Intensyvus chemizuotas žemės ūkis, orientuotas į gaminamos produkcijos kiekybę, dažnam sveikata besirūpinančiam vartotojui kelia nepasitikėjimą. Šis nepasitikėjimas dažniausiai susijęs su gausiu trąšų bei cheminių augalų apsaugos produktų naudojimu šiuolaikinėse agrotechnologijose. Tačiau nuo 2014-ųjų daug kas pradeda keistis.

Intensyvus augalų apsaugos produktų naudojimas ne visada atneša naudą: prastėja augalinių produktų maistinė vertė ir skonis, o produkcija ir aplinka yra užteršiamos augalų apsaugos produktų likučiais - kyla pavojus žmonių ir gyvūnų sveikatai, alinama gamta. Kai pažeidžiami biologiniai dėsniai, keičiasi žemės ekosistemų pusiausvyra - žūstant kenkėjams, nyksta ir jų natūralūs priešai, mažėja biologinė įvairovė, kyla grėsmė ekosistemų stabilumui.

Alternatyvi žemdirbystė, orientuota į ekologiškų produktų gamybą, pažeistos gamtinės pusiausvyros sąlygomis kol kas sunkiai įgyvendinama. Tačiau išeitis yra. Tai - integruota (tausojamoji) žemdirbystė, kurioje svarbiausią dalį užima integruota kenksmingų organizmų kontrolė. Manoma, kad būtent tausojamoji žemdirbystė geriausiai atitinka šiandieninio ūkininko poreikius.

Integruota žaladarių kontrolė

Integruota kenksmingų organizmų kontrolė visų pirma tai - nuodugnus visų galimų augalų apsaugos metodų ir apgalvotas tinkamų apsaugos priemonių nuo žaladarių parinkimas. Siekiant išauginti sveikus žemės ūkio augalus ir kuo mažiau pažeisti ekosistemas, šios priemonės turėtų pristabdyti kenksmingų organizmų populiacijų vystymąsi bei palaikyti ekonomiškai ir ekologiškai pateisinamą augalų apsaugos produktų naudojimo lygį. Pirmenybė teikiama necheminiams augalų apsaugos metodams, jeigu jie gali apsaugoti augalus nuo kenksmingų organizmų plitimo.

Integruotos kenksmingų organizmų kontrolės bendrieji principai išdėstyti 2009 m. spalio 21 d. priimtoje Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvoje 2009/128/EEB, kuri nustato Bendrijos veiksmų pagrindus pereinant prie tausiojo pesticidų naudojimo. Šie principai yra perkelti į Augalų apsaugos planą, patvirtintą Lietuvos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535, kuriame numatomas taususis augalų apsaugos produktų naudojimas žemės ūkio produkcijos gamyboje, darant kuo mažesnį poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Pateikiame pagrindinių principų, kurie pagal Europos Sąjungos reikalavimus bus įgyvendinami nuo 2014 m. sausio 1 d., esmę.

Visų pirma - prevencinės priemonės

Pirmiausia atkreipiame dėmesį, kad prekinę augalininkystės produkciją auginantys ūkininkai kenkėjų, ligų ir piktžolių kontrolei turi pasitelkti visas prevencines priemones, kurios padeda sukurti kuo palankesnes sąlygas kultūriniams augalams augti. Visų pirma privaloma laikytis sėjomainos, kurioje tinkama augalų kaita padeda slopinti kenksmingų organizmų populiacijų plitimą bei sudaro palankesnes sąlygas natūralių jų priešų populiacijoms didėti. Labai svarbu parinkti šalia augančius augalus taip, kad jie neturėtų bendrų kenkėjų.

Be to, būtina gerai paruošti dirvą sėjai, t. y. suformuoti sėklos guoliavietę, pasėti ar pasodinti augalus palankiausiu laiku ir optimalia norma, kad jie kuo vienodžiau ir greičiau sudygtų ir būtų pajėgūs konkuruoti su piktžolėmis bei kitais kenksmingais organizmais.

Jei yra galimybė, iš Nacionalinio augalų veislių sąrašo reikėtų pasirinkti žaladariams atsparias augalų veisles ir naudoti tik aukštos kokybės sėklą. Tokių veislių pasėliuose cheminių augalų apsaugos produktų naudojimas sumažėja iki minimumo, o agroekosistemoje išsaugoma ir entomofagų bendrija.

