Labai didelę įtaką karvių pieningumui, sveikatai ir ilgaamžiškumui turi optimalios šėrimo ir pašarų virškinimo sąlygos.

Didžiojo prieskrandžio virškinimo procesams didelę reikšmę turi fizinė jo turinio struktūra. Ilgesnės pašaro, pvz., siloso, šiaudų dalelės (4-5 cm) ilgiau užsibūna didžiajame prieskrandyje ir sumažina pašaro masės slinkimo greitį. Per daug susmulkinto pašaro dalelės priešingai - virškinimo traktu praslenka greičiau, todėl blogiau įsisavinamos maisto medžiagos. Egzistuoja tam tikras pozityvus santykis tarp pašaro struktūrinės sudėties, jo kramtymo bei atrajojimo procesų ir seilių sekrecijos aktyvumo.

Staigiai kaitalioti pašarų nepatartina

Karvių seilės pasižymi šarmine pH verte (8,5-8,8)  ir turi daug šarminės substancijos (iki 3 kg bikarbonatų ir 1 kg fosfatų) tam, kad neutralizuotų susidariusias lakiąsias riebalų rūgštis (LRR). Kasdien išsiskiria nuo 180 iki 200 l seilių ir tai sudaro apie 70 proc. viso didžiojo prieskrandžio skysčių kiekio. Jei seilių sekrecija sumažėja, pH vertė prieskrandžio turinyje nukrinta iki 6, o tai neigiamai veikia mikrobinės fermentacijos procesus, prieskrandžio motoriką ir pašaro ėdamumą.

Nuo pH priklauso, kokios  prieskrandžio turinyje vyraus LRR, koks bus jų santykis. Tikslas - išlaikyti stabilią mikroflorą, kurios veiklos metu susidarytų optimalus LRR santykis. Jei racione trūksta ląstelienos, kurią ir skaido mikrobai, jie nesidaugina, nes neturi mitybinių medžiagų, prieskrandyje nesusidaro reikiamas kiekis ir santykis LRR, mažėja pieno riebumas.

Struktūrinė stambiųjų pašarų ląsteliena yra labai reikšminga, kad didžiojo prieskrandžio skysčių turinio paviršiuje susidarytų į kempinę panašus tinklinis rezginys. Šis darinys padeda didesnėms pašaro dalelėms kuo ilgiau užsibūti didžiajame prieskrandyje ir yra labai naudingas mikrobų gyvybinei veiklai. Be to, šis tinklinės struktūros darinys užtikrina, kad didysis prieskrandis veiktų ekstrakcinio aparato principu.

Tinkamas didžiojo prieskrandžio turinys užtikrina maksimalų mikroorganizmų dauginimąsi. Didžiojo prieskrandžio mikrobų populiacija susideda iš bakterijų, pirmuonių ir grybelių. Bakterijos susintetina pagrindinę mikrobinės masės dalį, kuri, priklausomai nuo šėrimo būdo, siekia nuo 9 iki 12 kilogramų.

Svarbu tai, kad keičiant racioną, taip pat keičiasi mikroorganizmų egzistencijos sąlygos ir jų sudėtis. Dėl savo gyvybingumo, sinerginių ir antagonistinių tarpusavio ryšių mikrobai, reaguodami į šiuos pakitimus, prisitaiko tik iki tam tikro laipsnio. Todėl nepatartina karvėms staigiai kaitalioti pašarų. Nustatyta, kad iš raciono išėmus kurį nors komponentą, maždaug per 3 dienas didžiajame prieskrandyje pasikeičia biomasės sudėtis, nes tik tam komponentui virškinti buvo specialiai prisitaikiusi atitinkama bakterijų rūšis. Įterpus į racioną naują pašarą, visiškam jo virškinimui bakterijos prisitaiko tik per 30 dienų.

Pašarų virškinimo pajėgumai tuo geresni, kuo daugiau biomasės susidaro galvijo didžiajame prieskrandyje. Pašarų rūšys, jų pastovumas laktacijos ir užtrūkimo periodu turi išskirtinę reikšmę susidarančios biomasės kiekiui. Pavyzdžiui, šeriant melžiamas karves daugiakomponenčiu racionu, t. y. išdalijant pašarus atskirais daviniais (silosas, šiaudai, koncentratai ir kt.), didžiajame prieskrandyje susidaro vidutiniškai 10 kg biomasės. Šeriant apėmingųjų pašarų mišiniu (silosas, šiaudai ir kt.) ir atskirai atiduodant  koncentratus pagal primilžį - iki 11 kg biomasės. O karves šeriant viso raciono pašarų mišiniu (VRPM) susidaro net iki 12 kg vertingos biomasės.

