Arimo gylio ir padargų naudojimo klausimai sunkiuose dirvožemiuose buvo labai aktualūs visais žemdirbystės vystymosi etapais, nes šių dirvų lyginamasis pasipriešinimas dvigubai didesnis už smėlio ir pusantro karto už lengvo priemolio dirvų pasipriešinimą, todėl ir sąnaudos arimui čia didesnės. Ne veltui čia nuolat ieškoma racionalių technologinių sprendimų žemdirbystei tobulinti.

Beplūgė žemdirbystė jau prigyja stambiuose, pažangiuose, naujausios technikos turinčiuose ūkiuose, kuriuose derinami įvairūs žemės dirbimo padargai ir dirbimo procesai. Įprastais padargais dirbantys žemdirbiai taupumo sumetimais stengiasi atskirus darbus supaprastinti - atlikti taupiau ir paprasčiau. Gamtai palankioje žemdirbystėje, ypač svarbi kalvotame reljefe, vienas iš pagrindinių uždavinių - mažinti žemės dirbimo intensyvumą, atpiginti augalų auginimo procesus ir ieškoti tobulesnių, derlingumą didinančių priemonių. Pažangesnės, našesnės, saugesnės ir taupesnės technologijos aktualios visiems žemdirbiams.

Daugelis užsienio ir Lietuvos žemdirbystės mokslo pradininkų teigė, kad plūgas yra nepamainomas padargas piktžolėms naikinti. Arimo propaguotojai ir tyrėjai nurodo, jog tik piktžolėtus (ypač varputėtus) laukus net ir javams būtina giliai (iki 24-26 cm) arti, o nepiktžolėtus - galima įdirbti sekliai.

Ankstesni kompleksiniai eksperimentai, daryti Kaltinėnų bandymų stotyje, kalvotoje vietovėje, parodė, kad skutimo ir arimo derinimas iš tiesų efektyvi paprastųjų varpučių naikinimo priemonė - toks žemės dirbimo derinys  varpučių kiekį sumažino 30-53 proc., bet vis dėlto nepasiekė tokio efektyvumo kaip panaudojus herbicidus. Kalvotose vietovėse Raundapo normų tyrimo rezultatai rodo, kad, išpurškus 3-4 l/ha Raundapo, paprastųjų varpučių ir kitų piktžolių skaičius sumažėjo 77-82 procentais.

Nearta dirva atsparesnė erozijai

Smulkiuose ūkiuose dar taikoma įprastinė, iš senolių paveldėta, ariminė technologija. Ji tikriausiai ir toliau gyvuos ekologiniuose ir smulkiuose ūkiuose. Nepurškiant herbicidų, piktžolių sėklų ir šakniastiebių paviršiniame armens sluoksnyje būna gausu. Todėl mechaninio dirbimo būdai - gilus arimas, kultivavimas, akėjimas - čia pagelbės labiausiai. Žemės dirbimo supaprastinimas žemdirbiams aktualus dėl energetinių išlaidų taupymo, o eroduojamose kalvose - dar ir erozijai išvengti.

Eksperimentais nustatyta, kad pagrindinio žemės dirbimo supaprastinimas vasariniams javams priemolio dirvose, kai gilus verstuvinis arimas buvo pakeistas sekliu neverstuviniu dirbimu - lėkščiavimu, kartu įterpiant ir smulkintus šiaudus, ne tik kad nesumažino produktyvaus augalų krūmijimosi bei grūdų masės varpose ir šluotelėse normalaus drėgnumo metais, bet miežių grūdų derlingumą padidino 3,8 proc., o avižų - 1,6 proc., palyginti su giliu arimu.

Net ir labai nepalankiais augalų augimui sausringais metais neariminis arba seklus neverstuvinis dirvos dirbimas, jos paviršiuje paliekant susmulkintus šiaudus arba sekliai juos įterpiant lėkštinėmis akėčiomis, buvo pranašesnis už gilųjį arimą visais atžvilgiais: javų derlingumo, įtakos augalams, dirvožemio struktūringumo ir erozijos stabilizavimo.

Neartose su paliktomis ražienomis ar sekliai lėkščiuotose su šiaudų liekanomis kalvų dirvose humusingojo dirvožemio nuostolių nepatirta arba jie buvo minimalūs. Sekliai iš rudens dirbtoje dirvoje dirvožemio ardymas ir nunešimas užfiksuotas tik vienais tyrimo metais iš keturių nuo staigaus liūtinio lietaus. Kultivatoriumi, lėkštinėmis ar peilinėmis akėčiomis įdirbtas dirvožemio paviršius būna gruoblėtas, šiaudingas, su styrančiomis kitų augalų liekanomis, kurios sudaro užtvaras (kliūtis) kritulių tekėjimui, todėl toks dirvožemis vandens erozijai yra atsparesnis negu artas.

