Šakninės pinties masinis išplitimas miškuose, ypač želdiniuose, įveistuose žemės ūkio naudmenose, sudaro įspūdį, kad pakeisti situaciją į gerąją pusę nėra vilčių. Tad ką gi daryti, kad ši žalinga bei nuostolinga liga neplistų ir kokių priemonių reikia imtis, masiniam jos plitimui riboti bei stabdyti.

Iš tikro ten, kur liga jau masiškai išplitusi, iš esmės pagerinti sanitarinę medynų būklę yra nelengva. Tačiau būtina nekartoti padarytų klaidų, nes visose augavietėse, įskaitant ir buvusiose žemės ūkio naudmenose, išauginti sveikus ir gana produktyvius bei gerai kitas funkcijas atliekančius medynus įmanoma. Visiškai sveikų ir našių pušų bei eglių medynų, augančių žemės ūkio naudmenose, yra beveik visose miškų urėdijose.

Spygliuočių medynų veisimas žemės ūkio naudmenose

Prielaida, kad spygliuočių želdiniai, įveisti ne miško dirvožemiuose, šaknine pintimi pirmą kartą apsikrečia per nupjautų medžių kelmų paviršių, įsakmiai reikalauja veisti gana retus želdinius, kad nereikėtų jų ugdyti, t. y. kirsti žalių medžių ir palikti kelmų. Sodinant vien pušų ar eglių sodmenis to padaryti beveik neįmanoma. Ir atvirkščiai - su lapuočių medžių bei krūmų priemaiša galima užtikrinti retų spygliuočių želdinių tinkamą augimą, išvengti pirmųjų dviejų ugdomųjų kirtimų ir taip padidinti medynų atsparumą šakninei pinčiai.

Tokius reikalavimus atitinkantys konkretūs želdinių tipai yra siūlomi Miško genetinių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų komisijos 2003 m. rugsėjo 9 d. aprobuotose rekomendacijose (Miško želdinimo ir žėlimo skatinimo technologiniai modeliai žemės ūkio nenaudojamose žemėse, 2005). Vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis, taip pat atliktais tyrimais, siūloma veisiant pušų ir eglių želdinius žemės ūkio naudmenose privalomą lapuočių medžių priemaišos dalį (20-30 proc.) padidinti iki 50 proc. ir šalia mišrinimo grupėmis arba ploteliais dažniau maišyti spygliuočius su lapuočiais ne tik eilėmis, bet ir eilėse. Taip pat rekomenduojama anksčiau siūlytą eglės sodinimo vietų skaičių sumažinti iki 2,0-2,5 tūkst. vnt./ha. Derlingesnėse augavietėse, kuriose galima tikėtis bent vidutinio produktyvumo lapuočių medžių medynų, verta sodinti vien tik lapuočius medžius ir grynus lapuočių medynus auginti vieną ar net dvi kartas.

Net palyginti nedidelė lapuočių medžių bei krūmų priemaiša spygliuočių želdiniuose sudaro palankesnes sąlygas dirvožemio mikroorganizmams daugintis, ypač tiems, kurie turi antagonistinį poveikį šakninei pinčiai. Medynų atsparumui padidinti mišriuose želdiniuose ypač pageidautinos baltažiedės robinijos (baltosios akacijos) ir krūminės amorfos, kurios ne tik atsparios šakninei pinčiai, bet ir pasižymi fungicidiniu veikimu. Baltažiedė robinija ir krūminė amorfa yra ankštiniai augalai, todėl jie spygliuočių želdiniuose gerina dirvožemio savybes. Nors kitos lapuočių medžių bei krūmų rūšys tiesioginio fungicidinio poveikio nuo šakninės pinties ir neturi, tačiau dėl daugelio kitų teigiamų savybių spygliuočių želdiniuose taip pat labai pageidautinos. Lapuočių medžiai bei krūmai skatina dirvožemio mikrobiologinius procesus, o jų šaknys, persipindamos su spygliuočių medžių šaknimis, gali gerokai sumažinti infekcijos vietų skaičių ir mechaniškai sulėtinti ligos plitimą medynuose.

