Kaip ūkininkaujama privačiose miško valdose, kaip tvarkomos valdos ir kam miško savininkai skiria dėmesį? Į šiuos klausimus bene geriausiai galima atsakyti konkurse „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda" dalyvaujančių miško savininkų pavyzdžiais. Dauguma jų ne tik tvariai ir subalansuotai tvarko bei naudoja mišką - jie taip pat išskirtinį dėmesį skiria urbanistiniam, rekreaciniam ir gamtosauginiam miško naudojimui.

Susumavus visą rudenį trukusio valdų vertinimo rezultatus, gruodį Trakuose buvo apdovanoti geriausiai besitvarkantys privačių miško valdų savininkai. Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) organizuotame konkurse iš viso dalyvavo 58 miško savininkai iš visos Lietuvos, iš jų atrinkta po tris nugalėtojus iš kiekvienos apskrities. Apdovanojimų šventėje prizai įteikti  30 pavyzdingai savo valdose besitvarkančių miško savininkų, trys iš jų, surinkę daugiausia balų, paskelbti šiųmečio konkurso nugalėtojais. Šiemet konkurse nedalyvavo tik Akmenės, Joniškio, Prienų, Anykščių rajonų ir Kuršių nerijos atstovai.

Vienoje apskrityje buvo vertinamos mažiausiai 5 valdos. Didelėse apskrityse, pvz., Kauno ar Šiaulių, konkursui pristatyta iki 10 miško valdų. „Kai kada respublikiniam konkursui valdos atrenkamos rajono mastu, tai yra atranka įvyksta savaime prieš konkursą, tad jame dalyvauja geriausi rajono atstovai, darantys daugiau savo miške negu kiti", - pastebi LMSA valdybos narys Romualdas Cicėnas. Pavyzdžiui, šiemet LMSA Raseinių skyriaus pirmininkės Skaidrutės Žuvelaitienės iniciatyva buvo suorganizuotas rajoninis konkursas, kuriame dalyvavo 8 miško savininkai, o išrinkti du geriausiai savo valdose besitvarkantys savininkai deleguoti dalyvauti respublikiniame konkurse, kur užėmė antrą ir trečią vietą Kauno apskrityje.

Nors maksimalus 100 balų įvertinimas šiemet neskirtas nė vienai valdai, tačiau pavyzdingiausiai privačioje miško valdoje besitvarkantys pripažinti Steponas ir Jolanta Vaitkai iš Telšių rajono. Jie surinko 87 balus ir antrosios vietos laimėtoją Stanislovą Bagdoną iš Radviliškio rajono, kuriam skirta lygiai tiek pat balų, nukonkuravo netradiciniais sprendimais ir iniciatyvumu. Trečioji vieta skirta profesionaliam miškininkui Robertui Šiugždai, kuris ne tik pavyzdingai tvarkosi savo valdose, bet taip pat yra atsakingas ir už Šimkaičių girininkijos miškus. Jo pristatytos valdos įvertintos 84 balais. Pastebėtina tai, kad 100 balų buvo skirta tik 2012 metais pakruojiškio Jono Beconio valdai.

Pasak R. Cicėno, gausus tiek konkurse, tiek apdovanojimo ceremonijoje dalyvaujančiųjų būrys įrodo, kad renginys yra prasmingas. Neatsitiktinai per dešimtmetį, kai organizuojamas šis konkursas, gerokai išsiplėtė ir jo tikslai. „Pradinis sumanymas buvo surasti geriausiai ūkininkaujančius miško savininkus ir juos paskatinti. Mes neprognozavome, kad mažuose sklypeliuose ūkininkaujančių ir specialaus išsilavinimo neturinčių žmonių veikla gali būti įdomi profesiniu požiūriu, efektyvi ekonomiškai. Tad dabar konkurso tikslu tampa ne tik surasti ir paskatinti, bet ir kuo plačiau paskleisti jų patirtį", - sako R. Cicėnas. Jis su kolega LŽŪKT miškininkystės konsultantu Laimonu Daukša apžiūrėjo ir vertino daugumą šiųmečiame konkurse dalyvavusių valdų. Be LMSA ir LŽŪKT, kuri šiemet pirmą kartą įsitraukė į organizatorių gretas, privačias miško valdas taip pat vertino Valstybinės miškų tarnybos teritorinių poskyrių atstovai.

Renkant pavyzdingiausiai besitvarkančius miško savininkus valdos buvo vertinamos kompleksiškai: dėmesys skirtas valdos riboms ir riboženkliams, pagrindiniams ir ugdomiesiems kirtimams, želdiniams ir žėliniams, taip pat sanitarinei miško būklei, infrastruktūriniams įrenginiams, savanoriškiems aplinkosauginiams įsipareigojimams, šalutiniam ir nemedieniniam miško naudojimui. Papildomi balai buvo rašomi už išskirtinius sprendimus ir rezultatus.

