Lietuvos veislinių gyvūnų augintojus vienijančios asociacijos tarptautinėje veislinių gyvūnų parodoje Algirdiškyje (Panevėžio r.) pristatė geriausius eksponatus iš Lietuvos ūkių: pieninius ir mėsinius galvijus, žirgus, avis, triušius, paukščius, kailinius žvėrelius, žuvis. Dvi dienas vykusi paroda surengta UAB „Panevėžio veislininkystė" parodų bazėje.

Pieninės karvės parodoje spindėjo švara - su šampūnais išmaudyti gyvuliai atrodė tarsi iš paveiksliukų. Bendrovės ir ūkininkai į parodą atvežė gražiausias savo Lietuvos žaląsias ir juodmarges, kurių buvo daugiausia.

Mėsinių galvijų paviljone akį traukė apie 900 kg sveriantis Arūno ir Kristinos Martinėlių ekstensyvios veislės hailendas Cathach, šeimininkų meiliai vadinamas „Kackenu", Algirdo Salyklio balti galovėjai juodais snukiais ir juodomis ausimis, Arūno Šveikausko simentalų veislės jaunas bulius Pokštas, savo jauniklį nuo žmonių akių paslėpusi Osvaldo Dirsės limuzinų veislės karvė Atty.

Hailendų augintojas A. Martinėlis, ne kartą lankęsis parodose užsienyje, pastebėjo, kad ten jos organizuojamos pagal kategorijas (buliai, neveršingos telyčios, karvės su jaunikliais ir pan.), o esanti konkurencija padeda pelningiau parduoti veislinius gyvulius. „Parodoje gyvuliai turi būti vedžiojami, vertinami, o pas mus paroda labiau primena zoologijos sodą. Gal nėra tradicijų, o gal ir poreikio, nors parodos turėtų būti veislininkystės varomoji jėga", - svarsto ūkininkas.

Kad galvijui tokios parodos kelia stresą, kad jam paskui bus sunku sugrįžti į bandą dėl pasikeitusio kvapo, pripažino ūkininkas O. Dirsė. Galbūt todėl jis į parodą ir nevežė geriausiai Lietuvoje įvertino limuzinų veislės buliaus Sakalo. „Čia nė vienas neatvežė savo geriausio buliaus - niekas nenori rizikuoti savo bandos ateitimi. Vien ką reiškia gyvulį paruošti parodai - jam tai stresas. Vis dėlto parodos reikalingos - kaip kitaip parodysime, kokį darbą dirbame", - teigia O. Dirsė.

Avims atstovavo įspūdingais sraigių formos ragais pasidabinusios škudžių veislės avys. Škudės kilusios iš Rytų Prūsijos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių. Lietuvos škudžių avių augintojų asociacijos pirmininkas Kęstutis Samušis pasidžiaugė, kad Žemės ūkio ministerija jau sutiko finansuoti genetinius šių avių tyrimus, kurie leistų galų gale pripažinti škudes lietuviška veisle. „Tai tik laiko klausimas, kada bus pakeista avininkystės istorija. Patys vokiečiai jau paskelbė, kad grąžina lietuvišką škudę į Lietuvą", - sako K. Samušis. Škudžių veislė laikoma viena seniausių  aborigeninių veislių. Amžiams bėgant ji mažiausiai pakito ir išlaikė savo gryną genetinę liniją. Šiuo metu Lietuvoje auginama apie 400 škudžių veislės avių. Tiesa, vieni jas vadina skudais, kiti - škudėmis, tačiau, pasak K. Samušio, nors ir teisingi abu, netrukus bus įtvirtintas pavadinimas „škudės", nes skudai - tai vertinys iš vokiečių kalbos.

Parodą papuošė egzotiškosios alpakos, kurias atvežė šių gyvūnų auginimo Lietuvoje pradininkai Kęstutis ir Jolanta Kuorai iš Trakų rajono. Pirmąsias alpakas jie įsigijo tam, kad jos atliktų šienapjovės funkcijas, o dabar jau augina ir dėl vilnos. Šie gyvūnai gana nereiklūs, tačiau brangūs - vienos suaugusios alpakos kaina yra apie 7 tūkst. litų, o jų reikia laikyti bent porą.

Tarp smulkesnių gyvūnų parodoje demonstruoti įvairiausių veislių triušiai: milžiniški Avinų veislės nulėpausiai, Belgijos milžinai, Burgundijos, japonų, Kalifornijos ir kiti.

Veislinių gyvūnų parodoje vyko parodomieji pieninių ir mėsinių veislių galvijų, avių ir ožkų, triušių ir kitų kailinių žvėrelių veislių pristatymai ir vertinimai.

Parodos metu 50-ąjį jubiliejų paminėjo Lietuvos sunkiųjų arklių veislės asociacija, o  Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija atšventė 20-metį.

Antrąją parodos dieną vyko seminarai apie karvių mastitą, ankstyvojo veršingumo ir reprodukcinių susirgimų diagnostiką, o veterinarijos gydytojas Vidas Didas demonstravo, kaip apdorojamos galvijų nagos. Svečius viliojo ir kepamos jautienos kvapas - mėsą ant laužo kepė virtuvės šefas iš Argentinos  Simonas de Rivis (Simon de Rivi), atvykęs Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos bei Šveicarijos kooperatinės bendrovės „Vianco" kvietimu.

Parodomąsias programas pristatė Panevėžio šunų mylėtojų klubas „Lunaris" ir policijos tarnybiniai šunys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos studentai organizavo sraigių lenktynes. Mažųjų parodos lankytojų taip pat laukė siurprizai: žaidimai, konkursai, varžybos. Teritoriją puošė profesinių mokyklų mokinių pakloti rudens gėrybių kilimai.

Renginio svečiai galėjo susipažinti su žemės ūkio sektoriui ir gyvulininkystei skirtos produkcijos ir technikos naujovėmis.

„Veislininkystė Lietuvoje turi senas tradicijas ir mes jas turime puoselėti. Parodos - viena iš svarbių veislininkystės grandinių, kur galime parodyti savo ilgamečio darbo rezultatus, pasidalyti gerąja patirtimi", - sveikindamas parodos dalyvius kalbėjo ministras V. Jukna. Jis pažadėjo, kad kitais metais Algirdiškio centras bus atnaujintas, taps funkcionalesnis, jame bus atidarytas modernus karantinavimo centras, taip pat galės vykti aukcionai. „Šis parodų centras atitiks visus reikalavimus, o veislinių gyvulių paklausa tik didės", - neabejoja ministras.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas dėkojo ūkininkams už entuziazmą ir atsidavimą veislininkystės idėjoms.

Mano ūkis, 2013/10