Kaišiadorių rajone veikianti bendrovė „Agrolinija" skaičiuoja ketvirtus veiklos metus. 2010 m. įkurtos įmonės pagrindinė veikla - veislinė mėsinė galvijininkystė. Kryžmindami angusų ir simentalių veislės galvijus, bendrovės specialistai tikisi dvigubo efekto - itin sparčiai augančio prieauglio ir aukščiausios kokybės jautienos.

Veiklos pradžioje bendrovė importavo 63 grynaveisles angusų veislės telyčias ir tris bulius iš Vokietijos, Saksonijos - Anhalto žemės galvijų augintojų asociacijos. 2011 metais ūkis papildomai įsivežė 15 angusų ir 50 grynaveislių simentalių telyčių bei įsigijo du bulius iš Antano Bezaro ūkio. Dabar ūkyje jau yra 400 galvijų (su prieaugliu), o valdomos žemės plotas siekia 1 500 ha. Ūkyje dirba 10 žmonių.

Galvijai auginami ekstensyviai - vasarą ganomi natūraliose ganyklose, žiemą, tvartiniu laikotarpiu, šeriami šienainiu. Galvijų auginimo sistema atitinka gyvūnų gerovės, sveikatos, veterinarijos (auginami galvijai turi sveikos bandos statusą) ir ekologijos reikalavimus. Bendrovė plėtoja angusų galvijų veislininkystę bei taiko angusų ir simentalių mišrinimo schemą galvijams, auginamiems mėsai.

Kodėl pasirinkti būtent šių veislių galvijai? Bendrovės vadovas Ronaldas Bilskis paaiškina, kad angusų veislės galvijų mėsa visame pasaulyje yra vertinama kaip geriausios kokybės jautiena. Simentalių veislės galvijai yra palyginti neseniai išskirti į mėsinę liniją. Šios veislės karvės žindenės turi daug pieno ir jų veršeliai palyginti greitai auga.

„Vykdydami selekcinį darbą, bandome toliau kryžminti šias dvi veisles, išgaudami pačią geriausią mėsą ir greitai augančius jauniklius. Net ir pavadinimą šiai veislei sukūrėme - simangusai. Kitaip tariant, tai anguso jaučio ir simentalio karvės mišrūnai. Jau įsitikinome, kad jaunikliai tikrai daug greičiau auga, yra daug sveikesni bei gyvybingesni", - sako R. Bilskis ir priduria, kad galutinis selekcinis tikslas - tokią simangusų telyčią arba karvę sukergti su limuzinų veislės buliumi.

Bendrovė jau įsigijo tikrai įspūdingą limuzinų veislės bulių. Kol kas jis dar jaunas, bet jau pavasarį bus tinkamas „darbui". Taigi, simangusus sukergus su limuzinu, tikimasi gauti ne tik greitai augantį prieauglį, puikios kokybės mėsą, bet ir ilgo kūno sudėjimo gyvulius, mat pastarąja savybe kaip tik ir išsiskiria limuzinai.

Įsitikino, kuo mėsiniai skiriasi nuo pieninių

„Mūsų karvės yra pusiau laukiniai gyvuliai, labai drąsiai jas paleidžiame į ganyklas ir žinome, kad be šautuvo jų niekas nepavogs", - už bandos saugumą garantuoja R. Bilskis. Kad karvės žindenės kone laukinės, jam ir pačiam iš pradžių buvo staigmena. Darbo pradžioje R. Bilskis atvažiavęs į ganyklą pamatė, kad viena karvė truputį šlubčioja. Pasikvietęs talkon šešis pagalbininkus, vaikėsi ją pusę dienos. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad pats Ronaldas pradėjo šlubčioti, o karvė taip ir liko nepagauta, be to, lakstė taip, kad niekuo nebesiskyrė nuo sveikųjų. „Tada aš supratau, kuo skiriasi mėsinė galvijininkystė nuo pieninės", - šypsosi R. Bilskis.

