Lichtarte, netoli didžiausio Flandrijos regiono miesto Antverpeno, prieš kelis dešimtmečius įkurtas ožkų ūkis „De Polle" tapo pavyzdiniu visoje Belgijoje. Dar nepamiršti laikai, kai ūkis dirbo nuostolingai, tačiau naujovės ir investicijos leido jam suklestėti.

Ūkio šeimininkai - vyras ir žmona Paulas Dhane (Paul D'haene) ir Verlė Minsart (Veerle Minsaert). Jie laiko per 700 ožkų, iš kurių pieno gamina sūrius, jogurtus ir ledus. Produkciją parduoda tiesiai iš savo ūkio, vietinėse prekyvietėse, taip pat tiekia pagal užsakymus maitinimo įstaigoms.

Prieš kelerius metus ūkininkai kreipėsi į Flandrijos Inovacijų žemės ūkiui ir kaimo plėtrai rėmimo centrą ir paprašė supažindinti su naujovėmis. „Taip norėjome gauti idėjų, kaip išmokti žvelgti į priekį priimant svarbius ūkiui sprendimus, ir sulaukėme pagalbos", - sakė V. Minsart. Dabar „De Polle" ūkyje svarbiausius strateginius klausimus padeda spręsti Inovacijų centro sukviesta konsultacinė komisija, o šeimininkai, turėdami tokį užnugarį, gali miegoti daug ramiau.

Sunkumai privertė imtis ryžtingų veiksmų

Paulo ir Verlės ūkis pradėtas kurti maždaug prieš 30 metų. Per tą laiką užaugo ir trys vaikai - dukra ir du sūnūs. „De Polle" ūkis - išpuoselėtas iki smulkmenų. Jį aprodo Verlė, nes Paulas tuo metu išvežęs produkciją. Ožkų tvartas - švarus, šviesus, erdvus, su plačiu šėrimo taku. Pašarai dalijami su maišytuvu-dalytuvu. Šalia tvarto - melžimo patalpa, sterilia švara dvelkiantis sūrių gamybos cechas. Čia pat, pirmajame aukšte, veikia parduotuvė, kurioje prekiaujama sūriais, jogurtu ir ledais. Antrajame aukšte įrengta pasitarimų salė, iš kurios per vitrininius langus matosi tvartas, taip pat iš šios patalpos galima tiesiai nusileisti pas ožkas. Šios - itin draugiškos, smalsios, visiškai nesibaiminančios svetimų žmonių.

Prie namų sutvarkyta aplinka, pasirūpinta, kad į ūkį atvykę pirkėjai galėtų jaukiai praleisti laiką ir kieme, čia pat paragaudami ožkų produkcijos.

Tačiau ne visada viskas šiame ūkyje buvo taip gerai. Vis dėlto sunkumai išėjo į gera, nes privertė ūkininkus imtis ryžtingų veiksmų ir apsispręsti, kuria linkme pasukti savo agroverslą. Dėl ūkio krypties, sako Verlė, jiedu su Paulu ilgiausiai dvejojo. Kartu reikėjo rasti ir atsakymus į daugelį kitų klausimų: mažinti ar didinti platų sūrių asortimentą? O kaip būtų, jeigu ožkų auginimą atskirtų nuo gamybos? Kokį tai turėtų finansinį poveikį ūkiui? Gal vertėtų plėtoti turizmą?

Taigi kybojo daugybė klaustukų,  trūko specifinių žinių. Tad ir nutarta kreiptis į Inovacijų žemės ūkiui ir kaimo plėtrai rėmimo centrą, kurių pasiūlymams Paulas ir Verlė entuziastingai pritarė.  

Ūkio plėtra pradėta numačius ilgalaikę strategiją

Ūkininkai kartu su Inovacijų rėmimo centro konsultantu Patriku Pasgangu (Patrick Pasgang) išanalizavo ūkio stipriąsias ir silpnąsias puses, galimas grėsmes ir galimybes, įvertino realią ūkio būklę. O įvykus pirmajam susitikimui su nepriklausomais konsultantais ir buvo pasirašyta konsultacinės komisijos sutartis. Konsultacinė komisija - tai grupė žmonių iš verslo, maisto tiekimo, sveikatos sričių. Tačiau kiekvienu atveju jos sudėtis yra skirtinga, priklauso nuo to, ko reikia ūkininkui.

Konsultacinė komisija pirmiausia atliko ūkio veiklos analizę ir numatė jo misiją. Buvo aptartos keturios pagrindinės ūkio veiklos gerinimo sritys: palankesnių bankų sąlygų paieška projektams finansuoti; produktų kainų, kurios nesikeitė jau 5-6 metus, peržiūra; sūrių gamybos apimtys; gamybos planavimas, atsižvelgiant į turimą personalą.

Pasak P. Pasgango, konsultacinė komisija padėjo „De Polle" ūkiui numatyti ilgalaikę strategiją, kurioje viskas aptariama iki smulkmenų, netgi tai, kas ateityje perims verslą. „Šių konsultantų pareiga patarti, tačiau sprendimą visada turi priimti pats ūkininkas", - pabrėžė Patrikas. Ūkininkai įsipareigoja konsultantams leisti naudotis visa konfidencialia informacija, tačiau konsultantai taip pat pasirašo įsipareigojimą tų žinių neviešinti.