Organinės medžiagos skaidymosi greitis

Vokiečių mokslininkų teigimu, žemės dirbimui naudojant kultivatorius ar lėkštines akėčias, daug organinės masės - apie 75-90 proc. - lieka viršutiniame, tankiai šaknų išraizgytame 10 cm sluoksnyje. Ariant plūgu, organinė masė nustumiama giliai į vagos dugną, o viršutiniame dirvožemio sluoksnyje jos lieka tik apie 20 procentų. Apie 60 proc. organinės masės užverčiama į 15-25 cm gylį. Čia skaidymas vyksta lėčiau: iki pavasario suskaidoma tik ketvirtadalis užartos organinės masės. Intensyviausiai šiaudai bei kita organinė masė (36-45 proc.) skaidoma įdirbus neverstuviniais seklaus dirbimo padargais - lėkštinėmis akėčiomis, kultivatoriumi ir pan. Dirvos paviršiuje likę šiaudai  skaidomi silpniau (apie 2 proc.) negu įterpti į dirvą. Tai patvirtina ir mūsų tyrimai.

Daugelis mikrobiologų nurodo, kad sumažinus dirvų dirbimo intensyvumą ir gilumą, kai organinės medžiagos (šiaudai, augalų likučiai, pabiros ir kt.) įterpiamos į paviršinius armens sluoksnius, susiformuoja palankesnės sąlygos mikroorganizmams ir sliekams veistis. Kitų šalių mokslininkai yra nustatę, kad nuolat giliai ariant dirvą, joje esančių sliekų masė būna mažesnė, jie būna plonesni. Nustatyta, kad sliekų ir mikrofaunos paprastai daugiausia yra 0-10 cm dirvožemio sluoksnyje. Teigiama, kad lauko sąlygomis organinės medžiagos irimą sliekai paspartina 15-42 proc., jie teigiamai veikia ir mikroorganizmų kolonijas. Dėl šios priežasties dirvožemis aktyviau atkuriamas viršutiniuose sluoksniuose ir priklauso nuo auginamų augalų rūšies bei į dirvą patenkančių organinių liekanų kiekio ir būklės, meteorologinių ir dirvožemio sąlygų.

Eksperimentų rezultatai Kaltinėnuose rodo, kad šiaudingame, sekliai lėkščiuotame dirvožemyje po derliaus nuėmimo 1 m² rasti 83 sliekai - tai 40 proc. daugiau negu giliai artoje be šiaudų dirvoje ir net 56 proc. daugiau negu giliai rudenį artoje ir su šiaudais. Giliai aparus šiaudus, sliekų kiekis dirvose dvejus metus iš trejų buvo esmingai mažesnis.

Taikytų agropriemonių vasariniuose javuose energinis įvertinimas parodė, kad ir piktžolėtuose laukuose panaudotas raundapas (3 l/ha), ir įlėkščiuoti smulkinti šiaudai davė didžiausias energijos pajamas, o jų priedas buvo 17, 9 proc. didesnis negu giliai ariant.

Naujausi nearimės žemdirbystės tyrimai kalvose

Kaltinėnuose 2008-2012 m. buvo tirtos neariminio žemės dirbimo technologijos, kurių pagrindiniai principai yra šie: dirvos sluoksniai nesumaišomi; augalų liekanos paliekamos dirvos paviršiuje mulčiui. Tai gilus purenimas (30-35 cm gilumu), skutimas universaliu skutikliu (20 cm), seklus purenimas (5-6 cm), lėkščiavimas lėkštinėmis akėčiomis (12-15 cm) bei tiesioginė sėja. Kontrolinio varianto laukeliuose kasmet giliai arta 20-22 cm gyliu (žieminiams - du mėnesiai prieš sėją, vasariniams - iš rudens) verstuviniu plūgu Overum.

Atlikus eksperimentus nustatyta, kad neariminis šlaito dirbimas - gilus purenimas Combiplow-38 („Agrisem International") padargu - labiausiai padidino žieminių kvietrugių grūdų derlingumą pirmais, o žieminių kviečių - trečiaisiais po dirbimo šiuo padargu metais. Žieminių kvietrugių grūdų derliaus priedas siekė 0,83 t/ha, arba 18,7 proc., o žieminių kviečių - 0,19 t/ha, arba 4,4 procento. Gilaus purenimo teigiama įtaka javų produktyvumui išliko trejus metus, tačiau vasarinių miežių derlingumui ji buvo nedidelė - priedas tik 1,3 procento.

Neariminių technologijų įtaka javų derlingumui

Palyginti su rudeniniu giliu arimu, dirbimas prieš sėją universaliu skutikliu Top Down 300 („Väderstad") 20 cm gyliu žieminių kvietrugių grūdų derlingumą padidino 0,61 t/ha, arba 13,9 proc., miežių - 0,38 t/ha, arba 8,2 proc. Seklaus ir gilaus purenimo derinys, palyginti su giliu rudeniniu arimu, kvietrugių grūdų derlių padidino 0,69 t/ha, arba 15,5 procento.

