Nuo to momento, kai trys Norvegijos pramonininkai sukirto rankomis ir įmonė „Norsk Hydra" pradėjo azoto trąšų gamybą, praėjo daugiau negu 100 metų. Ne veltui kompanijos simboliu pasirinktas vikingų laivas, simbolizuojantis veržlumą, drąsą ir jėgą: dabar ši nemažai struktūrinių pokyčių išgyvenusi ir smarkiai išsiplėtusi kompanija vadinasi „Yara" ir savo produkciją eksportuoja į 150 šalių.

Praėjusio amžiaus pradžioje, 1905-aisiais, Norvegijoje prasidėjusi azoto trąšų gamyba buvo svarbus žingsnis žemės ūkio plėtros istorijoje - mineralinės trąšos tapo vienu iš esminių faktorių, leidusių žemdirbiams gerokai padidinti derlius. Dabar „Yara" gamybos trąšų kasmet parduodama 20,7 mln. tonų. Didžioji jų dalis tenka Europai - 9,6 mln. t, Lotynų Amerikai - 4,7 mln. t, Šiaurės Amerikai - per 3 mln. t, Azijai - 2,1 mln. t ir Afrikai - 1,2 mln. tonų. Šiomis trąšomis savo laukus tręšia 15 mln. žemdirbių, jos padeda užauginti 160 mln. tonų grūdų kasmet.

„Yara" turi suformuotą tvirtą gamybos ir pardavimų bazę Europoje, plėtoja pozicijas Šiaurės ir Pietų Amerikoje, stipriai įsitvirtino Australijoje, plečiasi Afrikoje ir Azijoje. Beje, 2007-aisiais kompanija įsigijo garsų Suomijos trąšų gamintoją „Kemira Grow How", taigi dabar „Yara" po savo sparnu jungia populiariąsias „Hydro" ir „Kemira" trąšas. Skaičiuojama, kad šiandien pasaulyje vienas iš dvylikos trąšų didmaišių parduodama su „Yaros" ženklu. Kompanijos pajamos 2012 m. siekė 84,5 mlrd. Norvegijos kronų (35,5 mlrd. Lt), o EBITDA (pelnas prieš mokesčius, palūkanų mokėjimą, nusidėvėjimą ir amortizaciją) buvo beveik 17 mlrd. kronų (šiek tiek per 7 mlrd. Lt).

Klientų pasitikėjimas - labai svarbu

Jūrmaloje (Latvija) spalio viduryje kompanija „Yara" organizavo seminarą Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose dirbantiems trąšų platintojams, kuriame buvo pristatyti ne tik naujausi produktai ir tręšimo technologijos, bet ir visa rinkodaros sistema, kuria siekiama palaikyti ir stiprinti gerą kompanijos vardą. Direktorius Rytų Europos ir Baltijos šalių regionui Timas Rasanenas (Timo Räsänen) kaip pagrindines vertybes įvardijo ambicingumą, komandinį darbą, patikimumą ir atsakingumą.

Kaip pabrėžė kompanijos Marketingo ir komunikacijos vadovas Nikolas Ganas (Nicholas Gan), kasmet nuperkama maždaug 120 mln. vienetų „Yara" trąšų pakuočių - taigi, lygiai tiek pat kartų klientai tarsi patvirtina, kad pasitiki šiuo ženklu. Beje, pats žodis Yara skandinavų mitologijoje siejamas su vienos iš pagrindinių deivių vardu - panašiai kaip graikų mitologijoje Gaja, tarsi motina Žemė, globojanti visą gyvybę. Tai labai simboliška: naudojant kokybiškas trąšas, galima gausinti derlių nedidinant dirbamos žemės ploto. Faktas, kad pasaulyje vis dar badauja maždaug milijardas gyventojų, rodo, jog žemės ūkio laukia dideli iššūkiai. Skaičiuojama, kad iki 2050-ųjų žemės ūkio produkcijos kiekis turės padvigubėti, kad būtų galima išmaitinti nuolat augančią žmonių populiaciją.

„Labai svarbu, kad klientai besąlygiškai pasitikėtų mūsų prekės ženklu, visa kompanija ir joje dirbančiais žmonėmis", - sakė N. Ganas pridurdamas, kad didele dalimi sprendimą pirkti ar nepirkti lemia ne kas kitas, o emocijos. Jei įsigydamas vieną ar kitą produktą žemdirbys žinos, kad jis bus tikrai kokybiškas, nekenks aplinkai ir duos papildomų pajamų, jis nedvejodamas pirks. „Nors mūsų gaminamas produktas yra palyginti brangus, bet jis vertinamas ir perkamas", - pabrėžė N. Ganas. Žemdirbių apklausos rodo, kad kaina nėra pats svarbiausias kriterijus renkantis vienas ar kitas trąšas. Kaip svarbiausią dalyką dauguma žemdirbių nurodė trąšų poveikį - derliaus gausinimą ir jo kokybės gerinimą, antroje vietoje - fizinę trąšų kokybę, trečioje - kompanijos patikimumą ir tik tada - kainą.

Žemdirbiams gerai žinomi kertiniai kompanijos produktai - trąšos Kristalon, Folicare, Yara Vita, Yara Liva, Yara Mila, Yara Bela, Yara Mila Cropcare, Yara Mila Complex. Platus produktų spektras siūlomas lauko augalams, bulvėms ir daržovėms. Kompanija visuomet pabrėžia, kad greta kokybiškų trąšų ne mažiau svarbi sritis - tikslios agronominės žinios ir patirtis. Profesionalūs agronominiai patarimai, paremti ilgamečių tyrimų rezultatais, leidžia didinti derlių ir gerinti jo kokybę nepaliekant jokių neigiamų pėdsakų aplinkai. Tai itin svarbu pastaruoju metu, Europos Sąjungai griežtinant aplinkosauginius reikalavimus, akcentuojant maisto saugą ir tausų išteklių naudojimą.

