Gruodžio 13-ąją, šventos Liucijos dieną, senovės lietuviai pradėdavo švęsti saulėgrįžą: nuo tada jau būdavo laukiama sugrįžtant saulės. Simboliška, kad būtent ši diena buvo pasirinkta konkurso „Metų ūkis 2013" finaliniam renginiui - tarsi trumpam stabtelėjimui prieš metų virsmą tarp nesibaigiančių žemdirbiškų darbų ir rūpesčių.

Konkursą „Metų ūkis" Lietuvos ūkininkų sąjunga šiemet organizavo jau 20-tą kartą, šįkart jame dalyvavo 463 ūkiai, išrinkta 120 laimėtojų, kurie ir buvo pakviesti į konkurso finalines iškilmes. Džiugus šurmulys Kauno „Girstučio" kultūros centro salėje, jaudulys į sceną lipančiųjų žingsniuose, išsipuošusios moterys, kostiumuoti vyrai, ryškiaspalvės gėlių puokštės, padėkos žodžiai, rankų paspaudimai - viskas susiliejo į kelių valandų trukmės laureatų sveikinimo maratoną. Geriausiems rajonų ūkininkams buvo įteiktos atminimo dovanos - suvenyriniai vėjo malūnai. „Ūkininkams dažnai tenka kovoti su gamtos ir valdžios vėjais, todėl apdovanojimams pasirinkome vėjo malūno simbolį. Linkiu, kad jis maltų tik geras naujienas, kad jūsų šeimos malūnuose niekada nepritrūktų kokybiškų miltų", - sveikinimo kalboje sakė LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.

Šeimos ūkiai - patys tvirčiausi

Graži dvidešimtmečio sukaktis buvo puiki proga pažvelgti į praėjusius metus - kaip keitėsi ir modernėjo mūsų šalies ūkiai. Iš nedrąsiai pirmus žingsnius žengiančių, vietos rinkoje ieškančių ankstyvųjų konkursų dalyvių žemdirbiai išaugo į savimi pasitikinčius, tvirtą materialinį pagrindą sukūrusius, sau ir kitiems darbo vietas užtikrinančius rentabilių ūkių šeimininkus. „Matome, kad ūkininkai dažniausiai naudoja gerai veikiančią formulę „Pasidaryk pats", - žemdirbių kelią į sėkmę vaizdžiai apibūdino Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis, kartu pasidžiaugdamas, kad tarp dabar salėje sėdinčių žmonių yra ir pirmojo konkurso nominantų.

Štai 1994-aisiais tarp laureatų buvęs Šiaulių r. ūkininkas Linas Šateika šiemet, po dvidešimties metų, vėl tapo laureatu - užėmė I-ąją vietą rajone. Anuomet jis buvo dar nevedęs jaunuolis, besidarbuojantis 50 ha nesiekiančiame ūkyje. Dabar Linas - gausios šeimos galva, su žmona Daiva auginantis penkis sūnus, o savo ūkio valdas išplėtęs septynis kartus - iki beveik 350 ha. Tarp pirmojo konkurso laureatų buvo Biržų r. ūkininkas Henrikas Bertulis, iki šiol sėkmingai valdantis stambų augalininkystės ūkį. O šiemet į sceną pasiimti apdovanojimo kilo jau jo sūnus - Igors Bertulis su žmona Arnita, užėmę pirmąją vietą Biržų rajone. Vyriausias šiemetinio konkurso dalyvis, Rietavo r. ūkininkas Stanislovas Antanas Jurkus kažkada pradėjo ūkininkauti nuo nulio, o dabar gali būti pavyzdys visiems - ne tik sukūrė stiprų pieno ūkį, bet ir įtraukė į ūkininkavimą du sūnus.