„Dabar, kai jau žinome, kuria kryptimi judėsime, - specializuosimės sūrių gamyboje, šis verslas pasidarė įdomus ir jauniems žmonėms. Anksčiau mūsų sūnūs nesidomėjo nei ūkiu, nei galimybe perimti verslą. Tai suprantama, nes jeigu patys tėvai nežino, kas, kaip ir kodėl vyksta ūkyje, vaikams tai tuo labiau nekelia susidomėjimo", - svarstė Verlė. Vyriausias sūnus studijuoja inžineriją ir kuo toliau, tuo labiau domisi ūkiu. Jauniausias jau dabar klausia, ar galės tapti sūrio fabriko direktoriumi. Šis vaikų susidomėjimas ūkiu tėvams labai malonus.

Bendraudami su konsultantais Paulas ir Verlė gerokai pagilino ir vadybos žinias. Dabar jie pradėjo domėtis vienu europiniu logistikos projektu ir jau tapo regioninio produkcijos paskirstymo projekto dalyviais.

Ožkos žiemą jaučiasi lyg vasarą

Verlė šypsosi: „Jei augini ožkas Belgijoje, vadinasi, tu ir sūrius gamini..." Daug metų ūkininkai laikė apie 230 ožkų, bet, kai atėjo laikas investuoti į gamybą, tokio gyvulių skaičiaus nepakako banko paskolai gauti. Tuomet, 2008-aisiais, ūkininkai ožkų bandą padvigubino. Netrukus nusipirko ir naują melžimo aikštelę, kurioje gali pamelžti iki 500 ožkų.

Šiuo metu ūkyje su prieaugliu yra apie 720 ožkų, 500 iš jų - melžiamos. Beje, žemės Paulas ir Verlė turi tik 6,5 ha, todėl žolę pašarams perka iš kaimyninių ūkių.

Vos gimę ožiukai parduodami, o visos ožkytės paliekamos ūkyje pakaitai. Auginamos mišrūnės, vietinės pieninės ožkos daugiausia mišrinamos su Nubijos veislės ožkomis - pastarųjų pienas riebesnis ir turi gerokai daugiau baltymų. Ūkininkė pabrėžė, kad tai labai svarbu sūrio gamyboje, nes iš riebesnio pieno litro gaunama daugiau sūrio.

Šiltuoju metų laiku per dieną primelžiama 1,5 t pieno, šaltuoju - apie 1,3 tonos. Tokiu gyvulių produktyvumu Verlė labai patenkinta: „Ožkoms 16 valandų per parą leidžiame mėgautis šviesa. Vos  pradėjus temti įjungiame apšvietimą, ir ožkos mano, kad vis dar vasara, jos puikiai jaučiasi ir duoda daug pieno." Ūkyje šeimininkė pradėjo taikyti naują melžimo sistemą, kurios svarbiausias principas - ožkas melžti triskart per dieną. Dukart jos melžiamos trumpai, po truputį, o  trečiąjį kartą - iki paskutiniojo lašo.

Ūkininkai neseniai įsigijo naują 60 vietų melžimo aikštelę. 500 ožkų joje pamelžiama per 1 val. 45 min., įskaitant laiką, per kurį melžimo aikštelėje keičiasi ožkų grupės. Senuoju aparatu melžimas trukdavo gerokai ilgiau - 230 ožkų pamelžti reikėdavo 3 valandų.

Du trečdalius pieno ūkininkė sunaudoja sūriams gaminti (apie 5 proc. dar tenka ledų ir jogurto gamybai), likusį trečdalį tiekia pieno supirkimo įmonei „Capra". „Pasirinkau šią įmonę, nes nebuvau tikra, ar, padidinę gamybą, galėsime parduoti dvigubai daugiau sūrio. O sutarties esmė tokia: jeigu turiu per daug pieno, jie atvažiuoja ir paima. Tad man nereikia jaudintis, nei kur jį padėti, nei kaip parduoti sūrį, nes visada pieną galiu pasiūlyti „Caprai" . Ši įmonė surenka pieną iš visų Belgijos ožkų ūkių", - ūkininkavimo subtilybes aiškina V. Minsart.

Ūkyje pagaminti sūriai 2013 m. laimėjo du aukso medalius Romos (Italija) prekybos rūmų organizacijos „Geriausių sūrių" konkurse. Vienas apdovanojimas pelnytas už geriausią ožkų sūrį, kitas - už geriausią užsienio „kontribuciją". Įvertinimas užsienyje Belgijos ūkininkams buvo labai netikėtas, už tai - dvigubai malonesnis.

Ūkyje gaminamas 5 rūšių 20 pavadinimų sūris. 45 proc. sūrio iškeliauja į maitinimo įstaigas, o 55 proc. parduodami tiesiai iš namų ir turguje. Pusę produkcijos išvežioja Paulas, kitą pusę - nepriklausomas vežėjas.

