Pastaruoju metu didėja susidomėjimas pluoštinių kanapių auginimu ir jų panaudojimo galimybėmis Lietuvoje. Dėl šio augalo auginimo ir derliaus dorojimo technologijų kyla nemažai įvairių klausimų, į visus atsakyti sudėtinga, nes Lietuvoje kol kas tyrimų atlikta nedaug. Bandome ieškoti atsakymų kolegų iš užsienio šalių tyrimuose.

Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad vietos sąlygos (pagrindas - klimatas ir dirvožemis) turi didelę įtaką galutiniam derliaus rezultatui, tad kitose šalyse teikiamos pluoštinių kanapių auginimo rekomendacijos Lietuvoje gali pasitvirtinti arba ne. Reikalingi ir vietiniai gilesni technologijų tyrimai.

Visų pirma, prieš nusprendžiant auginti šį augalą, reikėtų apsispręsti, kokią produkciją norėsime gauti. Nors šis augalas yra vadinamas pluoštine (sėjamąja) kanape, tačiau jis gali būti auginamas sėkloms, pluoštui, spaliams ar tiesiog biomasei gauti. Skirtingi auginimo tikslai lemia ir skirtingas auginimo bei derliaus dorojimo technologijas.

Nuo 2014 m. sausio pradžios įsigalios LR pluoštinių kanapių įstatymas, kuriame akcentuojami auginimo priežiūros reikalavimai, kanapių produktų importo licencijavimo reikalavimai, patvirtintųjų importuotojų, įvežančių kanapių sėklas, kurios neskirtos sėjai, pripažinimo reikalavimai.

Būtina žinoti, kad:

• galima auginti tik ES įteisintas pluoštinių kanapių veisles ir tik atvirame grunte;
• sėjama tik sertifikuota sėkla;
• pasėliai deklaruojami;
• atitinkamos kontrolės institucijos informuojamos apie auginimą, plotus, žydėjimą bei vėliau apie sandėliavimą deklaruotuose sandėliuose;
• pateikiamos ataskaitos apie pluoštinių kanapių kiekius ir įsigytų sėklų panaudojimą.

Reikalavimai sėjomainai

Susipažinus su įstatymo reikalavimais ir įsigijus sertifikuotų sėklų, pirmiausia parenkamas tinkamas dirvožemis. Kanapės jautriai reaguoja į prastą žemę, tad labiausiai tinka derlingi mineraliniai dirvožemiai (priemoliai ir priesmėliai), nusausintos ir sukultūrintos pelkės. Geriausiai kanapės auga derlinguose dirvožemiuose, kurių pH 7,1-7,6. Norint kanapes auginti rūgštesnėje dirvoje (pH iki 6,0), prieš tai reikėtų ją pakalkinti.

Atsėliuoti kanapių nepatartina, nes mažėja jų derlius, atsiranda ligų, kenkėjų. Tinkamiausi priešsėliai - juodasis pūdymas ir daugiametės žolės (ankštinių ir varpinių mišinys 1:1). Kanapės, pasėtos vien po varpinių žolių (be ankštinių), auga prasčiau. Ūkininkai Vokietijoje kanapes sėja po žieminių kviečių arba cukrinių runkelių. Po kanapių geriausiai dera žieminiai kviečiai, kadangi lauke sumažėja piktžolių. Tiesa, kai kurie autoriai nurodo, kad kanapės iš viso nėra jautrios sėjomainai.

Pavyzdinė kanapių sėjomaina:

1) javai su žolių įsėliu;

2) daugiametės žolės;

3) kanapės;

4) kaupiamieji;

5) kanapės.

Dirvos dirbimas priklauso nuo priešsėlio - tai gali būti ražienų skutimas ir arimas arba tik arimas. Pavasarį prieš sėją supurenamas dirvos paviršius. Vokietijoje ūkininkai pavasarį kanapes sėja į dirvą po rudeninio arimo.

Tręšimo ypatumai

Gerai būtų kanapių priešsėlį patręšti mėšlu. Auginant kanapes sėklai, lenkai siūlo 20 t/ha mėšlo skirti priešsėliui arba rudenį užarti jį lauke, kuriame kitąmet bus sėjamos kanapės.