„Šiandien tarp mūsų yra daug gražių šeimos ūkių pavyzdžių. Ūkininkaujančios šeimos užtikrina ūkio išlaikymą, jo perdavimą iš rankų į rankas. Būtent ūkininkaujančios šeimos pasaulyje sukuria apie 70 proc. maisto produktų", - pabrėžė J. Talmantas, primindamas, kad 2014-ieji Europos Sąjungoje paskelbti šeimos ūkių metais.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna sakė esąs įsitikinęs, kad tokie konkursai duoda didelę paskatą modernizuoti ūkius, diegti inovacijas. Kartu jis ragino žemdirbius drąsiai priimti 2012-2020 m. finansinio laikotarpio iššūkius ir apgalvotai nukreipti investicijas. „Linkiu didžiulės ištvermės jūsų sunkiame darbe, stiprios sveikatos, gero derliaus", - svarbiausių dalykų linkėjo ministras.

Pirmąkart „Metų ūkio" konkurso apdovanojimuose dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius tarė žemdirbiams padėkos žodžius: „Sakau jums nuoširdų ačiū visų politikų vardu. Juk visi suprantame, iš ko duoną valgome, tik kartais pamirštame padėkoti."

Mažiausias - 30 ha, didžiausias - beveik pusantro tūkstančio

Per du dešimtmečius konkursas šiek tiek kito savo forma, tačiau esminiai dalykai išliko tie patys. Pirmasis konkursas, tiesa, tada vadinęsis „Metų ūkininkas", įvyko 1994 m. pagal tų pačių metų birželio 1 d. LŪS tarybos posėdyje patvirtintus nuostatus, ir nuo tada jis buvo rengiamas kasmet. Pirmajame konkurse galėjo dalyvauti LŪS nariai, turintys ne mažiau kaip 10 ha žemės. Šio reikalavimo jau seniai nebelikę, ir šiandien svarbiausia, kad ūkis per pastaruosius metus būtų padaręs realią pažangą ir įvertintas pagal konkurso nuostatus. Nuo pirmųjų konkurso organizavimo metų ūkiai Lietuvoje gerokai pastambėjo, bet tarp laimėtojų yra labai įvairaus dydžio puikiai besitvarkančių ūkių.

Šiais metais gauti rezultatai iš 40 savivaldybių. Konkurse iš viso dalyvavo 463 ūkiai, iš jų buvo išrinkta 120 laimėtojų: 40 - pirmųjų vietų, 41- antroji vieta (Kelmės r. antrąja vieta dalijasi brolių Arūno ir Vytauto Maziliauskų ūkiai) ir 39 - trečiosios vietos (trečiosios vietos nebuvo Birštono sav.).

Vidutinis ūkio dydis 2013 m. tarp visų laimėtojų nustatytas 218 ha, o pirmosios vietos laimėtojų ūkis vidutiniškai dirba 270 ha. Tiesa, tarp šiemetinių pirmosios vietos laimėtojų yra du itin stambūs augalininkystės krypties ūkiai - tai Kretingos r. Valėnų kaimo ūkininkai Jolanta ir Virgilijus Čėsnai, dirbantys 1 344 ha žemės, bei Pakruojo r. Meldinių kaimo ūkininkai Vida ir Jonas Jurgeliūnai, dirbantys 1 400 ha (beje, organizatorių sprendimu, skaičiuojant vidutinį visų šių metų laimėtojų ūkio dydį šie ūkiai neįtraukti, kad neiškreiptų statistikos).

Mažiausias pirmosios vietos laimėtojų ūkis yra Druskininkų sav. Didžiasalyje ūkininkaujančių Gražinos ir Arvydo Augų 30 ha mišrios specializacijos ūkis. Tarp pirmosios vietos laimėtojų yra stambių gyvulininkystės ūkių. Štai pirmosios vietos laimėtojai iš Tauragės r. Žygaičių kaimo - ūkininkai Regina ir Alvydas Merkeliai anketoje nurodė, kad savo ūkyje laiko 218 melžiamų karvių ir 206 galvų prieauglio, dirba 316 ha žemės.

