Ūkininkams pradėjus mokėti gyventojų pajamų mokestį, išaugo apskaitos poreikis. Vienas iš sudėtingesnių dalykų - biologinio turto pripažinimas ir vertinimas bei jo apskaita.

Biologinis turtas - tai augalai ir gyvūnai, auginami ūkininko ūkyje su tikslu parduoti ar panaudoti ūkio veikloje. Biologinis turtas kinta kiekybiškai ir kokybiškai. Kiekybiniai pokyčiai - gyvulių jauniklių skaičiaus, svorio, dydžio, apimties kitimas. Kokybiniai pokyčiai - riebumo, baltymų kiekio, subrendimo, genetinių savybių kitimas. Visa tai išmatuojama, įvertinama ir kontroliuojama.

Apskaitoje svarbu atskirti biologinį turtą, naudojamą žemės ūkio veiklai, nuo turto, kuris naudojamas ne žemės ūkio veiklai. Jų apskaitą reglamentuoja skirtingi verslo apskaitos standartai (VAS). Žemės ūkio veiklai naudojamo biologinio turto apskaita tvarkoma vadovaujantis septynioliktuoju Verslo apskaitos standartu Biologinis turtas. Jeigu ūkininko ūkyje yra biologinio turto, kuris naudojamas ne žemės ūkio veiklai (sarginiai šunys, sportiniai žirgai, skirti pramogoms, dekoratyviniai augalai), tokiu atveju to turto apskaita tvarkoma vadovaujantis devintuoju Verslo apskaitos standartu Atsargos.

Žemės ūkio veikla apima žemės ūkio produktų gamybą, tų produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų produktų realizavimą. Taip pat žemės ūkio veiklai priskiriamas paslaugų žemės ūkiui tiekimas ir geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės palaikymas.

Biologinis turtas - gyvi gyvuliai ir augalai. Nutraukus biologinio turto gyvybinius ar vegetacinius procesus (nuskynus daržoves, paskerdus gyvulį, nukūlus javus) yra gaunami žemės ūkio produktai. Pirmą kartą pripažįstant apskaitoje iš biologinio turto gautus žemės ūkio produktus, vadovaujamasi septynioliktuoju VAS Biologinis turtas. Po pirminio pripažinimo šių produktų apskaitai taikomas devintasis VAS Atsargos (jis taikomas ir perdirbtų žemės ūkio produktų apskaitai). Lentelėje pateikti biologinio turto, žemės ūkio produktų ir perdirbimo rezultatų pavyzdžiai:

Apskaitoje turimas biologinis turtas grupuojamas pagal gyvūnus ir augalus, pagal būdingiausius požymius, kad jį būtų lengviau apskaityti. Gyvūnai grupuojami pagal rūšis, lytį, amžių, pvz., veršeliai iki 6 mėn., telyčaitės 6-12 mėn., melžiamos karvės ir pan.; augalai - pagal biologines savybes, pvz., žieminiai rapsai, vasariniai rapsai, salykliniai miežiai, gėlės, uogos ir pan.).

Pripažinimas ir vertinimas

Ūkininko ūkyje turimas visas biologinis turtas jo pirminio pripažinimo metu (kai jis atsiranda ūkyje), vėliau - kiekvieną kartą sudarant finansinę atskaitomybę, taip pat iš to biologinio turto gauta žemės ūkio produkcija jos gavimo metu (primelžus pieno, nukūlus javus, paskerdus gyvulį) vertinama pasirenkant vieną iš būdų:

Ø  įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;

Ø  tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas.

Ūkininkas, prieš pradėdamas tvarkyti apskaitą, apskaitos politikoje (aiškinamajame rašte) turi nurodyti pasirinktą vertinimo būdą, kuris bus taikomas visam biologiniam turtui ir iš jo gautai žemės ūkio produkcijai vertinti. Negalima, pavyzdžiui, melžiamų karvių vertinti įsigijimo savikaina, o pieno tikrąja verte. Visas ūkio biologinis turtas ir iš jo gauta produkcija turi būti vertinama vienu būdu.

Jeigu ūkininkas apskaitos politikoje pasirinko taikyti įsigijimo (pasigaminimo) savikainos būdą, jis privalo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje suskaičiuoti atskirų auginamo biologinio turto rūšių savikainą, kuria padidinama ar sumažinama įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Per metus ūkyje gimę gyvūnai ir iš biologinio turto gauta žemės ūkio produkcija registruojama planine (sąlygine) savikaina. Metų pabaigoje planinė savikaina koreguojama iki faktinės pasigaminimo savikainos. Faktinę savikainą sudaro visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Išlaidos turi būti kaupiamos atskirai pagal kiekvieną auginamo biologinio turto rūšį.

Pasirinkus ūkyje taikyti įsigijimo (pasigaminimo) savikainos būdą, daugiamečiai sodiniai įvertinami išsiauginimo savikaina, tačiau balanse pateikiami likutine verte. Derantiems daugiamečiams sodiniams yra skaičiuojamas nusidėvėjimas pagal dvyliktojo VAS Ilgalaikis materialus turtas reikalavimus.

Įsigijimo (pasigaminimo) savikainos būdas yra dažniausiai naudojamas biologinio turto vertinimo būdas.

Jeigu ūkininkas apskaitos politikoje pasirinko taikyti tikrosios vertės, atėmus pardavimo vietos išlaidas, būdą, tokiu atveju biologinis turtas  jo pripažinimo metu ir sudarant finansinę atskaitomybę vertinamas tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas. Pasirinkus tikrosios vertės būdą, iš biologinio turto gauti žemės ūkio produktai tik pirminio pripažinimo metu įvertinami tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas.

Pagrindas biologinio turto tikrajai vertei nustatyti - aktyvioji rinka (rinka, kurioje prekiaujama tos pačios rūšies prekėmis ar paslaugomis). Jeigu aktyviosios rinkos nėra, tikrąją vertę galima nustatyti pagal paskutinių sandorių kainą. Nustatant turto tikrąją vertę, naudojamasi visa žinoma informacija: įmonės apskaitos dokumentais, katalogais, žinynais, internetu, spauda ir kt. Gali atsitikti taip, kad tikrosios vertės patikimai negalima nustatyti. Tokiu atveju biologiniam turtui įvertinti galima naudoti Žemės ūkio ministerijos patvirtintas normatyvines kainas.

Pardavimo vietos išlaidos - tai rinkliavos turguje, išlaidos tarpininkams, prekybos agentams. Į šias išlaidas neįeina transporto ir kitos išlaidos, kurios patiriamos pateikiant produkciją į rinką.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turimas biologinis turtas (kai pasirinktas tikrosios vertės būdas) perkainojamas įvertinant tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas. Susidaręs pokytis apskaitoje registruojamas kaip pajamos ar sąnaudos.

Vilma ČEREŠKAITĖ

Mano ūkis, 2014/02