Kad organinės medžiagos gamybai kuo produktyviau būtų panaudota saulės energija, šaltuoju metų laiku sumažėtų maisto medžiagų išplovimas iš ariamojo sluoksnio ir būtų išvengta dirvožemio erozijos nuostolių, labai svarbu, kad dirvą kuo ilgesnį laiką užimtų augalai. Žaliajai trąšai aparti augalai dirvožemį praturtina organine ir kitomis maisto medžiagomis. Dėl to ir auginami tarpiniai pasėliai.

Eksperimentai su įvairiais tarpiniais pasėliais žaliai trąšai, šiaudų mulčiu ir mėšlu eroduotam dirvožemiui gerinti, buvo daryti LŽI Kaltinėnų bandymų stotyje. Dirvožemiai čia - skirtingu intensyvumu eroduoti balkšvažemiai, kurių granuliometrinė sudėtis viršutinėje šlaito dalyje - sunkus priemolis, o vidurinėje ir apatinėje - vidutinio sunkumo ir lengvas priemoliai. Šlaitai - 5-7 ° statumo. Dirvožemiai vidutinio fosforingumo, didelio kalingumo, mažo rūgštumo ir rūgštūs, turintys 1,9-2,3 proc. humuso.

Įvairūs šalies ir užsienio šaltiniai mini nemažai vienamečių ir daugiamečių, ankštinių ir miglinių augalų rūšių, kurie gali būti skirti žaliajai trąšai, nes užaugina didesnę, pakankamai trąšią biomasę, kuri padengia sėklai ir sėjai patirtus nuostolius. Nelygiame reljefe eksperimentams buvo parinkti žoliniai įsėlio augalai (raudonieji dobilai, gausiažiedės svidrės, eraičinsvidrės, dobilų ir eraičinsvidrių mišinys) bei posėlio (aliejiniai ridikai ir baltosios garstyčios), kurie auginti žieminių rugių, vasarinių miežių, avižų sėjomainoje. Tarpiniai augalai - vienametės ir daugiametės žolės - įsėtos pavasarį ir į žieminius, ir į vasarinius javus javų sėjamąja su diskiniais noragėliais. Javų sėklos normos nemažintos. Aliejinių ridikų sėta 25 kg ha^-1, baltųjų garstyčių - 18 kg ha^-1, gausiažiedžių (vienamečių) svidrių ir eraičinsvidrių - po 30 kg ha^-1, raudonųjų dobilų - 16 kg/ha^-1.

Gauti rezultatai parodė, kad tarpinių įsėlių ir posėlių nauda dirvožemiui ir žemdirbiui vertintina keleriopai. Įsėlinių ir posėlinių augalų, skirtų žaliajai trąšai, žaliosios masės ir sausųjų medžiagų (SM) derlius priklausė nuo dirvožemio, antsėlio ir tarpinių augalų rūšies, meteorologinių sąlygų ir augimvietės mikrosąlygų. Kaip labai didelį tarpinių augalų auginimo privalumą reikėtų paminėti maisto medžiagų, o ypač azoto, išnešamo su besisunkiančiu vandeniu į gilesnius dirvožemio sluoksnius, sulaikymą.

Maisto medžiagų išplovimo iš armens mažinimas

Lauko eksperimentuose buvo įrengti lizimetrai, kuriais nustatyta, kad nitratinio azoto (N-NO₃) išplovimą iš ariamojo dirvožemio sluoksnio rudens ir žiemos laikotarpiu geriausiai stabdė daugiamečiai žiemojantys tarpiniai augalai - eraičinsvidrės ir raudonieji dobilai. Didžiausi azoto išplovimo nuostoliai (176-205 kg ha^-1) nustatyti rudenį iš giliai suartos dirvos ir iš vienamečiais bastutinių augalų posėliais užimto dirvožemio. Vienamečių svidrių, baltųjų garstyčių ir aliejinių ridikų gyvybinė veikla pasibaigė sausio mėnesį.

Tarpiniai eraičinsvidrių pasėliai mineralinio azoto išplovimą iš humusingojo horizonto sumažino 74 proc., pasėliai su svidrėmis - 36 proc., o raudonųjų dobilų tarpiniai pasėliai - 18 proc., palyginti su dirva be tarpinių pasėlių.

Įsitikinta, kad didesnė tarpinių augalų šaknų masė yra tarsi galingas biologinis saugiklis, ne tik neleidžiantis iš dirvos maisto medžiagoms išsiplauti į gruntą, bet ir apsaugantis dirvožemį nuo erozijos. Pavasarį aparta tarpinių augalų masė tampa organine trąša. Nustatyta, kad pagrindinė šių augalų šaknų masė susikoncentruoja 0-20 cm dirvožemio sluoksnyje. Šaknų orasausės masės duomenys parodė, kad atskirų tarpinių augalų šaknų kiekis ariamajame dirvožemio sluoksnyje buvo skirtingas.