Dėmesys miško infrastruktūrai

Miško savininkai Steponas ir Jolanta Vaitkai neslepia, kad privačioje konsoliduotoje miško valdoje ypač gerų rezultatų pavyko pasiekti dalyvaujant Europos Sąjungos paramos programose. Pasinaudodami parama jie 2006 m. apželdino mišku 14, po metų - dar 27 ha apleistų žemių. Sudėtingą įvažiavimą ir išvažiavimą iš miško viena didžiausių problemų įvardijantis Steponas neatsitiktinai savo valdoje didelį dėmesį skiria keliams ir keliukams miške tiesti ne tik ES, bet ir savo lėšomis. Taigi infrastruktūra Vaitkams ypač svarbi. Jų privačioje valdoje įgyvendinami ir urbanistiniai bei rekreaciniai projektai: miške jie nutiesė 460 m rekreacinį taką, iškasė 17 tvenkinių paukščiukams, ant pylimų pastatė porą apžvalgos aikštelių, įrengė poilsiavietes. „Manau, kad ir kiti galėtų tai daryti, nes įgyvendinus sumanymus tikrai yra kuo pasidžiaugti", - teigia S. Vaitkus, sutikdamas, kad visiems rekreaciniams ir urbanistiniams projektams įgyvendinti reikia ir pinigų, ir laiko.

Maždaug prieš dvidešimt metų pradėję ūkininkauti nuo paveldėtų 2,37 ha ir vis įsigydami po gabaliuką giminaičių bei valstybinio miško, Steponas ir Jolanta Vaitkai valdas išplėtė iki 128 hektarų. Beje, jų valda didžiausia ne tik iš visų šiemet pristatytų, bet ir per pastaruosius ketverius metus konkurse dalyvavusių miško sklypų. Vaitkų miške vykdomi retinimo ir pagrindiniai atvejiniai kirtimai, taisyklingai atkuriamas ir prižiūrimas miškas, valdas skiria tvarkingi riboženkliai ir ribinės linijos.

Miško sklypų infrastruktūros tvarkymu išsiskiria ir antrosios vietos nugalėtojas Stanislovas Bagdonas, nuo 2010 m. konkurse dalyvaujantis kasmet. Jis taip pat didelį dėmesį skiria keliams tvarkyti, grioviams kasti, pralaidoms statyti. Konkursui pristatytoje 39 ha valdoje jis padarė įvažiavimą į miško aikštelę, ten stovi suoliukai, iškelti inkilai. „Labai malonu ir džiugu, kad įvertintas su meile atliekamas darbas, - apdovanojimu džiaugiasi S. Bagdonas, neslėpdamas, kad jam miškas suteikia ne tik finansinę naudą, bet ir moralinį pasitenkinimą. „Man visos mano valdos gražios ir mielos", - tikina miško savininkas.

Lentpjūvę turintis ir apie 20 darbuotojų įdarbinęs S. Bagdonas naudoja mišką racionaliai: laiku atlieka kirtimus, o kirtimų atliekas panaudoja biokurui, kuriuo, jo žodžiais, kūrenamos Žagarės, Radviliškio ir kitos smulkios katilinės.

Statybininko specialybę turintis S. Bagdonas pirmąjį 13 ha miško sklypelį įsigijo prieš trylika metų, dabar jis valdo 500 ha miško. Jo teigimu, darbus miške ypač apsunkina tai, kad sklypai išmėtyti po kelis rajonus - 76 valdos nuo 1 iki 40 ha dydžio driekiasi daugiausia Šiaulių ir Radviliškio rajonuose, nors nedidelių šiam verslininkui priklausančių valdų yra ir Telšių, Panevėžio, Biržų, Akmenės kraštuose.

Siekė atskleisti darbų miške įvairovę

Antrą kartą konkurse dalyvaujantis miškininkas Robertas Šiugžda savo valdose taiko beveik visas ūkines ir gamtosaugines priemones, darbus miške atlieka profesionaliai, tiksliai, operatyviai ir teisingai, išvengdamas klaidingų sprendimų, nes pasitelkia ne tik miškininkystės žinias, bet ir nemažą šios srities darbo patirtį. Dabar jis valdo 50 ha miško Jurbarko rajone.

„Konkursui parinkau tris nedideles valdas, kuriose taikiau skirtingas ūkines priemones. Norėjau parodyti, kaip galima ūkininkauti miške ir kokia yra darbų miške įvairovė", - prisipažįsta R. Šiugžda. Jo konkursui pateiktų valdų bendras plotas sudarė 6,8 ha. Viename pristatytame sklypelyje jis taikė atvejinį kirtimą, palikdamas tik perspektyvius pirmo ir antro ardo medžius, kitame - iškart po plyno kirtimo paliko jį savaiminiam atžėlimui, tačiau, kad atžėlimas vyktų tolygiai, papildomai pasodino juodalksnių sodinukų. Trečiame plynos biržės sklype išbandė eglučių sodinimo iš rudens kauburėliuose technologiją. Nesvetimi R. Šiugždai ir savanoriški aplinkosauginiai įsipareigojimai: visose kirtavietėse paliekami seni medžiai ir uoksų pilni stuobriai, iškelta nemažai inkilų, prisodinta įvairiausių ornitochorinių rūšių augalų - putinų, erškėčių, kaulenių, gudobelių.

Pagal konkurso nuostatus nugalėtojai su ta pačia miško valda konkurse negali dalyvauti penkerius metus. Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda su tam tikromis pertraukomis renkama beveik dešimtmetį (nuo 2004 m.), kasmet iš eilės konkursas surengtas jau ketvirtą kartą.

Gitana KEMEŽIENĖ

Mano ūkis, 2014/01