Praėjusią žiemą vieną karvę ūkio vadovas bandė pamelžti, mat jai prasidėjo tešmens uždegimas. Keli vyrai laikė karvę, visos jos kojos buvo surištos, bet melžiama ji vis tiek sugebėjo nuspirti kibirą... Angusės motinos būna agresyvios, kai gina savo jauniklius. Vienas bandą apžiūrėti sumanęs žmogus neteko savo rotveilerio - karvės įvertino jį kaip keliantį pavojų veršeliams ir tiesiog žaibiškai užtrypė.

Šiltuoju metų laiku gyvuliai ganyklose ganomi palaidi, atskiromis bandomis. Vienam buliui skiriama 30 karvių. Kadangi dauguma ganyklų yra drėgnuose plotuose, tai ganiava prasideda vėlokai - gegužės pabaigoje, mat anksčiau išginti gyvuliai labai ištryptų šlapias pievas. Prieauglis prie karvės laikomas ilgai - nujunkomas 7-8, o kartais ir 9 mėnesių amžiaus. Ūkio strategijoje numatyta, kad karvė turėtų „dirbti" - vesti palikuonis - dešimt metų. Šiuo metu vyriausios ūkio karvės amžius yra 9,5 metų.

Šaltis gyvuliams nebaisus

Nuo lapkričio galvijai sugenami į šalto laikymo tipo tvartus. Beje, tvartuose visi buliai laikomi viename garde, tame pačiame tvarte kartu su prieaugliu, o karvės žiemoja atskiruose tvartuose. Į vieną gardą suleisti buliai labai greitai išsiaiškina hierarchiją ir paskui ramiai bei draugiškai laukia pavasario.

„Šį rudenį vos suginėme bulius į vieną gardą, kilo kova, kuri tęsėsi lygiai tris sekundes - limuzinas susirėmė su angusu, pirmajam tuoj pat lūžo ragas, teko pašalinti ir likusį. Iki tol limuziną visi vadino žvaigžde, jis rodė didelį agresyvumą, netgi žmonėms. O po to susirėmimo bulius staigiai smuktelėjo hierarchijos laiptuose - dabar jis toks gerutis, kad gali net paglostyti", - šypsosi R. Bilskis.

Bendrovė, priklausanti Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijai, ateinančiais metais tikriausiai sieks ekologinio ūkio statuso. Tad jau dabar naudoja tik tokius pašarus, kurie leidžiami ekologinės gamybos ūkiuose. Galvijai vasarą ganosi ganyklose, o žiemos laikotarpiu šeriami tik šienainiu, kuris paruošiamas pačiame ūkyje, ir dar jiems duodama laižalų (druskos). Jokių koncentruotų pašarų. Ūkio vadovas įsitikinęs, kad tik žalia žole ir natūraliu (paruoštu be konservantų) šienainiu šeriamų gyvulių mėsa būna aukščiausios kokybės, joje susikaupia daug didesni vitamino E, ß-karotino ir omega 3 riebalų rūgščių kiekiai.

Šiaudai kraikui daugiausia gaunami barteriniais mainais - kaimynystėje ūkininkaujantiems žemdirbiams duodama mėšlo (arba iš jo padarytų trąšų granulių), o kaip atlygis iš jų paimami šiaudai. Per tvartinį periodą mėšlas valomas du kartus - sausio pabaigoje ir išginus karves į ganyklas. Kraiko gyvuliai pristovi tiek, kad jis pakyla beveik iki langų apačios, tačiau jis  gelbsti gyvulius nuo šalčio. „Kiekviena karvė yra vaikščiojantis 1 kW radiatorius, o dar nemažai šilumos sklinda iš storo kraiko sluoksnio. Tad gyvuliams nekyla grėsmė sušalti, svarbiausia, kad nebūtų drėgmės ir skersvėjo", - paaiškina R. Bilskis.

Granulės iš mėšlo - netradicinis sprendimas

Kaip ir visuose daug galvijų laikančiuose ūkiuose kyla problema: ką daryti su mėšlu. „Agrolinija" nusprendė iš kraikinio galvijų mėšlo ir pašarų likučių gaminti vertingas organines trąšas - granuliuotą ir maltą galvijų mėšlą. Atlikus tyrimus „Eurofins" mokslinių tyrimų institute Varšuvoje, trąšos sertifikuotos „Ekoagros" kaip tinkamos naudoti ekologiniame žemės ūkyje.