Didžiausia šaknų mase išsiskyrė įsėlio augalai. Pirmiausia - vienametės svidrės ir eraičinsvidrės, po jų - raudonieji dobilai. Statistinė duomenų analizė įtikino, kad nitratų išplovimas į gruntinius vandenis apie 60-70 procentų priklausė nuo tarpinių augalų šaknų kiekio. Daugiau šaknų turintys tarpiniai augalai buvo pranašesni mažinant gruntinių vandenų taršą nitratais.

Dirvožemio praturtinimas

Daugiau kaip dešimties metų eksperimentai parodė, kad auginti ir aparti skirtingi įsėlio ir posėlio augalai, kurių vieni priskirtini migliniams (varpiniams), o kiti - pupiniams (ankštiniams), darė nevienodą įtaką eroduojamam dirvožemiui. Iš visų tirtųjų tarpinių augalų dirvožemį maisto medžiagomis labiausiai praturtino raudonųjų dobilų žalioji trąša. Per trejus tyrimo metus šlaito dirvožemis papildytas 121-136 kg ha^-1 azoto, 86-100 kg ha^-1 kalio ir 14-16 kg ha^-1 fosforo. Posėliniai tarpiniai augalai tik vienais metais iš trijų užaugino užarimui tinkamą žaliąją masę, todėl negalėjo užtikrinti tolygaus humuso medžiagų kaupimosi dirvoje.

Aparus skirtingų augalų žaliąją masę, organinės medžiagos šlaito viršaus dirvožemyje sumažėjo nuo 0,05 iki 0,33 proc., o šlaito viduryje - nuo 0,10 iki 0,15 proc. Šlaito apačioje užaugęs didesnis tarpinių pasėlių žaliosios biomasės derlius negu kitose šlaito vietose dirvožemio humusingumą padidino 0,20-0,33 procento.

Raudonųjų dobilų biomasė dirvožemio humusingumą padidino labiausiai iš visų tirtųjų pasėlių - 0,33 proc., nes jų sausųjų medžiagų derlius buvo didžiausias, o masė - du kartus azotingesnė negu kitų. Literatūroje randama duomenų, kad po dobilų javuose išplinta amonifikuojantys ir mineralinį azotą asimiliuojantys mikroorganizmai, kurie, skaidydami augalų liekanas, taip pat esant organinės medžiagos pertekliui ir palankioms sąlygoms, skatina humifikaciją. Taigi susidarius palankiai situacijai, tarpiniais pasėliais didinamas dirvožemio humusingumas.

Humuso kiekis ir kokybinė sudėtis parodė, kad humifikacija po aliejinių ridikų ir gausiažiedžių svidrių yra kitokio pobūdžio, o dirvožemio ištraukose po šių augalų nustatyta esmingai mažiau ištirpusių humuso medžiagų. Patręšus dirvožemį gausia miglinių augalų žaliąja biomase, dėl vykstančių mineralizacijos procesų dirvožemio humusingumas sumažėjo. Mūsų tyrimų duomenimis, huminių rūgščių kiekis dirvožemyje tyrimų pabaigoje siejosi su įterptos tarpinių augalų masės kiekiu. Huminių rūgščių kiekis labiausiai sumažėjo užarus įsėlio (gausiažiedžių svidrių) žaliąją masę.

Kaip teigia tyrėjai R. J. MacRae ir G. R. Mehuys iš Kalifornijos universiteto, žalioji trąša gali didinti ir mažinti organinės anglies akumuliaciją: molio dirvožemyje organinės medžiagos sumažėja, o priesmėlio - padidėja. Tai sietina su palankesnėmis drėgmės ir oro sąlygomis mikrobiologiniams procesams dirvoje vykti. Šie teiginiai iš dalies paaiškina ir mūsų šlaito dirvožemio humusingumo kitimo tendencijas.

Kitais lauko eksperimentais nustatyta, kad pirmąjį rotacijos narį - žieminius kvietrugius - patręšus kraikiniu mėšlu, kurio norma 60 t ha^-1, ir trejus metus aparus smulkintus šiaudus, eroduojamo dirvožemio humusingumas per kelerius metus padidėjo net 0,22 proc. Humuso kiekis dirvoje pastoviai gausėjo kasmet žaliajai trąšai apariant tarpinius pasėlius (eraičinsvidres ir ankstyvųjų raudonųjų dobilų mišinį).