Jei karvės serga acidoze ar ketoze, šeriant jas bet kuriuo būdu, susidaro iki 4 kg biomasės.

Sveikiausias - viso raciono pašarų mišinys

Šeriant pakankamai struktūrinės ląstelienos turinčių frakcijų (NDF, ADF) VRPM, didžiajame prieskrandyje dominuoja ją skaidančios celiulolitinės bakterijos. Fermentinė hidrolizė, vyraujant minėtai mikroflorai, vyksta stabiliai ir iš lėto. Tokiame fermentacijos procese susidaro acto rūgštis.

Jeigu karvės šeriamos pašarais, kuriuose  gausu lengvai fermentuojamų angliavandenių (krakmolo ir cukraus), dėl suaktyvėjusių šias medžiagas skaidančių bakterijų veiklos celiulolitinė mikroflora staiga nuslopinama. Tuomet dėl laktatą sudarančių mikrobų poveikio įsivyrauja pieno rūgštis, kurią mikroflora, naudojanti laktatą, perdirba į propionatą. Šių mikroorganizmų konkurentai yra metaną gaminantys mikrobai ir pirmuonys. Bet jie dėl pH lygio sumažėjimo staigiai nunyksta. Sutrikusi mikrofloros pusiausvyra beveik nelemia laktatą naudojančių mikrobų dauginimosi.

Tuomet dėl didelio laktato sunaudojimo pH vertė krinta žemiau 6 (<5,7), o tai lemia gausų pieno rūgšties ir acetato susikaupimą, dėl kurio drastiškai keičiasi mikrobų populiacija. Ši situacija baigiasi ūmia didžiojo prieskrandžio acidoze.

Subklininkė ar klinikinė acidozė tampa rimta daugelio specifinių karvių ligų priežastimi, pvz., susijusių su veršiavimusi ar problemomis po veršiavimosi, pareze, nevaisingumu, skrandžio užsisukimu, ketoze, tešmens uždegimais bei nagų problemomis.

Dažniausios azidozės priežastys susijusios su koncentruotųjų pašarų sušėrimo būdu. Blogiausias variantas - didelį koncentratų davinį išpilti karvei rankiniu būdu. Tinkamiausias, o kartu atrajoti palankiausias bei sveikiausias būdas yra karvių šėrimas VPRM. Dėl suėsto gausaus koncentruotų pašarų kiekio (pvz., atiduodant juos melžimo aikštelėse) išvengiama didesnių pH vertės svyravimų didžiajame prieskrandyje. Su kiekvienu VRPM kąsniu karvė gauna vienodo dydžio ir santykio stambiųjų, sultingųjų ir koncentruotųjų pašarų porciją.

Pagrindinės karvių virškinimo procesų optimizavimo sąlygos

• Užtikrinti raciono pašarų sausųjų medžiagų ėdamumą, šeriant karves viso raciono pašarų mišiniu;
• subalansuoti raciono angliavandenių ir baltymų frakcijas (didžiojo prieskrandžio procesų sinchronizacija);
• gyvulius šerti maždaug tuo pačiu metu;
• prie naujų pašarų reikia pereiti laipsniškai, maždaug 3-4 savaičių laikotarpiu.

Didžiojo prieskrandžio funkcijų sutrikimo požymiai

• Sumažėjęs pašarų ėdamumas;
• sutrikę didžiojo prieskrandžio judesiai (motorika) ir sulėtėjęs gromuliavimas;
• daug nesuvirškinto pašaro likučių tyrės pavidalo išmatose;
• pieno riebumo ir baltymingumo sumažėjimas;
• dažnesnės nagų problemos.

Didžiojo prieskrandžio procesų veiklą gerina specialūs raciono papildai. Rekomenduotina naudoti priedus, sudarytus, pvz., iš kvietinių sėlenų, sausų gyvų bei alaus mielių, žolės miltų, kalcio karbonato, magnio oksido. Tai padidina biomasės kiekį, optimizuoja mikrofloros sudėtį ir pagerina maisto medžiagų pasisavinimą, palengvina medžiagų apykaitą kepenyse.

Jurgis Kulpys,

Elmaras Kulpys

Mano ūkis, 2013/11