Lietuvoje susidomėjimas aromatiniais bei vaistiniais augalais sparčiai didėja. Jų auginimas jau tampa perspektyviu verslu mūsų šalyje. Auginant aromatinius augalus pramoniniu būdu, labai svarbu atrinkti tinkamas augalų rūšis bei veisles. Vieni iš tokių augalų galėtų būti kvapieji bazilikai.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės institute atliekami ilgalaikiai aromatinių augalų augimo stebėjimai, žaliavos kokybės tyrimai. Vieni iš tokių augalų - kvapieji bazilikai. Bazilikų (Ocimum L.) gentis priklauso notrelinių (Lamiaceae Lindl.) šeimai. Pagrindiniai bazilikų eksportuotojai yra Prancūzija, Italija, Marokas ir Egiptas.

Manoma, kad bazilikai yra kilę iš Indijos. Ten jis buvo laikomas šventu augalu ir nevalgomas. Romėnai jį naudojo maistui gardinti, vaistams ir augino kaip dekoratyvius augalus. Prancūzams bazilikas buvo karališka žolė, italams - meilės ženklas. Jis buvo ir yra nepakeičiamas Viduržemio pajūrio kraštų virtuvėje.

Maistui pirmieji bazilikus pradėjo naudoti graikai, vadindami juos karališku prieskoniu. Pasaulyje žinoma daug baziliko formų ir veislių, kurios viena nuo kitos skiriasi augalo aukščiu, lapų dydžiu ir spalva, kvapu (gvazdikėlio, kvapiojo pipiro, lauro lapo, muskato riešuto, citrinos, cinamono, anyžių ir kt.) bei jo stiprumu. Ko gero nėra kitos aromatinių augalų rūšies, turinčios tokią kvapų įvairovę, kaip bazilikas.

Priskaičiuojama iki 60 rūšių bazilikų, savaime augančių daugiausia tropikuose. Lietuvoje auginama viena rūšis - kvapusis bazilikas (Ocimum basilicum L.). Mūsų šalyje savaime šis augalas neauga, nėra ir lietuviškų veislių. Daugiau žinomos ir auginamos dvi kvapiojo baziliko formos: plačialapė (žaliasis bazilikas) Ocimum basilicum L. var. latifolia ir raudonlapė (raudonasis bazilikas) Ocimum basilicum L. var. rubra. Plačialapės formos įvairių veislių augalai turi stipresnį aromatą, negu raudonlapiai bazilikai.

Kvapiieji bazilikai labai jautrūs šalnoms. Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. Kiekviena veislė pasižymi skirtinga žiedų ir lapų spalva bei augalų aukščiu. Lapai pailgai ovališki, žali, šviesiai žali, tamsiai raudoni bei tamsiai violetiniai. Skirtingų veislių augalai užauga nuo 20 iki 80 cm aukščio. Vaisiai (sėklos) kiaušiniški, iki 2 mm ilgio, tamsiai rudi. 1 000 sėklų vidutinė masė - 1,6 gramo.

Maistinė vertė ir gydomosios savybės

Lapai ir kitos augalo antžeminės dalys yra kartoko skonio. Žaliuose lapuose gausu vitaminų C, P, karoteno, eterinio aliejaus. Augalas turi rauginių medžiagų, glikozidų, flavonoidų, saponinų, cukrų. Pagrindiniai baziliko sudėtyje randami aliejai yra linalolis, estragolis ir eugenolis. Vaisiai (sėklos) išskiria daug gleivių.

Prieskoninei žaliavai naudojami žali ir džiovinti bazilikų lapai, jaunos stiebų viršūnėlės. Tinka visiems pupinių daržovių patiekalams, mėsos, kiaušinių, sūrio valgiams, krabų, vištienos salotoms, sriuboms, padažams paskaninti. Jų, kaip vieną iš komponentų, galima dėti raugiant ir marinuojant agurkus, aguročius, patisonus, cukinijas, pomidorus. Jais aromatizuojami įvairūs gėrimai, actas, aliejus.

Iš baziliko gautos eterinės medžiagos naudojamos kosmetikos, parfumerijos bei konditerijos pramonėje. Eterinis aliejus vartojamas vonioms ruošti. Keli lašai į vandenį padeda atgauti jėgas nuo nervinio išsekimo, protinio pervargimo, mažina nerimą.

Žali ir džiovinti bazilikų lapai turi antioksidantinių savybių. Liaudies medicinoje augalas nuo seno naudojamas dėl stimuliuojančių ir antispazminių savybių. Tinka vartoti peršalus, sutrikus virškinimui, esant pilvo spazmams, migrenai, nemigai, depresijai ir išsekimui gydyti. Išoriškai tinka naudoti nuo vabzdžių įkandimo, odos infekcijų. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad baziliko lapai turi ir priešvėžinių savybių. Augalai pasižymi ir insekticidinėmis savybėmis.

Agrotechniniai ypatumai

Kvapieji bazilikai mūsų klimato sąlygomis užauga tinkamos kokybės, kai į lauką sodinami daigais. Tyrimų metu kvapiojo baziliko įvairių veislių daigai auginti stabilizuota polimerine plėvele dengtame šildomame šiltnamyje (daigyne). Sėklos sėtos balandžio antrąjį dešimtadienį (5 cm tarpueiliais, maždaug 1 cm gylyje). Susiformavus pirmajai tikrųjų lapelių porai, daigai pikuoti į dėžutes su durpių mišiniu. Pikuojant geriausias tarp augalų atstumas - 5 cm.

Tikslinga naudoti jau paruoštus substratus, skirtus daigams auginti. Nerekomenduojama daržo žemė, kuri greitai supuola ir šaknims gali trūkti oro. Be to, daržo žemė gali būti užkrėsta ligomis ir kenkėjais.

Kvapiojo baziliko daigų augimo trukmė, Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Daigų augimo metu dieną buvo palaikoma 20-25 °C oro temperatūra, o naktį - ne žemesnė kaip 15 °C. Į gerai paruoštą dirvą daigai sodinti praėjus šalnų pavojui, lygioje vietoje, 70 cm tarpueiliais, 30 cm atstumu tarp augalų, t. y. 47 520 vnt. ha¹.

Kvapiojo baziliko augalų sezoninio vystymosi eiga, Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Kvapiojo baziliko morfologinių požymių charakteristika, Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Vienas pagrindinių skirtingų veislių vertinimo rodiklių yra žolės derlius. Buvo įvertinta pasirinktų veislių šviežios žolės ir naudingosios žaliavos derlius. Šviežios žolės masei nustatyti nupjautas visas augalas su stiebais, paliekant iki 10 cm ražienas. Naudingosios žaliavos masei nustatyti imti lapeliai, jaunos šakutės, stiebų viršūnėlės. Žaliava pjauta augalų žydėjimo pradžioje.

Kvapusis bazilikas aromatingas, medingas vaistinis ir dekoratyvus augalas. Tinka auginti lauke, šiltnamyje ir vazonuose. Ruošiant prieskonių mišinius, jis gerai dera su čiobreliais, peletrūnais, petražolėmis, rozmarinais.

N. Maročkienė

Mano ūkis, 2014/01