Įtaka javų derlingumui

Javų derlingumui tarpinių pasėlių įtaka nevienareikšmė. Pupiniai tarpiniai pasėliai daugeliu atvejų derlingumą didino, o migliniai jį mažino. Žieminių kvietrugių, augusių su raudonųjų dobilų tarpiniais pasėliais, grūdų derlius buvo didesnis 0,214 t ha^-1, arba 11,3 proc., o augusių su raudonųjų dobilų ir gausiažiedžių svidrių mišiniu padidėjo tik 0,108 t ha^-1, arba 6,0 proc. Dar gausesnis buvo avižų grūdų priedas - 0,35 t ha^-1 trečiaisiais raudonųjų dobilų toje pačioje vietoje auginimo (po rugių, miežių) metais. Vasarinių miežių grūdų derliaus priedo nuo tarpinių pasėlių auginimo juose negauta.

Gausiažiedžių svidrių tarpiniai pasėliai miežių grūdų derlingumą mažino šlaite labiausiai. Šlaito viršutinėje dalyje dėl jų auginimo miežių grūdų prikulta esmingai mažiau - 0,627 t ha^-1, arba 35,3 proc., ir apatinėje dalyje - 0,754 t ha^-1, arba 35,3 proc. Rugių grūdų derliaus priedo dėl tarpinių augalų auginimo rugiuose ir jų aparimo kitą pavasarį taip pat negauta.

Piktžolėtumo pokyčiai

Tarpiniai įsėlio augalai pakankamai efektyviai konkuruoja tiek su vienametėmis, tiek su daugiametėmis piktžolėmis javuose, mažindami pastarųjų piktžolėtumą. Nustatyta, kad gausiažiedžių svidrių įsėliai sumažino vienamečių dviskilčių piktžolių svorį žieminiuose rugiuose 43,3 proc., o miežiuose - 59,4 proc. Eraičinsvidrės paminėtos rūšies piktžolių svorį rugiuose sumažino 41,4, miežiuose - 40,4 proc. Posėlio tarpiniai augalai įtakos piktžolėms neturėjo.

Raudonųjų dobilų tarpinis pasėlis esmingai sumažino daugiamečių dviskilčių piktžolių kiekį miežiuose 68,6 proc. Eraičinsvidrės paprastųjų varpučių svorį sumažino 68,9, o gausiažiedės svidrės - 58,3 proc. Gausiažiedžių svidrių tarpinis pasėlis esmingai sumažino paprastųjų varpučių stiebų skaičių - 75,4 proc., o eraičinsvidrių - 68,3 procento.

Tarpiniai raudonųjų dobilų pasėliai, pavasarį įsėti į javus, piktžolių orasausę masę žieminiuose kvietrugiuose sumažino 19,8, miežių ir žirnių mišinyje - 42,5, vikių ir avižų mišinyje - 25,8 procento.           

Po javų nuėmimo šlaituose paliktos ražienos, o jose dar tarpiniai pasėliai rudens, žiemos ir pavasarinio polaidžio metu gerai apsaugojo dirvožemį, kad jo neardytų lietaus ar tirpstančio sniego vandenys.

Dirvožemio struktūringumo gerinimas

Didžiulę reikšmę dirvožemio agregatų susidarymui turi augalai, nes jų šaknys išsiraizgo armenyje. Dirvožemio struktūra visuomet geresnė ten, kur lieka daugiau augalų šaknų. Gautų duomenų analizė parodė, kad šlaituose visų augintų augalų derlingumas taip pat susijęs su dirvožemio trupinėlių (5,0-0,25 mm dydžio) kiekiu armenyje. Kasmet šiaudų metinį derlių panaudojus mulčiui, o pavasarį jį aparus, šlaito viršuje dirvožemis pagerėjo, o jame struktūrinių frakcijos dalelių padaugėjo 3,5 procento.

Esmingą ir teigiamą įtaką šlaito viršaus dirvožemio struktūringumui turėjo raudonųjų dobilų ir eraičinsvidrių mišinio aparimas žaliajai trąšai. Struktūringų dirvožemio trupinėlių (5,0-0,25mm skersmens) frakcijos armenyje padaugėjo 12,4 proc. Dirvožemio struktūrai gerėjant, daugėjant agronominiu požiūriu vertingiausių dirvožemio agregatų (1-5 mm), didėjo žieminių kvietrugių, miežių, žirnių ir avižų-vikių augalų derlingumas.

Akivaizdu, kad augindami tarpinius augalus:

•  saugome kalvas nuo erozijos;
•  saugome gruntinius vandenis nuo taršos nitratais;
•  papildome dirvožemį biogeniniais elementais;
•  gauname kokybišką žaliąją trąšą;
• geriname dirvožemio struktūringumą;
• sumažiname pasėlių piktžolėtumą.

Įvertinus visus gaunamus iš tarpinių pasėlių privalumus galima kurti saugias, dirvai ir augalui palankias žemdirbystės technologijas.

Irena Kinderienė,

Alvyra Šlepetienė

Mano ūkis, 2013/10