Augalus tręšti ir kalkinti dirvas būtina tik ištyrus dirvožemyje esantį makro- ir mikroelementų kiekį bei auginamų augalų poreikį planuojamam derliui išauginti.

Siekiant išvengti kenksmingų organizmų plitimo, reikia prisiminti ir higienos priemones. Pavyzdžiui, profesionaliam naudojimui skirta dezinfekcine priemone apdoroti produkcijos laikymo patalpas, inventorių, visą su auginimu susijusią įrangą. Tai labai padeda sumažinti puvinius sukeliančių bakterijų, grybinių ir virusinių ligų išplitimo riziką. Norint išvengti papildomo piktžolių išplatinimo, reikėtų piktžolėtas lauko vietas nukulti atskirai, kombainus išvalyti nuo pelų ir šiaudų likučių ir tik tada kulti švarius pasėlius.

Svarbu nuolat stebėti pasėlius

Kontrolės metodų parinkimas ir augalų apsaugos produktų naudojimas neatsiejamas nuo pasėlių stebėsenos. Atpažinti kenkėjus, ligas, piktžoles, pastebėti jų plitimo pradžią - labai svarbūs veiksniai, norint sumažinti cheminių produktų naudojimą ir siekiant žaladarių kiekį palaikyti žemiau ekonominio žalingumo ribos. Todėl būtina atsižvelgti į pagrįstus mokslininkų ir tyrėjų įspėjimus, ankstyvojo kenksmingų organizmų plitimo diagnozavimo sistemų duomenis bei remtis nepriklausomų augalų apsaugos ar augalininkystės konsultantų patarimais.

Remiantis stebėsenos rezultatais ir priimant sprendimą naudoti cheminius augalų apsaugos produktus, būtina atsižvelgti į konkrečioms žemės ūkio kultūroms, vietovėms ir klimato sąlygoms nustatytas ligų, kenkėjų ar piktžolių žalingumo ribas. Jei tokių ribų konkrečiam auginamam augalui nėra arba jos neadaptuotos konkrečioms sąlygoms, reikėtų remtis mokslininkų rekomendacijomis ar augalų apsaugos konsultantų patarimais.

Pirmenybė - necheminiams metodams

Taikant integruotą kenksmingų organizmų kontrolę, pirmenybę reikia teikti necheminiams žaladarių kontrolės metodams, jei jų naudojimas užtikrina optimalų kenkėjų skaičiaus sumažėjimą. Tai apima mechaninį piktžolių naikinimą, ligotų augalų pašalinimą iš pasėlio, derliaus liekanų naikinimą, natūralių kenkėjų priešų - entomofagų - naudojimą, pasėlyje esančių naudingųjų vabzdžių išsaugojimą, biologinių augalų apsaugos produktų naudojimą ir kitus metodus.

Svarbu ir tai, kad kenksmingų organizmų kontrolei būtų naudojami tik tie augalų apsaugos produktai, kurie labiau pritaikyti konkrečiam tikslui (t. y. skirti naudoti tam tikrų augalų ar net veislių apsaugai pasėliuose nuo konkrečių žaladarių) ir turi kuo mažesnį šalutinį poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.

Galiausiai, būtina siekti sumažinti ūkyje sunaudojamų augalų apsaugos produktų kiekį - atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas mažinti produktų normas bei apdorojimų skaičių. Produktus naudoti ne visame plote, o pagal fitosanitarinę pasėlio ar atskirų jo vietų būklę. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad sumažintos produktų naudojimo normos neturi didinti žalingų organizmų populiacijų atsparumo rizikos. Siekiant išvengti atsparumo atsiradimo, per vegetaciją reikia naudoti kuo įvairesnį produktų asortimentą ir pagal veikliąją medžiagą, ir pagal veikimo būdą.

Augalų apsauga nuo įvairių žaladarių bus veiksminga, saugi ir ekonomiškai naudinga tik tuomet, kai ūkininkas nuolat stebės savo pasėlių būklę, registruos kenkėjų, ligų pasireiškimą, piktžolių ir atskirų jų rūšių išplitimą bei įvertins visų šių žalingų organizmų sumažėjimą po produktų panaudojimo.

Primename, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos regioninių skyrių specialistai nuo 2014 m. pradės tikrinti išvardytų principų įgyvendinimą ūkiuose, auginančiuose rinkai skirtą augalininkystės produkciją.

Irena PETROVIENĖ, Darius BAŠKYS

Mano ūkis, 2014/01