Kaip suformuoti atsparumą puviniui pažeistose kirtavietėse

Kaip atkurti bei formuoti šaknų puviniui atsparius eglių medynus puvinio pažeistų eglynų kirtavietėse? Masinės kelmų apskaitos (daugiau negu 1,5 tūkst. ha plote 1 243 kirtavietėse apžiūrėta daugiau negu 45 tūkst. eglių kelmų) ir detalių tyrimų rezultatai akivaizdžiai rodo, kad ne mažiau kaip ketvirtadalis (22,8-29,0 proc.) mūsų miškuose augančių eglių būna įpuvusios (pažeistos šaknų bei kamienų puvinio). Daugiau puvinio pažeistų eglių aptinkama medynuose, augančiuose sausesnėse (Nb, Nc, Ld) augavietėse, ir grynuose arba su nedidele lapuočių priemaiša eglynuose. Šiomis sąlygomis augusių brandžių medynų kirtavietėse puvinio pažeistų kelmų skaičius siekia apie 50 proc. ir sudaro realų infekcijos pavojų naujai medynų kartai. Grynuose ir su nedidele lapuočių priemaiša susiformavusiuose 40-45 m. amžiaus eglynuose šakninės pinties sukelto puvinio pažeistų eglių skaičius daugumoje atvejų siekia 35-40 proc. Ir atvirkščiai: tarp eglių, kurios taip pat 40-45 metus augo puvinio pažeistų medynų kirtavietėse, tačiau mišrių medynų sąlygomis (t. y. tarp įvairių lapuočių), šakninės pinties pažeistų dar būna nedaug.

Tad atkuriant medynus puvinio pažeistų eglynų kirtavietėse siūloma vadovautis tokiomis nuostatomis:

• kirtavietės, kuriose puvinio pažeistų eglės kelmų skaičius yra ne didesnis kaip 10-20 proc., apželdomos vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (2008 m.), vengiant vieno hektaro plote sodinti daugiau negu juose nurodyta pušų ar eglių sodmenų;
• atkuriant eglynų kirtavietes, kuriose eglių kelmų su centriniu puviniu yra 21-40 proc., želdinių sudėtyje turi būti ne daugiau kaip 50 proc. spygliuočių medžių rūšių;
• kirtavietėse, kuriose puvinio pažeistų eglių kelmų skaičius yra didesnis negu 40 proc., sodinamos vien lapuočių medžių vertingos rūšys ir formuojami gryni lapuočių arba su nedidele eglių bei kitų spygliuočių priemaiša mišrūs lapuočių medynai.

Želdinių apsauga žemės ūkio paskirties žemėje įveistuose miškuose

Visuotinai pripažinta, kad pirminė šakninės pinties infekcija į spygliuočių medžių, įveistų žemės ūkio naudmenose, šaknis dažniausiai patenka pro nukirstų medžių kelmus. Taigi ugdomieji kirtimai spygliuočių želdiniuose tampa svarbiausiu veiksniu, lemiančiu pirminį želdinių užsikrėtimą šaknine pintimi, o nuo ugdymo intensyvumo priklauso grybo pirminės infekcijos prasiskverbimo taškų skaičius ir būsimo medyno pažeidimo laipsnis. Po ugdomųjų kirtimų 30-32 proc. vasarą ir 14-17 proc. žiemą nukirstų medžių kelmų spygliuočių želdiniuose, įveistuose buvusiose žemės ūkio naudmenose, užsikrečia šaknine pintimi natūraliomis sąlygomis. Iš tokio skaičiaus pirminės infekcijos židinių sveikoms medžių šaknims besiliečiant su puvinio pažeistomis kelmų šaknimis liga išplinta po visą medyną ir vidutiniškai vieno hektaro plote susiformuoja 6-7 plynai džiūstančių medžių grupės, kurios vėliau besiplėsdamos, kartu su pavieniais džiūstančiais medžiais tankų medyną paverčia menkaverčiu.