Kuriant analogų šalyje neturinčią granulių gamybos technologiją, bendrovei daug talkino Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkas Juozas Pekarskas. Kad kuo platesnis žmonių ratas išgirstų apie naują produktą, bendrovė naująsias trąšas pristatė parodose „Ką pasėsi" bei „Sprendimų ratas". „Aišku, kol kas dar trūksta šioms trąšoms reklamos, gal silpnoka vadybinė pusė, bet jau pardavėme 20 tonų šio produkto", - pirmųjų mėnesių rezultatais patenkintas R. Bilskis.

Mažmeninėje prekyboje granulių kaina yra 1 Lt/kg, jos fasuojamos į 15 kg maišelius, o jei ūkininkas pageidauja, supilamos į didmaišius. „Mūsų naujosios trąšos pritaikytos net miestiečiams: nesmirdi, tad galima nešiotis rankinėje", - juokauja ūkio vadovas. Granulių ruošimo linija įrengta apgalvotai ir ekonomiškai, o kurui naudojama mediena, kuri paruošiama valant melioracijos griovius - šios žaliavos turėtų pakakti ilgam...

Reikia apie pusantro mėnesio, kad mėšlas gerai perpūtų ir būtų tinkamas granuliuoti. Bendrovė turi specialų komposterį, kuris veikia didelės mėsmalės principu - važiuoja per mėšlo kaupą ir jį gerai permaišo. Taip mėšlas pervartomas 5-6 kartus, per tą laiką ne tik gerai perpūva, bet ir natūraliai netenka drėgmės. Kompostavimo metu mėšle temperatūra pakyla iki 60-65 °C, jame esančios piktžolių sėklos praranda daigumą, sunaikinami patogenai, helmitai. Granuliatoriuje granulės galutinai išdžiovinamos iki 14 proc. drėgmės.

Granuliuotas galvijų mėšlas - puiki trąša naudojant įprastą tręšimo techniką. Granulės gali būti gaminamos skirtingo skersmens - 4 ir 6 mm, mažesnės tinka tręšiant mechanizuotai, o didesnės labiau rekomenduojamos sodininkams ir daržininkams mėgėjams. „Pagal naudingumą kibiras tokių granulių atstoja 10 kibirų mėšlo", - paprastai skaičiuoja R. Bilskis.

Planuose - prekyba jautiena

Iki šiol prekiavusi tik veisliniais gyvuliais (daugiausia jų parduota Baltarusijai, vidutinė telyčaitės kaina 3 500 Lt + PVM), bendrovė dabar aktyviai ruošiasi prekiauti jautiena. „Kaip veislinė medžiaga paklausą turi tik telyčios, o štai buliukų nedaug nuperkama - vos 3-4 per metus. Tad natūralu, kad kyla klausimas, kur juos realizuoti", - būtinybę imtis prekybos mėsa paaiškina ūkio vadovas.

Gyvulius skers netoliese veikianti skerdykla, paskerstas gyvulys bus pargabenamas į bendrovėje įrengtą cechą, čia 7-9 dienas bus brandinamas, išpjaustomas ir sufasuojamas. Per savaitę planuojama paskersti vieną gyvulį. Vėliau, plečiantis bandai ir augant mėsos poreikiui, skerdenų bus daugiau.

„Geras mėsininkas per dieną spėja sutvarkyti iki 20 kiaulių arba 3-4 veršius", - spartų darbo tempą numatęs R. Bilskis. Pats būdamas veterinarijos gydytojas ir neblogai valdantis peilį, jis sako nesunkiai apmokysiąs ir mėsos išpjaustymo cecho darbuotoją. Mėsos kainos jau tiksliai surašytos bendrovės interneto puslapyje, prekyba bus vykdoma pagal išankstinius užsakymus. Brangiausiai įvertinta išpjova - 96,8 Lt/kg, nugarinė be kaulo - 54,4 Lt/kg, o pigiausiai, žinoma, kaulai - 1,21 Lt/kg. Jei viskas vyks taip, kaip suplanuota, netrukus bendrovė plėtos tris verslo kryptis: pardavinės veislinius galvijus, mėšlo granules ir kokybišką jautieną.

Jurga ZALECKIENĖ

Mano ūkis, 2014/01