Vasarinių miežių derlingumui daugiau teigiamos įtakos turėjo skutimas universaliu diskiniu skutikliu Top Down 300 ir lėkščiavimas lėkštinėmis akėčiomis BDN-3, kartu įterpiant javų ir kitų augalų liekanas. Grūdų derliaus priedas, palyginti su giliu arimu, buvo atitinkamai 8,2 proc. ir 2,5 proc. Iš taikytų neariminių žemės dirbimo technologijų mažiausią teigiamą įtaką derlingumui turėjo tiesioginė sėja sėjamąja Rapid. Esminio javų derliaus sumažėjimo taikant šią technologiją negauta. Pirmaisiais ir antraisiais metais tiesioginės sėjos laukelyje grūdų prikulta tik 4-7 kg mažiau, trečiaisiais tiek pat, o ketvirtaisiais - 12 kg iš hektaro mažiau negu artoje dirvoje.

Nustatyta, kad daugiamečių piktžolių kiekis dėl taikytų technologijų smarkiai nepakito. Jų skaičius didėjo tiesioginės sėjos ir paviršinio dirbimo (lėkščiavimo, seklaus purenimo) laukeliuose. Paprastųjų varpučių stiebų daugiausia rasta pirmaisiais metais tiesiogiai sėtuose laukeliuose. Prieš žieminių kvietrugių derliaus nuėmimą jų čia buvo 67,5 proc. daugiau (146,7 vnt./m²) negu rudenį artame laukelyje. Nuo seklaus purenimo jų padaugėjo 35,7 proc., o nuo gilaus ir seklaus purenimo derinio - 20,0 procentų. Piktžolės eksperimentuose naikintos glifosatais praėjus dviem savaitėms po pirmų metų derliaus nuėmimo.

Atsisakius gilaus rudeninio arimo ir pakeitus jį neariminiu žemės dirbimu - giliuoju purenimu ir skutimu universaliu skutikliu pavasarį prieš sėją bei tiesiogine sėja - išvengta dirvožemio erozijos nuostolių. Šie nuostoliai buvo didžiausi tik rudenį giliai artame dirvožemyje 2010 (10,15 m³ha^-1) ir 2011 metais (0,92 m³ha^-1).

Pirmaisiais technologijų taikymo metais šlaite, dirvą įdirbus lėkštinėmis akėčiomis, dirvožemio tankis 0-15 cm gylyje buvo iš esmės didesnis - atitinkamai 8,8-16,1 proc. Gilesnio (20-25 cm) sluoksnio tankį iki menko suslėgimo - 1,29 Mg/m³ - sumažino paviršinis ir gilus purenimas. 25-30 cm dirvožemio sluoksnis nuo gilaus purenimo sutankėjo mažiausiai. Antraisiais tyrimų metais, miežius auginant giliai purentame dirvožemyje, jo tankis gilesniame (20-25 cm) sluoksnyje buvo gilaus arimo lygio, o dar gilesniame (25-30 cm)  sumažėjo 7,6 proc. Panašiai, kaip ir gilus purenimas, dirvožemio tankį 25-30 cm gylyje mažino seklaus ir gilaus purenimo derinys.

Atlikus žemės dirbimo technologijų ekonominį vertinimą, naudojantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto žemės ūkio darbams nustatytais įkainiais, nustatyta, kad metinės išlaidos giliam arimui sudarė 313 Lt/ha. Tiesioginė sėja šias išlaidas sumažino 29 proc., skutimas universaliu diskiniu skutikliu - 33 proc., o gilus purenimas - 39 procentais.

Pagal gautus javų grūdų derliaus priedus ir pajamų už priedus dydį nustatyta, kad  pelningiausias buvo žemės dirbimas kas treji metai taikant gilųjį purenimą  ir kasmet sėjant tiesiogiai (476,4 Lt ha). Skutimo universaliu skutikliu Top Down technologijos naudojimas prieš sėją buvo pranašesnis už kitas nearimines technologijas - lėkščiavimą, seklųjį purenimą ir tiesioginę sėją. Pelnas sudarė 432,9 Lt iš hektaro.

Atliktų tyrimų rezultatai turėtų būti naudingi šalies žemės ūkiui. Sąnaudų žemdirbystei taupymas ir seklaus neariminio žemės dirbimo bei smulkintų šiaudų panaudojimas ateityje pagrįstai užims deramą vietą ir sukultūrintose, ir erozijai jautriose, mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, vystant skirtingo intensyvumo žemdirbystę.

Tyrimų išvados:

* Auginant žieminius ir vasarinius javus eroduotame priemolio dirvožemyje galima atsisakyti gilaus rudeninio arimo. Tikslinga jį pakeisti neariminiu dirbimu, kad išvengtume dirvožemio erozijos nuostolių, o žemės dirbimo išlaidos sumažėtų 23-40 procentų.

* Pagrindiniam dirvožemių dirbimui rekomenduojama taikyti ekonomiškai pagrįstas ir gamtai palankias antierozines nearimines žemės dirbimo technologijas - gilųjį purenimą (30-35 cm) kas treji metai, skutimą universaliu skutikliu arba net tiesioginę sėją.

Irena KINDERIENĖ

Mano ūkis, 2013/11