Biologinių augalų apsaugos produktų ir alternatyvių priemonių pasirinkimas mūsų šalyje yra gana menkas. Tai viena iš priežasčių, ribojančių ekologiniuose ūkiuose efektyviai kontroliuoti kenksminguosius organizmus. Tačiau vilties teikia mokslininkai, pastaruoju metu aktyviai vykdantys šios krypties tyrimus.

Didėjantis dėmesys aplinkai ir žmonių sveikatai saugioms kultūrinių augalų auginimo technologijoms iškelia naujų uždavinių mokslui - pasiūlyti cheminei augalų apsaugai alternatyvius metodus bei priemones. Necheminiai kenksmingųjų organizmų kontrolės metodai, tarp jų ir biologinių augalų apsaugos produktų naudojimas, LR žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu 3D-535 patvirtintame Lietuvos nacionaliniame veiksmų plane „Augalų apsaugos planas"  yra įvardijamas kaip vienas iš prioritetų.

Pasaulyje jau sukurta per 500 pavadinimų bioproduktų, kurie dažniausiai naudojami kenkėjų populiacijoms miškuose kontroliuoti, kiek rečiau - nuo daržo ligų ir kenkėjų, ypač uždarame grunte, ir nuo sodo žaladarių. Kol kas dar itin retai bioproduktai naudojami lauko augalų apsaugai. Daugiausia biologinės kilmės produktų sukurta nuo drugių vikšrų ir pašaknio puvinių sukėlėjų, kiek mažiau - nuo amarų, baltasparnių, erkių, vabalų, pjūklelių, antraknozės, alternariozės ir miltligės sukėlėjų.

Biologinio augalų apsaugos metodo kūrimo pradiniame etape bioproduktų paskirtis buvo sukelti žalingų organizmų epizootijas. Todėl jų gamyboje dažniausiai būdavo naudojami gyvi organizmai, tokie kaip Bacillus thuringiensis, Pseudomonas fluorescens, Trichoderma viride, kurie sutrikdydavo žalingų organizmų mitybą, dauginimąsi, sumažindavo jų atsparumą kitiems ekologiniams veiksniams.

Labai menkas alternatyvių priemonių ir biologinių augalų apsaugos produktų pasirinkimas Lietuvoje yra viena iš priežasčių, ribojančių efektyvią kenksmingųjų organizmų kontrolę ekologiniuose ūkiuose bei integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės taikymą. Suprasdami problemos aktulumą įvairių institucijų Lietuvos mokslininkai telkia savo žinias ir išteklius tokių produktų tyrimams. Mokslinėse laboratorijose in vitro sąlygomis atliktuose tyrimuose buvo nustatyta, kad pieno rūgšties bakterijos pasižymi antimikrobiniu veikimu prieš bakteriją Bacillus subtilis bei slopina kai kurių eukariotinių organizmų augimą, pvz., Fusarium genties grybų.

Bandymai su kviečiais ir miežiais

Fusarium grybai - itin žalingi žemės ūkio augalų, ypač javų, patogenai, kurie sukelia daigų pašaknio puvinius, be to, pasižymi toksinus produkuojančiomis savybėmis. Įvertinus pirminius rezultatus, tyrimai buvo plėtojami toliau, siekiant nustatyti pieno rūgščių bakterijų (PRB) pagrindu kuriamų produktų veiksmingumą, jais apdorojant javų sėklą nuo su sėkla plintančių patogenų, taip pat tirtas jų poveikis daigumui, toksinų formavimuisi. Šiam tyrimų etapui modeliniais augalais buvo pasirinkti vasariniai kviečiai ir vasariniai miežiai.

Apdorojus sėklą PRB produktais, laboratorinėmis sąlygomis nustatyta, kad ji mažino vasarinių kviečių ir miežių sėklų paviršiaus užterštumą mikromicetų pradais ir Fusarium pažeistų grūdų kiekį vasariniuose kviečiuose. Infekcijos kiekis labiau sumažėjo naudojant didesnes tirtų produktų koncentracijas. Laboratorinėmis sąlygomis tirti PRB produktai šiek tiek mažino daigų pašaknio puvinių pažeidimą, tačiau šis sumažėjimas nebuvo esminis.

Laboratorinėmis, taip pat ir lauko sąlygomis augintuose vasariniuose kviečiuose ir miežiuose pastebėtas tirtų produktų neigiamas poveikis sėklų daigumui. Taip pat buvo įvertintas sėklos apdorojimui naudotų koncentruotų pieno rūgščių bakterijų suspensijų (PRB produktų) poveikis augalų vystymuisi pradiniais augimo tarpsniais. Tirti produktai esminės įtakos nei daigų aukščiui, nei šaknelių ilgiui neturėjo.

Lauko sąlygomis produktas buvo efektyvus

Daugelio kolegų daryti tyrimai bei  mūsų pačių patirtis liudija, kad laboratorinėmis sąlygomis veiksmingi produktai ne visada yra tiek pat efektyvūs lauko eksperimentuose. Siekiant nustatyti pieno rūgščių produktų poveikį su sėkla plintantiems patogenams natūraliomis lauko sąlygomis bei jų įtaką derliui, 2012 ir 2013 metais buvo atlikti lauko eksperimentai.

Nustatyta, kad naudoti produktai visiškai neturėjo įtakos daigų pašaknio ligoms tiek vasariniuose miežiuose, tiek vasariniuose kviečiuose, nesumažino dulkančiųjų kūlių infekcijos vasariniuose miežiuose. Tačiau abejus tyrimo metus naudoti PRB produktai mažino kietųjų kūlių infekciją vasariniuose kviečiuose. Taip pat abejus tyrimų metus vasarinių kviečių derlius buvo didesnis pasėjus tirtais produktais apdorotą sėklą. Tikėtina, kad derliaus padidėjimui esminę įtaką turėjo apdorotuose laukeliuose sumažėjęs kūlėtųjų varpų kiekis.

Dvejų tyrimų metų lauko sąlygomis rezultatai leidžia daryti prielaidas, kad tirtos koncentruotos pieno rūgščių bakterijų suspensijos gali būti panaudojamos kietųjų kūlių infekcijai mažinti. Siekiant tirtus produktus rekomenduoti ligų kontrolei, jie turėtų būti registruojami Lietuvoje kaip augalų apsaugos produktai. Tuo tikslu reikia atlikti daug lauko eksperimentų skirtingų rūšių javuose, kad būtų galima iš esmės patvirtinti šių produktų panaudojimo galimybes praktikoje.

Roma SEMAŠKIENĖ, Skaidrė SUPRONIENĖ, Audronė MANKEVIČIENĖ, Gražina JUODEIKIENĖ

Mano ūkis, 2014/01