Dėl tręšimo mineralinėmis trąšomis yra įvairių nuomonių, be to, trąšų normos labai priklauso nuo dirvožemio turtingumo, meteorologinių sąlygų auginimo metais bei pasirinkto galutinio produkto, kuriam auginamos kanapės (t. y. pluoštui, sėklai, biomasei ar kt.). Literatūroje sutinkama įvairių siūlomų trąšų normų, tačiau kiekvienu atveju trąšų norma gali būti skirtinga. Auginant kanapes sėklai, siūloma tręšti N _90-120 kg/ha, P₂O₅ - 70-100 kg/ha, K₂O - 100-140 kg/ha, tačiau įspėjama, kad ne visuose dirvožemiuose gaunamas tręšimo efektas. Pluoštui auginamas kanapes siūloma tręšti N:P:K santykiu 1:0,7:1,5, o sėklai - 1:0,8:1. Tikslesnes trąšų normas reikėtų parinkti žinant auginimui pasirinkto dirvožemio aprūpinimą pagrindiniais maisto elementais.

DĖMESIO! Reikia žinoti, kad nuo per didelių azoto trąšų normų ilgėja kanapių vegetacijos periodas, skatinamas pernelyg greitas augalų augimas, dėl to prastėja pluošto kokybė, mažėja jo derlius, nors stiebų derlius (biomasė) būna didesnis.

Mūsų klimato sąlygomis labai svarbu auginti kuo ankstyvesnių veislių kanapes. LAMMC Upytės bandymų stoties duomenimis, norint gauti daugiau gero pluošto, Lietuvos klimato sąlygomis patartina auginti Beniko ir Bialobrzeskie veislių kanapes. Auginant sėklai ir pluoštui, gerų rezultatų sulaukta iš USO 31 veislės kanapių. Pastaruoju metu plinta veislė Finola, kurios augalai yra žemesni (apie 1,8-2,2 m), jie užaugina ilgą šluotelę, tad labiau tinka sėklinei produkcijai gauti.

Sėklos norma

Sėklos norma irgi labai priklauso nuo auginimo tikslų: auginant sėklai ir sėjant plačiais tarpueiliais, gali užtekti ir 10-15 kg/ha (45-60 augalų/m²), tekstilės tikslams - 50-70-80 kg/ha (apie 200 augalų/m²), o auginant kanapes popieriaus pulpos gamybai (perdirbimui į celiuliozę), optimali sėklos norma yra 30-60 kg/ha. Pastaruoju metu bene dažniausiai pasirenkama optimali 50 kg/ha sėklų norma, kuri tinka ir sėklai, ir pluoštui užauginti. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į sėjamų sėklų stambumą, nes nuo jo irgi labai priklauso sėklos norma (kg/ha).

Apskaičiuojant sėklos normą, geriausia būtų orientuotis į optimalų augalų skaičių m² (arba ha), tačiau literatūroje yra labai įvairių duomenų. Didžiausia pluošto išeiga gauta auginant 250 augalų viename kvadratiniame metre. Per tankiame pasėlyje kanapės gali išgulti, išplisti ligos. Nyderlandų, italų ir anglų mokslininkai pastebėjo, kad pasėjus 30-90 kanapių sėklų į 1 m², tiek jų augalų iki vegetacijos pabaigos ir išlieka. Pasėjus 180-270 kanapių sėklų į 1 m², augalai stelbia vienas kitą, konkuruoja, jų iki vegetacijos galo išlieka gerokai mažiau - 110-180 vnt./m². Manoma, kad tankesniame pasėlyje augantys augalai anksčiau subręsta.

Geriausia kanapes sėti, kai dirvos paviršius įšyla iki 8-10 ºC. Jei dirva įšilusi iki 8-10 ºC ir yra pakankamai drėgmės, kanapės sudygs per 8-10 dienų. Kanapių sėja beveik sutampa su vasarinių javų sėja.

Auginant kanapes sėklai, galima sėti plačiaeiliu būdu, 45-60 cm tarpueiliais, o auginant pluoštui - 7,5-10,0-12,0 cm. Lenkų tyrėjai siūlo kanapes sėti 15-20 cm tarpueiliais auginant pluoštui ir 50-60 cm - sėklai (dėmesio: taip auginant iškyla tarpueilių priežiūros nuo piktžolių problemų). Kanapes galima sėti 3-4 cm gylyje, priklausomai nuo sėklos stambumo, dirvožemio granuliometrinės sudėties, jo drėgnumo.

