Šveicarijoje, kur žemės ūkio gamybai išnaudojamas kiekvienas aukso vertę turintis žemės plotelis, nieko nestebina aukštai kalnuose įkurti galvijų ūkiai. Ten Alpėse karvių varpeliai aidi ir kilometro aukštyje.

Kad ir kur Šveicarijoje pakilsi į kalnus, visur sutiksi galvijų, kurie ganosi ir pavieniui, ir bandomis. Daugiausia žvilgsnį sulaiko pieninės Tirolio pilkosios, kurių savininkai ūkiuose spaudžia garsiuosius šveicariškus sūrius. Tačiau šioje šalyje nemažai ir mėsinių galvijų, nes jautiena čia yra labiausiai vertinama mėsa.

Ūkininkas Viljamas Begelinas (William Beguelin) augina mėsinius Aberdynų angusų galvijus. Jis ūkininkauja lietuviams sunkiai įsivaizduojamomis sąlygomis - 1 162 metrų aukštyje. Aukščiausieji Lietuvos kalnai - Aukštojas ir Juozapinės - yra beveik keturis kartus žemesni (tik 293,84 ir 293,6 m).

Nemažiau įdomu šioje istorijoje - V. Begelino ūkio modelis ir Šveicarijos Vyriausybės sudaryta lanksti ūkininkavimo sistema.

Viljamas - samdomas ūkininkas

Pakilti kalnų serpentinais į V. Begelino mėsinių galvijų ūkį gali ne bet koks transportas. Tačiau ten kursuoja ir lengvieji automobiliai, ir specialus pašto autobusas. O Alpių aukštikalnėse besiganantiems galvijams, regis, nieko netrūksta - nei žolės, nei erdvės.

Viljamas yra samdomas ūkininkas, nes jo pagrindinis darbas - prižiūrėti kitų žmonių gyvulius. Jo žinioje - 120 galvijų ir 150 ha žemės kalnuose, kuri priklauso komunai. Už ūkininkų žemių ir gyvulių priežiūrą jis gali nemokamai naudotis 17 ha ganykla savo 30 Aberdyno angusų bandai. Tokio dydžio yra normalus vidutinis Šveicarijos ūkis.

Kartu su nuomojama žeme bei darbo vieta V. Begelinas gavo ir didžiulį pastatą, kuriame gyvena. Vieną jo dalį pritaikė restoranui. Tai - jo verslo dalis, padedanti kurti pridėtinę vertę, nes vien iš mėsinių galvijų jam būtų sunku išgyventi. Viljamo restorane mėsos patiekalai lankytojams siūlomi tik iš ūkininko užaugintų angusų. Beje, ūkininkas labai didžiuojasi ir gera angusų veisle - vienos veislinės karvės žindenės kaina iš jo bandos siekia iki 3,5 tūkst. eurų (apie 12 tūkst. litų).

Auginti galvijus ir dalį jų mėsos sunaudoti nuosavame restorane Šveicarijoje yra labai populiaru. Todėl Viljamo restorane klientų netrūksta, jo veikla yra rentabili. Be to, kartu su šviežiu, čia pat pagamintu maistu lankytojai gauna ir tam tikrą premiją - nuostabių Alpių kalnų vaizdų. O mažųjų lankytojų džiaugsmui ūkyje ganosi ir pora asiliukų.

Ūkio darbus paprastai dirba dviese, su žmona, tačiau, esant poreikiui, pavyzdžiui, kai restorane laukiama daugiau svečių arba kai ūkyje atsiranda daugiau darbo su gyvuliais, tuomet į pagalbą atvyksta dar dvi merginos, jos padeda suktis restorane.

Gali nusipirkti tik galimybę dirbti žemę

Savo reikmėms ūkio šeimininkas sunaudoja nedidelę dalį galvijų. Didžioji V. Begelino užaugintų  angusų dalis realizuojama per kooperatinę Šveicarijos ūkininkų bendrovę „Vianco", kuri tiekia jo produkciją su bene populiariausiu „Natura Beef" prekės ženklu „Coop" prekybos tinklui.

Už ūkininkavimą aukštai kalnuose Šveicarijoje skiriamos didesnės išmokos, negu ūkininkaujantiems įprastose žemėse. V. Begelinas per metus gauna 40 tūkst. Šveicarijos frankų (apie 112 tūkst. litų) tiesioginių išmokų, neįskaičiuojant kitų valstybės paramos žemės ūkiui formų.

Skirtingai negu didžioji dalis Šveicarijos ūkininkų, Viljamo tėvai ir proseneliai nebuvo ūkininkai, todėl jis neturi savo žemės. Dėl šios priežasties sulaukęs 65 metų, t. y. pensinio amžiaus, savo darbo vietą privalės užleisti kitam samdomam darbuotojui. Viljamas tikisi, kad tuomet jo vietą perims ūkininkaujantis sūnus - jis turės pirmenybę prieš kitus pretendentus.  O norinčių ūkininkauti šioje šalyje yra daugiau negu žemės ūkiui tinkamos žemės.

Žemė, kurioje ūkininkauja ir kitų galvijus prižiūri V. Begelinas, priklauso žemės savininkų asociacijai. Jai priklauso visa aukštai kalnuose esanti ir ūkininkauti tinkama žemė, bet ganyklomis naudotis asociacija leidžia ir kitiems ūkininkams.  Pasak Viljamo, ūkininkas gali nusipirkti tik galimybę dirbti tą žemę, bet ne pačią žemę. „Taip yra dėl to, kad nebūtų sudarkytas kraštovaizdis, taip pat ir dėl griežtų aplinkosaugos reikalavimų", - paaiškina jis.

Dovilė Kamarauskienė Mano ūkis, 2013/11