Tad norint apsaugoti nuo šakninės pinties pušynus bei eglynus, įveistus žemės ūkio naudmenose, jau pirmųjų ugdomųjų kirtimų metu būtina nukirstų spygliuočių medžių kelmų paviršių aptepti arba apipurkšti šakninės pinties plitimą stabdančiomis medžiagomis. Pusamžiuose ir jaunesniuose spygliuočių medynuose, kuriuose yra ar gali būti šakninės pinties židinių, kirtimai vykdomi tik žiemą, kai oro temperatūra žemesnė kaip O ^oC. Ne žiemos metu (nuo balandžio 1 iki spalio 31 d.) vykdant visų rūšių medžių kirtimus tokio amžiaus medynuose, kuriuose dar nėra ligos pažeistų medžių, nukirstų žalių spygliuočių medžių kelmai kirtimo dieną turi būti aptepti preparatu, apsaugančiu nuo šakninės pinties infekcijos.

Iš visų žinomų reagentų Lietuvos sąlygomis spygliuočių kelmų apsaugai geriausiai tinka 20 proc. vandeninis karbamido tirpalas (10 l tirpalui paruošti reikia 2 kg karbamido ir 8 l vandens). Juo apdoroti spygliuočių medžių kelmai šaknine pintimi užsikrečia labai retai. Geriausi rezultatai gaunami, kai kelmų paviršius aptepamas arba apipurškiamas nedelsiant, t. y. medžių kirtimo metu. Karbamidas lengvai tirpsta vandenyje, tirpalas nenuodingas. Naudojimo technologija paprasta - 20 proc. karbamido tirpalu kelmų paviršius aptepamas šepečiu arba apipurškiamas nugariniu purkštuvu taip, kad būtų padengtas visas kelmų pjūvio bei žievės paviršius, o plyšiai prisipildytų tirpalo. 100 kelmų, kurių storis 8-14 cm, sunaudojama 1,5-2,0 l tirpalo. Kad lengviau būtų atpažinti apipurkštus kelmus, į skiedinį pridedama anilino arba kitokių dažų (0,2 g 1 l tirpalo). Kai ugdomųjų kirtimų intensyvumas 25 proc., 1 ha apdoroti reikia 8-10 kg karbamido (40-50 l tirpalo). Darbo sąnaudos - 6-7 val./ha.

Dar pažangesnis bei patikimesnis yra biologinis apsaugos būdas naudojant medieną ardančius grybus - stiprius šakninės pinties antagonistus. Vienas iš tokių grybų antagonistų yra didžioji vaškuotė (Phlebia gigantea Donk., syn. Phlebiopsis gigantea ir Peniophora gigantea). Iš daugelio jo štamų, surinktų Lietuvoje, buvo išaiškintas štamas „Girionys-1", pasižymintis labai stipriomis šakninės pinties antagonistinėmis savybėmis. Jo pagrindu pagamintas biologinis preparatas „Girionys-1", skirtas kelmams nuo šakninės pinties apsaugoti. Prieš kelerius metus jis buvo išbandytas miškuose ir teigiamai įvertintas. Tai buvo gana efektyvus preparatas, kuris tik dėl jo netobulos gamybos technologijos nebuvo panaudotas platesniu mastu. Lenkijos miškininkai, truputį patobulinę savo analogiškų preparatų „Pg IBL", „Antybasidion" ir kitokių gamybos technologiją, juos gana plačiai naudoja miškuose ir šiuo metu.

Progreso kryptimi dar toliau žengė kitų valstybių miškininkai. Pavyzdžiui, skandinavai ne tik modernizavo analogiškų biologinių preparatų gamybą, bet beveik iki maksimumo ištobulino ir jų panaudojimo technologiją. UAB „Kemira Agro Vilnius" siūlo ne tik tobulai įpakuotą biologinį preparatą „Rot-stop", skirtą spygliuočių kelmams nuo šakninės pinties apsaugoti, bet ir jo panaudojimui sukurtą įrangą, valdomą iš medžių kirtimo mašinos kabinos. Ši įranga automatiškai apdoroja kelmų paviršius mechanizuoto medžių pjovimo metu.