Tarp laimėtojų - ir daržininkai, ir bitininkai

Antrosios vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis 219 ha. Iš jų didžiausi Pakruojo r. Norkūniškio viensėdyje ūkininkaujančių Algirdo Laurikiečio 950 ha augalininkystės ūkis bei Šiaulių r. Poviliškių kaime ūkininkaujančių Dalios ir Edo Sasnauskų augalininkystės ir daržininkystės krypties 800 ha ūkis.

Hektarų skaičiumi mažiausias - Druskininkų sav. Stračiūnų kaime ūkininkaujančių Jolantos ir Algio Milių 19 ha ūkis, kuriame verčiamasi augalininkyste ir laikomos 45 bičių šeimos. Tarp antros vietos laimėtojų didžiausias gyvulininkystės ūkis yra irgi Tauragės r. sav. ūkininkaujančių Mėtos ir Vytauto Rudminų. Jie anketoje nurodė, kad savo ūkyje laiko 125 melžiamas karves ir 131 - prieauglio, dirba 286 ha žemės.

Trečios vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis 168 ha, o didžiausi iš jų yra Šiaulių r. Aukštelkės kaime ūkininkaujančių Zitos ir Virginijaus Ivoškevičių 750 ha augalininkystės ūkis bei Šilutės r. Šyšgirių kaime ūkininkaujančių Virginijos ir Jono Macijauskų 430 ha mišrios specializacijos ūkis, laikantis 107 melžiamas karves, 6 mėsinius galvijus ir 153 prieauglio. Mažiausias - Elektrėnų sav. Pūstakiemio kaime ūkininkaujančių Jūratės ir Raimundo Stirnų 33 ha augalininkystės ūkis. Tarp trečios vietos laimėtojų didžiausias gyvulininkystės ūkis yra Kelmės r. ūkininkaujančių Eglės ir Liudviko Janušauskų gyvulininkystės ūkis, laikantis 270 melžiamų karvių, 150 bulių ir 230 telyčių bei dirbantis 310 ha žemės.

500 ha nuosavos žemės - užtenka

Pastaruoju laiku itin daug diskutuojama dėl žemės nuosavybės: 500 ha - užtenka ar ne. LŪS yra išreiškusi nuomonę, kad mūsų narius tenkina maksimalus 500 ha nuosavybės teise turimos žemės dydis. Tarp visų laimėtojų yra tik vienas ūkininkas, turintis maksimalų nuosavos žemės kiekį. Tarp pirmosios vietos laimėtojų vidutiniškai ūkininkai dirba 126 ha, tarp antrosios - 104 ha, tarp trečiosios - 67 ha nuosavybės teise turimos žemės.

Per pastarąjį dešimtmetį šiemet pirmą kartą tarp laimėtojų vyrauja gyvulininkystės ir mišrios specializacijos ūkiai. Pagal 120 laimėtojų anketose nurodytus duomenis yra 61 gyvulininkystės ir mišrios specializacijos ūkiai (tarp jų 2 ekologiniai), 56 augalininkystės (tarp jų 2 daržininkystės, 6 ekologiniai) bei po vieną paukštininkystės, kiaulininkystės ir uogininkystės krypties ūkius.

Ūkininkaujančių laimėtojų vidutinis amžius 45 metai (pirmosios vietos - 46 m., antrosios - 45 m., trečiosios - 44 m.), ūkininkauti pradėję vidutiniškai 1999-2000 m. Pagal išsilavinimą savo anketose laimėtojai nurodė, kad didžioji dauguma turi aukštąjį (28 proc.) ir aukštesnįjį (28 proc.) išsilavinimą, spec. vidurinį turi 36 proc., o 8 proc. nurodė turintys kitą išsilavinimą.

Oficialioji šventės dalis baigėsi Stasio Povilaičio koncertu, o jo senus gerus šlagerius draugiškai traukė visa salė. Vakarop laukė vaišės ir diskoteka iki vėlumos - kas sunkiai dirba, tas moka ir linksmintis iš širdies.

Jurga ZALECKIENĖ

Mano ūkis, 2014/01