23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2013/10
Sodo augalų apsaugos nuo kenkėjų iššūkiai
  • A. Valiuškaitė
  • Mano ūkis

Sodo kenkėjų reikšmė kinta skirtingais sodo augalų augimo tarpsniais, tai priklauso nuo jų populiacijos gausumo praėjusio sezono pabaigoje, žalingumo lygio sezono pradžioje, jų vystymuisi palankių meteorologinių sąlygų. Pastaraisiais metais pastebėta, kad dėl įvairių aplinkos sąlygų ir kenkėjų išplitimo pokyčių, nebeužtenka vieno ar dviejų purškimų insekticidais, dažnai prisireikia trijų keturių purškimų.

Sodų žydėjimas paprastai nuteikia romantiškai, o sodininkams profesionalams tai labai svarbus vaismedžių augimo tarpsnis. Tai tarsi sankirta, žyminti momentą, kai daug reikėjo padaryti ir dar daugiau iššūkių laukia ateityje. Norint pasirinkti tinkamą apsaugą nuo kenkėjų, labai svarbu žinoti, kaip augalų apsaugos produktai veikia patį žaladarį ir koks jo poveikis naudingajai faunai. Naudojant insekticidus itin svarbu apsaugoti bites. Būtent dėl netinkamo insekticidų naudojimo ir kyla daugelis nesusipratimų su bitininkais.

Insekticidų grupavimas

Pagal patekimą į žaladario organizmą ir veikimo pobūdį, insekticidai yra skirstomi į kontaktinius ir sisteminius, vidinius bei translaminarinius. Jau pats pavadinimas pasako, kad kontaktiniai insekticidai veikia esant tiesioginiam kontaktui su žaladariu, patenka į vabzdžio organizmą per dangą. Sisteminiai - prasiskverbia į augalo vidų ir jame su sultimis pasiskirsto po visą augalą.

Vidiniai insekticidai į vabzdį patenka pro burną bei per maistą. Pastaraisiais metais, kartu su naujos kartos augalų apsaugos produktais, atsirado ir naujas patekimo bei veikimo būdas - translaminarinis, kai pesticidai, patekę ant viršutinės lapo dalies, prasiskverbia į apatinę lapo dalį, tačiau su augalo sultimis į naujai priaugančias dalis nemigruoja.

Be abejo, toks insekticidų skirstymas yra sąlyginis, nes dažnai produktai būna kombinuoto veikimo: kontaktinis - vidinis, kontaktinis - sisteminis. Sodo augalų apsaugai nuo kenkėjų Lietuvoje registruotos 6 veikliosios medžiagos, iš kurių pusė priklauso piretroidams, du neonikotinoidų cheminei grupei ir vienas avermektinų grupei.

Vegetacijos metu vyraujant sudėtingoms oro sąlygoms, kai dažnai ar gausiai lyja, ant augalų ilgai išsilaiko rasa, nusistovi rūkas, geriausia rinktis sisteminio ar translaminarinio poveikio insekticidus.

Insekticidų veikimo pobūdis

Piretroidų (Bulldock 025 EC, Decis Mega, Karate Zeon 5SC) efektyvumas mažėja, kai padidėja vidutinė oro temperatūra ir sumažėja santykinis oro drėgnumas, o ilgesnis jų naudojimas sukelia atsparių kenkėjų populiacijų atsiradimą. Sintetiniai piretroidai pastaruoju metu sudaro didžiąją dalį registruotų Lietuvoje insekticidų. Insekticidus būtina naudoti ne daugiau kartų negu nurodyta etiketėje, tai viena iš pagrindinių sąlygų atsparumo atsiradimo rizikai mažinti, o norint pasiekti norimą rezultatą, būtina naudoti kitų cheminių grupių insekticidus. Insekticidų atsparumo mažinimo rekomendacijos pateikiamos tarptautiniame tinklapyje www.irac.com.

Mospilan 20 SP - sisteminis translaminarinis insekticidas, naikinantis įvairaus amžiaus kenkėjus obelyse ir kriaušėse (norma 0,125-0,25 kg /ha). Patekęs į kenkėjo organizmą, pažeidžia centrinę jo nervų sistemą. Pasižymi stipriu translaminariniu veikimu: užpurkštas ant augalo dalies greitai išplinta po visą augalą, dėl to insekticidas ilgai išlieka efektyvus bei gerai veikia net ir labai vešliuose augaluose. Be to, insekticidas pasižymi greitu įsiskverbimu ir veikimu, po pusvalandžio nulijęs lietus neturi įtakos produkto veikimui, naudojant jį 5-35 oC temperatūroje ir esant 20-95 proc. santykinei oro drėgmei. Svarbu, kad atsparumo išsivystymo rizika yra maža jei produktas naudojamas ne daugiau kaip 2 kartus per sezoną.

Purkšti tenka daugiau kartų

Sodininkai pastebi, kad dėl įvairių aplinkos sąlygų ir kenkėjų išplitimo pokyčių, pastaruoju metu nebeužtenka vieno ar dviejų purškimų insekticidais, o vaismedžių apsaugai prisireikia ir trijų keturių purškimų. Besikeičiančio klimato sąlygomis ekonomiškai žalingais sodo augalams tampa rūgtiniai pjūkleliai, tripsai, blakutės. Lietuvoje jau fiksuojamos dvi obuolinio vaisėdžio generacijos, nors antroji ne kiekvienais metais stipriai pasireiškia.

Aštri išlieka pernelyg siauro registruotų pesticidų spektro problema. Slyvų ir trešnių apsaugai nuo kenkėjų nėra registruoto nė vieno insekticido. Vyšnioms, serbentams ir avietėms registruotas vienintelis insekticidas Karate Zeon, kuris dėl savo toksiškumo naudingiems vabzdžiams nerekomenduojamas integruotai apsaugai. Lietuvoje registruotas tik vienas specifinis insekticidas akaricidas Vertimec 018 EC sodo augalų apsaugai nuo erkių. Naudojant vieną vienintelį akaricidą, jam gali greitai atsirasti atsparumas.

Sodininkai, siekdami išauginti kokybišką ir konkurencingą produkciją, bei norėdami dalyvauti tausaus pesticidų naudojimo programoje ir tausojančioje aplinką vaisių auginimo sistemoje, iš tiesų susiduria su dideliais iššūkiais, nes nepakankamas spektras insekticidų įvairiems sodo augalams neleidžia maksimaliai pritaikyti integruotosios augalų apsaugos sistemos bei užtikrinti atsparių kenkėjų populiacijų atsiradimo.

Alma VALIUŠKAITĖ

Mano ūkis, 2013/10