovinimo ir sandėliavimo patalpas.

Mažesni ūkiai, augindami vaistažoles, ne tik paįvairintų kraštovaizdį saulėtais žiedais, bet ir pagerintų fitosanitarinę laukų būklę, ramunes ar medetkas pasirinkdami dar vienu sėjomainos elementu.

Vaistinės ramunės

Vaistinių ramunių šaknis liemeninė, plona, šakota, šviesiai rudos spalvos. Stiebas status, cilindriškas, tuščiaviduris, plikas, gausiai šakotas. Lapai pražanginiai, pailgi, bekočiai, pliki, plunksniškai suskaldyti. Graižai susitelkę į skėtišką kekę. Sėklos smulkios: 0,8-1 mm ilgio, 0,25 mm pločio. Lukštavaisiai matiniai ar truputį blizgantys, pilki, gelsvi, tarp skiauterėlių tamsesni. 1 000 lukštavaisių masė - 0,03-0,06 g. Sėklos daigios išlieka 5-6 metus.

Vaistinės ramunės - labai trumpo vegetacijos periodo augalai. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Pasėjus anksti pavasarį, ant drėgnos dirvos paviršiaus (negalima įterpti), sudygsta per 10-15 dienų. Praėjus 35-40 dienų po sėjos, išauga stiebai, po 44 dienų susiformuoja pirmieji žiedpumpuriai, po 60 dienų pradeda žydėti. Pati pasisėjusi arba pasėta liepos pabaigoje - rugpjūčio mėnesiais, vaistinė ramunė iki šalčių išaugina lapų skrotelę ir taip žiemoja. Labai anksti pavasarį, vos pašalui išėjus, pradeda vegetaciją, sparčiai auga ir gegužės mėnesio pabaigoje jau pradeda žydėti. Dirvožemiui nereiklios, nebijo atsėliavimo - tame pačiame lauke gali būti auginama kelerius metus.

Vaistinės ramunės dauginamos sėklomis, sėjant keliais terminais. Pasėtos rudenį, rugsėjo mėnesį, ramunės auginamos kaip žiemkenčiai augalai, nes žiemoja išaugusi lapų skrotelė. Antrasis sėjos laikas - prieš užšalimą, trečiasis - anksti pavasarį. Pasėjus iš rudens, augalai pradeda anksčiau žydėti, bet, esant sausam dirvožemiui, ne visos sėklos sudygsta. Svarbu, kad ramunių pasėlis būtų mažai piktžolėtas, nes jos nėra aukšti augalai ir nuo greitai želiančių piktžolių gali nukentėti jų produktyvumas.

Vaistinė žaliava - graižai, kurie skinami su ne ilgesniais kaip 3 cm žiedynkočiais, kai liežuviški žiedai yra horizontalioje padėtyje, o vamzdiški tik pradeda žydėti. Vidutinis šviežių graižų derlius būna nuo 3 iki 6 t/ha. Iš 100 kg šviežios žaliavos gaunama 15-20 kg sausos.

Tyrimai

Lauko bandymuose tirtas ramunės žiedų derlius, taikant mechanizuotą sėją ir sėjant rankomis. Modeliuojant mechanizuotą derliaus nuėmimą ir atlikus tik du žiedų skynimus per vegetacijos sezoną, gauti labai panašūs derliaus rezultatai. Rankomis sėtame vaistinės ramunės lauke vidutinis šviežių žiedų derlius siekė 5,24 t ha^-1. Sėjant sėjamąja gautas šiek tiek didesnis - 5,44 t ha^-1 - vaistinės ramunės žiedų derlius.

Vaistinės medetkos

Vaistinės medetkos - vienmečiai, 30-90 cm aukščio žoliniai augalai. Jų šaknis liemeninė, stiebas stačias, lapai pailgi. Žiedai 3-5 cm skersmens, susitelkę graižuose, tamsiai geltoni ar oranžiniai. Medetkos žydi nuo birželio iki rudens. Vaisiai - karūnuotos, pjautuvo formos dėžutės. Jos labai skirtingo dydžio: 7,0-32,0 mm ilgio, 1,0-4,0 mm pločio, 2,5-3,0 mm storio. Sėklos išlieka daigios ketverius metus. 1 000 sėklų sveria 8-15 g.

Vaistinės medetkos dauginamos sėklomis. Sėjamos pavasarį, balandžio-gegužės mėnesį tiesiai į lauką. Sėklos Lietuvoje subręsta, išbyra ir sudygsta tų pačių metų rudenį ar kitų metų pavasarį. Tokiu būdu gaunamas atsėliuotas medetkų laukas, kurį reikia tinkamai prižiūrėti, nes savaiminės sėjos medetkos sudygsta per tankiai, nėra aiškių eilučių, toks laukas daugiau nukenčia nuo piktžolių. Vaistinei žaliavai renkami žydintys medetkų graižai Medetkų žiedai džiūsta ilgiau, palyginti su kita vaistine žaliava. Vidutinis žiedų derlius -5-7 t/ha. Iš 100 kg

Tyrimai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute 2012 m. atlikti vaistinių medetkų žiedų derliaus tyrimai. Gegužės 22 d. eilėmis, tarp kurių palikti 70 cm tarpueiliai, pasėtos vaistinės medetkos sėklos. Šios sudygo po dešimties dienų - birželio 4 dieną. Pirmąjį kartą žiedai nuskinti liepos 26-ąją, o paskutinį - rugsėjo 20 dieną. Iš viso per vegetacijos periodą žiedai buvo skinti devynis kartus, renkant juos kartą per savaitę. Eksperimentinis laukelio plotas buvo 56 m², pakankamai didelis, kad galėtume realiai įvertinti ir stambesnio masyvo medetkos žiedų derlingumą.

Pirmasis žiedų derlius nebuvo didelis, tačiau pirmieji pavieniai žiedai buvo masyvesni, palyginti su žydėjusiais vėliau. Kiti penki žiedų skynimai buvo panašaus gausumo, vėliau derlius mažėjo. Suminis derlius - 49,23 kg iš laukelio arba 8,79 t /ha - pakankamai gausus ir panašus į anksčiau instituto darbuotojų atliktų tyrimų rezultatus. Vidutininė orasausės žaliavos išeiga - 14,06 proc. nuo pradinio svorio.

Praktiniai pastebėjimai

• Medetkų sėklos stambokos, bet labai nevienodo dydžio ir formos, todėl mechanizuota sėja yra komplikuota. Sėjant jos būtinai įterpiamos į dirvą. Ramunių sėklos yra labai smulkios ir lengvos, todėl sėjamos dirvos paviršiuje jas privoluojant, bet neįterpiant į dirvą. Labai svarbu, kad iki vaistinės ramunės sudygimo pakaktų drėgmės ir jų nenustelbtų piktžolės. Masyvesnis laukas turi būti lygus, kad smarkus lietus sėklų nesuneštų į nuokalnę.
• Mechanizuotas derliaus nuėmimas labiau tinka ramunės žiedams skinti, o rankinis - medetkų.
• Džiovinimo metu aplinkos temperatūra neturi viršyti 40 °C, tačiau stamboki medetkų žiedai džius du kartus ilgiau už smulkius ramunių žiedus.

Edita DAMBRAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/02