Kai kurių autorių teigimu, kanapių auginimas yra palyginti paprastas, nes joms nereikia arba reikia labai mažai naudoti cheminių augalų apsaugos priemonių (kanapės stelbia piktžoles, atbaido kenkėjus, retai serga). Auginant kanapes plačiaeiliu būdu, gali tekti purenti tarpueilius, nes juose gali suvešėti mažiau stelbiamos piktžolės.

Derliaus dorojimas

Derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo auginimo paskirties:

*   jei kanapės auginamos tik sėklai, derlius imamas, kai sėklos pribręsta šluotelėse stiebo viduryje;

*   jei kanapės auginamos tik pluoštui, jos nuimamos intensyviausio žydėjimo tarpsniu arba žydėjimo pabaigoje;

*   jei kanapės auginamos ir sėklai, ir pluoštui, derlius imamas, kai sėklos pribręsta apatinėse šluotelėse (praėjus maždaug mėnesiui po intensyviausio žydėjimo).

Pluoštinių kanapių derlius siekia daugiau negu 10 t/ha absoliučiai sausos masės, tad kanapių nuėmimo mašinoms yra keliami tam tikri reikalavimai. Pastaruoju metu pasaulyje pastebimos dvi kanapių derliaus nuėmimo tendencijos. Viena jų - senesnių mašinų panaudojimas jas modernizuojant, kita - panaudojant mašinas, skirtas kitiems, panašiems pagal dydį ir formą, augalams nuimti (pvz., kukurūzų nuėmimo mašinas). Taip pat yra nemažai bandymų sukonstruoti originalias, tik kanapėms nuimti skirtas mašinas arba panaudoti šienapjoves.

Yra įvairių pluoštinių kanapių derliaus dorojimo technologijų, tačiau pastaruoju metu Lietuvoje plinta jau išbandyta, vadinamoji ukrainietiška derliaus dorojimo technologija. Kanapių sėklos kuliamos javų kombainu su kuo aukščiau pakeltu kederiu, pjaunant tik viršutinę augalo dalį, o stiebai - apie 1-1,5 m aukščio ražiena - paliekami lauke stovėti per žiemą. Pavasarį, orams pradžiūvus (paprastai tai būna balandžio mėnesį), kanapių ražiena nulaužoma ir suverčiama į pradalges grėbliu-vartytuvu (panašiu į mūsų įprastą Dobilą). Pačioje stiebo apačioje esantis hipokotilis (augalo daigo apatinė dalis nuo šaknies kaklelio iki skilčialapių) būna išdžiūvęs, prie pat žemės stiebai nulūžta, o per žiemą lauke stovėję stiebai būna puikiausiai atsiklojėję ir nesupuvę. Vėliau ražienos masė supresuojama. Tokie stiebai naudojami trumpajam pluoštui gauti.

Auginant kanapes vien sėklai gauti, rekomenduojama tiesiogiai pasėlį kulti, atitinkamai sureguliavus tarpą tarp būgno ir pobūgnio, būgno sūkius bei parinkus atitinkamus sietus (rūšiavimo sieto skylučių diametras - 3,25 mm). Turint kombainą su smulkintuvu, stiebų masė susmulkinama ir paskleidžiama dirvos paviršiuje, ji rudeninio arimo metu užariama. Dorojant kanapes kombainu be smulkintuvo, masė, išėjusi iš kuliamosios, paklojama ražienoje, vėliau išdžiūvusi presuojama į ritinius, iš kurių galima gauti pluoštą, arba ritiniai sunaudojami kurui. Tačiau reikia pastebėti, jog pluoštas, esantis stiebe, gali apsunkinti smulkintuvo darbą, ypač jei jo dalys nepakankamai aštrios.

Taikant rusišką technologiją kanapėms doroti, naudojama tokia mašinų sistema: kanapių pjaunamoji ŽK-1,9 (ЖК-1,9), kanapių kuliamoji MLK-4,5 A (МЛК-4,5А), kanapių rinktuvas PKV-1,0 (ПКВ-1) arba kanapių dorojimo kombainas KKU-1,9 (ККУ-1,9).

 Vakarų Europoje vieningos mašinų sistemos kanapėms doroti nėra, kiekvienoje kanapes auginančioje šalyje norimai produkcijai gauti bandoma ir naudojama vis kitokia technika ir technologijos.

Zofija JANKAUSKIENĖ, Elvyra GRUZDEVIENĖ

Mano ūkis, 2013/11