Ką daryti šakninės pinties pažeistuose medynuose

Pušynuose

Ne miško dirvožemiuose išaugusių 40-50 m. amžiaus pušynų bendras produktyvumas dėl šakninės pinties poveikio dažniausiai sumažėja maždaug 25 proc. ir prilygsta tomis sąlygomis augančių beržynų produktyvumui. Tačiau šakninės pinties pažeistuose pušų medynuose beveik visuomet išlieka ligos nepaliestų medžių grupės, pasižyminčios dideliu produktyvumu. Likusi medyno dalis, kuri dažniausiai sudaro apie 50 proc. ploto, smarkiai išretėja, susiformuoja įvairaus dydžio aikštės. Likusių medžių prieaugis neviršija kasmet nudžiūstančių medžių tūrio. Jei šakninė pintis stipriai pažeidė medynus, intensyvaus ūkio sąlygomis negalima apsiriboti vien rinktiniais sanitariniais kirtimais. Tokie kasmetiniai kirtimai ūkiniu požiūriu labai nepatogūs ir ekonomiškai neefektyvūs. Dėl to stipriai pažeistuose šakninės pinties pušynuose siūloma atlikti iš dalies plynus sanitarinius kirtimus, o nukirstų nudžiūvusių ir dar žalių medžių vietoje sodinti lapuočius, kurie nuo šakninės pinties beveik nenukenčia. Taip būtų išsaugota pati produktyviausia seno medyno dalis, o nudžiūvusių spygliuočių vietoje įveisti lapuočių želdiniai gausintų dirvožemius šakninei pinčiai antagonistine mikroflora ir sudarytų palankias sąlygas auginti sveikus spygliuočių medynus ateityje.

Vykdant iš dalies plynus sanitarinius kirtimus arba rekonstruojant stipriai pažeistus pušynus, iškertama tik ta medyno dalis, kurios skalsumas mažesnis negu 0,5 ir kurioje yra didesnės ar mažesnės (net 0,01-0,02 ha dydžio) nudžiūvusių medžių grupės neišretėjusiame medyne. Bendras plynai nukirstas plotas vidutiniškai gali sudaryti apie 50 proc. viso medyno ploto. Turi būti iškirsta labiausiai išretėjusi ir palikta augti geriausiai išsilaikiusi medyno dalis. Nukirstų medžių kelmus reikia išrauti ir pašalinti. Jei jų išrauti neįmanoma, medžiai kertami tik žiemą (gruodžio viduryje-balandžio pradžioje). Susidariusiose aikštėse veisiami lapuočių želdiniai. Pagal dirvožemio sąlygas tam geriausiai tinka beržai, raudonieji ąžuolai, liepos. Sodinimo vietos išdėstomos 1,5x1,5 m atstumais.

Vidutiniu laipsniu pažeistuose pušynuose taikomi tik atrankiniai sanitariniai kirtimai. Jeigu jų metu susiformuoja 0,01-0,02 ha dydžio aikštės, jose taip pat veisiami analogiški lapuočių želdiniai.

Eglynuose

Stipriai pažeistuose šakninės pinties eglynuose vykdomi plyni sanitariniai kirtimai, o nukirstų nudžiūvusių bei įpuvusių eglių vietoje sodinami lapuočiai, kurie nuo šakninės pinties beveik nenukenčia. Pagal dirvožemio sąlygas tam geriausiai tinka beržai, ąžuolai, juodalksniai, liepos, klevai ir liemenų puviniui atsparios drebulės.

Vidutiniu laipsniu pažeistuose eglynuose taikomi atrankiniai sanitariniai kirtimai, formuojant įvairaus dydžio aikštes ir jose įveisiant dalinį užtemdymą pakenčiančius lapuočius medžius (liepas, klevus ir kitus), leidžiant atželti net baltalksniams. Taip išsaugoma produktyviausia pribręstančio mažiau pažeisto medyno dalis, o puvinio pažeistų eglių vietoje įveisti lapuočių želdiniai gausina dirvožemius šakninei pinčiai antagonistine mikroflora ir sudaro palankias sąlygas sveikų eglių medynams ateityje augti. Ypač pageidautina, kad prieš želdymo darbų pradžią atrankiniais ir plynais kirtimais nukirstų eglių kelmai būtų išrauti.

Albertas VASILIAUSKAS, Dangutė ŠALEVIČIENĖ

Mano ūkis, 2014/01

Apie šakninę pintį, jos daromą žalą ir išplitimo priežastis spygliuočių medynuose rašyta 2013 m. gruodžio mėn. žurnale „Mano ūkis".