Žemės dirbimo technika ir įrenginiai nuolat tobulinami bei modernizuojami. Šiandieninėje žemės ūkio produkcijos gamyboje naudojami didelio našumo padargai, pvz., 8-10 ir daugiau korpusų plūgai, turintys reguliuojamus darbinio gylio ir pločio mechanizmus, visiškai apsaugoti nuo akmenų ir kitų dirvoje pasitaikančių kliūčių, arba keliolikos metrų darbinio pločio kultivatoriai, galintys kopijuoti lauko reljefą.

Ne išimtis ir tiesioginės sėjos mašinos. Gaminamos labai didelio našumo sėjamosios, galinčios vienu važiavimu užsėti kelias dešimtis eilučių. Žinoma, didelių darbinių pločių mašinos skirtos Rytų Europos šalių žemdirbiams, dirbantiems didelius laukus.

Vertinant minimalaus žemės dirbimo mašinas, rekomenduojama naudoti tokius kultivatorius ar kombinuotus žemės dirbimo padargus, kurių darbo kokybė kuo mažiau priklauso nuo šiaudų ir kitų augalinių liekanų kiekio ir jų paskleidimo dirvos paviršiuje tolygumo. Vokietijoje atlikti tyrimai patvirtina, kad tose dirvose, kuriose nebuvo ariama, geriausia naudoti naujos kartos diskinius žemės dirbimo padargus. Jie, palyginti su noragėliniais kultivatoriais, mažiau kemšasi augalų liekanomis, gana gerai dirba ir nedideliu darbiniu gyliu, reikalauja mažesnės traukos jėgos ir sudaro vidutinio dydžio grumstelių dirvos struktūrą.

Jeigu šiaudų nėra daug ir jie gana tolygiai paskleisti, pavasarį galima naudoti kombinuotus žemės dirbimo ir sėjos padargus. Sėti į visiškai nedirbtą dirvą galima tik specialiomis tiesioginės sėjos sėjamosiomis, kurios, priešingai negu įprastos sėjamosios, turi skirtingos konfigūracijos reikalingas darbines dalis, galinčias nužerti, nuvalyti ar kažkaip kitaip pašalinti iš būsimos sėklų vagutės esančius šiaudus ir kitas praėjusio derliaus augalines liekanas. Būtina užtikrinti, kad sėjamosios noragėliai nesikimštų šiaudais.

Cukrinių runkelių tiesioginės sėjos eksperimentinių tyrimų rezultatai labai priklauso nuo tiesioginės sėjos sėjamosios konstrukcijos. Prieš 10-15 metų dažniausiai kildavo nemažai problemų, kad sėjamųjų noragėliai kemšasi augalų liekanomis ir nesugeba tinkamai suformuoti vagutės dirvoje. Dėl to labai dažnai suprastėdavo sėklų sudygimas ir būdavo gaunamas net iki 30 proc. mažesnis cukrinių runkelių derlius negu artose dirvose. Pastaruoju metu keliami nauji iššūkiai tiesioginei sėjai, kaip padaryti, kad į sėklos vagutę nepatektų augalų liekanos, kad nesusidarytų ligų židiniai, nebūtų palankios sąlygos veistis kenkėjams ir t. t. Vis dažniau taikoma juostinio žemės dirbimo technologija, kuri yra tarpinis variantas tarp ištisinio žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos.

Žemės dirbimo įtakos cukriniams runkeliams tyrimai

Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje taip pat buvo vykdomi įvairūs žemės dirbimo eksperimentiniai cukrinių runkelių auginimo tyrimai. Buvo tirtos keturios skirtingos žemės dirbimo technologijos: ü įprastinis žemės dirbimas ariant plūgu; ü minimalus žemės dirbimas, kai nearta dirva prieš sėją buvo įdirbama vertikalių rotorių kultivatoriumi arba horizontalaus veleno frezerių kultivatoriumi; ü tiesioginė sėja.

Tiesioginei cukrinių runkelių sėjai buvo naudojama speciali eksperimentinė sėjamoji, kuri buvo modernizuota, prieš sėjos noragėlį įtvirtinant du karpytų ašmenų diskinius peilius. Tam, kad būtų užtikrintas ne tik pjovimas, bet ir galimas augalų liekanų nutraukimas, diskiniai peiliai buvo statomi kampu su tam tikru perstūmimu vienas kito atžvilgiu.

Gauti eksperimentinių tyrimų rezultatai parodė, kad cukrinių runkelių derlius skirtingose žemės dirbimo technologijose skyrėsi mažai. Netgi tiesioginės sėjos variante cukrinių runkelių derlius buvo labai panašus į įprastinio žemės dirbimo ploteliuose gautą derlių. Esminio skirtumo tarp skirtingų žemės dirbimo variantų nebuvo nustatyta ir vertinant šakniavaisių cukringumą. Visuose variantuose cukringumas svyravo nuo 18 iki 18,8 procento.

Skirtingų žemės dirbimo technologijų palyginimas pagal atskirus rodiklius dažniausiai neatspindi visos visumos. Dažniausiai vienas rodiklis būna geresnis, taikant vienokią technologiją, kitas - kitokią. Tad norint nustatyti technologijų efektyvumą, reikėtų atlikti skirtingų žemės dirbimo ir auginimo technologijų ekonominį arba energinį vertinimą. Ekonominis vertinimas yra aktualus labai trumpą laiką, nes kintančios kainos, darbo užmokestis ir kitos išlaidos gali labai stipriai iškreipti rezultatus. Todėl buvo atliktas pastovesnis energinio efektyvumo vertinimas, kuris parodė, kad, esant panašiam cukrinių runkelių derliui ir cukringumui, visais atvejais žemės dirbimo intensyvumo mažinimas energiniu požiūriu efektyvesnis. Lyginant tiesioginės sėjos technologiją su įprastu arimu, nustatyta, kad sėjant į ražieną sutaupoma apie 2 600 MJ/ha energijos.

Kad ir kokios žemės dirbimo technologijos vyrautų, visada yra geriau pirmiausia domėtis, rinkti informaciją ir kaupti savo patirtį apie įvairias cukrinių runkelių auginimo technologijas, o tik tada jas diegti didesniuose gamybiniuose plotuose. Be to, sukaupta informacija leidžia gerokai lengviau apsispręsti, kodėl reikėtų arba nereikėtų išbandyti naują neariamojo žemės dirbimo sistemą.

Egidijus Šarauskis, Kęstutis Romaneckas

Mano ūkis, 2013/11