Ožkų pieno ledai taip pat turi paklausą. Jų daugiau gaminama vasarą, tačiau ir žiemą namų parduotuvės šaldytuve yra įvairaus skonio ledų didelėse pakuotėse.

Ožkas prižiūri Paulo ir Verlės dukters vyras, o sūrių gamybos ceche darbuojasi trys moterys, tarp jų - ir ūkininkų  dukra.  Dar viena moteris prekiauja prie namų esančioje parduotuvėje. Tarp gamybos ir parduotuvės daugiausia sukasi ir pati Verlė. „Turime labai puikią darbuotojų komandą", - giria kolektyvą ji.

Verlė džiaugiasi, kad ūkio produkcijos pardavimai vis auga. „Belgijoje juntamas ožkų sūrio trūkumas, tad mes neturime produkcijos realizavimo problemų. Be to, Prancūzijoje jo taip pat stinga, tad dalį belgiško ožkų pieno „Capra" išveža į šią šalį. Pienas iškeliauja ir į Kiniją pieno milteliams gaminti", - Belgijos ožkų pieno eksporto kelius vardija V. Minsart.

Vietos ūkininkai - solidarūs

Nemažą dalį „De Polle" ūkio gaminių pirkėjams išvežioja nepriklausomas vežėjas. Šio regiono ūkininkų produkcijai išvežioti yra sukurtas vietinis maisto tiekimo modelis „Paimk, važiuok ir pristatyk". Pasak Inovacijų rėmimo centro specialisto P. Pasgango, tai užsakymais paremta logistika, kuri yra subsidijuojama ES lėšomis. „Šį modelį atradau keliaudamas po Europą ir domėdamasis, ką ūkininkai skirtingose šalyse daro, kad jų produktas pasiektų vartotoją. Galima sakyti, skirtingas sistemas sujungiau į vieną. Visa esmė - išankstiniai užsakymai ir galimybė pirkėjams iš jiems gerai žinomų to paties regiono ūkių nusipirkti sūrių, obuolių, mėsos ir kitos žemės ūkio produkcijos", -  logistikos esmę atskleidžia Inovacijų rėmimo centro atstovas.

Speciali kompiuterinė programa suteikia galimybę kartą per savaitę koreguoti kainas, suvienyti pirkėjų užsakymus gamintojams ir patiekti produkciją tikrai šviežią. Visi šioje sistemoje esantys ūkininkai dirba kaip viena grupė: „De Polle" tiekia ožkų sūrį, „De Ploeg" - karvių sūrį, „Belfru" - vaisius ir pomidorus, „Franken Agro" - bulves ir daržoves, „Wolkenhoeve" - kiaulių mėsą.

„Tai, kad gamintojai ne konkuruoja, o kooperuojasi, yra svarbus sėkmės veiksnys. Kitas ne mažiau svarbus dalykas - solidarumo principas. Jeigu du ūkininkai gamina tą patį produktą, jis parduodamas už tokią pačią kainą. Trečias svarbus sėkmės veiksnys - nepriklausomas logistikos partneris, kuris tiki principu „vietinis - vietiniui", nes produktai išvežiojami nedidelėje teritorijoje ir visus metus", - apie sukurto modelio privalumus pasakoja Patrikas.

Inovacijų rėmimo centro parama „De Polle" ūkiui dar bus reikalinga kitais metais, tačiau jų  dalyvavimas ūkio veikloje vis mažės, nes konsultacinė komisija jau dirba savarankiškai, o Paulas ir Verlė daugelį dalykų jau gali planuoti ir atlikti patys.

---------

Inovacijų žemės ūkiui ir kaimo plėtrai rėmimo centras veikia Flandrijoje, olandiškai kalbančioje šiaurinėje Belgijos dalyje. Šio centro misija - informuoti ūkininkus apie naujas galimybes, paskatinti juos drąsiai imtis naujų iššūkių ir padėti jiems parengti bei įgyvendinti konkrečius projektus, pasinaudojant ES parama. Centras nuolat vykdo daugiau kaip 30 Europos ir nacionalinių finansuojamų inovacinių projektų.
Šis centras integruotas į „Boerenbond & Landelijke Gilden" - didžiausią Flandrijoje ūkininkų ir kaimo organizacijos konglomeratą.

Europos Komisija 2013 m. sukūrė Europos inovacijų partnerystės žemės ūkyje ir miškininkystėje EIP-AGRI koncepciją. Jos tikslas - sujungti žmones ir sudaryti palankesnes sąlygas inovacijoms ir žinių mainams žemės ūkyje. EIP-AGRI siekia nutiesti tiltus tarp mokslo ir praktikos, ji grindžiama esamos kaimo plėtros ir ES mokslinių tyrimų bei inovacijų politikos gairėmis. EIP-AGRI kviečia ūkininkus, mokslininkus, konsultantus, įmonių, ūkininkų organizacijas, kuriuos domina žemės ūkio naujovės, užmegzti ryšį ir pasidomėti projektų finansavimo galimybėmis bei kita inovatyvia informacija.

Dovilė KAMARAUSKIENĖ

Mano ūkis, 2014/01