Naujos technologijos - geresni rezultatai

„Yara" yra viena iš lyderių diegiant gamyboje informacines technologijas - tai labai svarbu plėtojantiems tiksliają žemdirbystę. Klientams siūlomos specialios programos, kurios gali būti įdiegiamos į išmaniuosius telefonus ir naudojamos tiesiogiai lauke: monitorius nuskaito augalo lapo vaizdą ir, suvedus dar kai kuriuos papildomus duomenis, gaunama tiksli tręšimo rekomendacija.

Kokybiškai ir itin tiksliai paskleisti azoto trąšas galima naudojant „YARA N-sensor", kuris montuojamas ant traktoriaus kabinos ir, važiuojant per lauką, skenuoja pasėlį. Operatoriui tereikia suvesti pagrindinius duomenis apie pasėlį (augalų rūšis, augimo tarpsnis, naudojama trąša ir pageidaujamas tręšimo lygis), ir azoto trąšos automatiškai dozuojamos pagal augalų poreikį kiekvienoje konkrečioje lauko vietoje. Kaip rodo stebėjimai, naudojant šiuos jutiklius, derlius padidėja apie 10 procentų ar net daugiau.

„Nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu požiūriu negerai, jei vienoda azoto norma tręšiami visi lauke augantys augalai. Jutiklis skenuoja, kiek azoto sukaupta augaluose, ir pagal sudarytą specialią programą tiksliai apskaičiuoja, kokia norma augalus reikėtų tręšti", - paaiškina „YARA N-sensor" jutiklius Baltijos šalyse platinančios kompanijos „Agri Con" konsultantas precizinei žemdirbystei Gatis Berzins.

Nuo 2001 m daromi tyrimai, kiek ūkio šeimininkas gali uždirbti naudodamas šiuos jutiklius. Paaiškėjo, kad ne tik sutaupoma azoto, bet ir gaunamas maždaug 10 proc. kviečių derliaus priedas. „Lietuvoje dirbame antri metai, čia parduota jau 10 azoto jutiklių, o Latvijoje - šešiolika. Mažiausias jį įsigijęs ūkis dirba 280 ha žemės", - sako G. Berzinis.

Tikslas - lyderio pozicijos Lietuvoje

Timas Rasanenas akcentavo, kad šiuo metu kompanija peržiūri savo veiklos strategiją ir yra pasirengusi pokyčiams. „Jei palygintume tris Baltijos šalis - Estiją, Latviją ir Lietuvą - tai daugiausia pokyčių mes pasirengę daryti Lietuvoje. Kol kas stipriausias pozicijas „Yara" turi Estijoje, šiek tiek silpnesnes Latvijoje, o prasčiausia situacija Lietuvoje. Apskritai, imant ne tik trąšas, bet visą žemės ūkio sektorių, Lietuva tikrai sudaro 50 proc. ir net šiek tiek daugiau visų trijų Baltijos šalių rinkos. Manau, visos kompanijos nori būti stiprios Lietuvoje - mes ne išimtis", - sakė T. Rasanenas. Kartu jis pabrėžė, kad mūsų šalyje kompanija nori dirbti su stipriausiais ir profesionaliausiais rinkos dalyviais. „Visada akcentuojame, kad labai svarbu produkto kokybė, bet ne mažiau svarbesnės yra agronominės žinios, leidžiančios tą produktą panaudoti efektyviausiai. Todėl dabar ieškome gero agronomo dirbti Lietuvos rinkoje", - artimiausiais planais pasidalijo T. Rasanenas.

Viena iš didžiausių darbo su „Yara" produktais patirtį mūsų šalyje turi kompanija „Baltic Agro". Lietuvoje populiarios specializuotos trąšos, skirtos bulvėms ir daržovėms, taip pat lauko augalų - javų, rapsų ir cukrinių runkelių - trąšos. „Su šiais produktais dirbame jau seniai ir turime sukaupę ilgametę patirtį. Ateityje „Yara" Lietuvoje planuoja stiprinti papildomam tręšimui skirtų specializuotų trąšų segmentą", - sakė bendrovės „Baltic Agro" produktų grupės vadovas Evaldas Urbaitis.

Šiais metais situacija pasaulinėse rinkoje nėra stabili, trąšų pirkimas sulėtėjęs. Gamintojai dėl smukusių pardavimo apimčių bei kainų dabar yra sudėtingoje situacijoje. Dalis mažina gamybos apimtis, kai kurie netgi sustabdė gamybą. Lietuvos rinka irgi veikiama pasaulinių tendencijų, be to, trąšų paklausą mažina ir kritusios grūdų supirkimo kainos. „Be abejo, prie žemdirbių „pasyvumo" prisidėjo ir pernykščiai metai, kai buvo puikūs derliai ir aukštos derliaus kainos, o šiemet situacija su ūkininkų pajamomis yra sunkesnė. Tad nors trąšų kainos dabar ir sumažėjo, bet jų pirkimą žemdirbiai atideda vėlesniam laikui arba renkasi kuo pigesnius produktus. „Yarai" šis laikmetis nėra itin palankus, nes jos siūloma produkcija yra aukščiausios kokybės trąšos, kurios tikrai negali būti pigios", - reziumuoja E. Urbaitis.

Jurga ZALECKIENĖ

Mano ūkis, 2013/11