Pastaraisiais metais mūsų šalyje didėja susidomėjimas kukurūzais, juos augina ne tik pieno ūkių savininkai, bet ir tik augalininkystėje besispecializuojantys žemdirbiai. Viena iš svarbiausių technologinių grandžių - pasirinkti mūsų klimato sąlygoms tinkamą hibridą. Atsparumu šalčiui, greitu sudygimu net ir šaltoje dirvoje, ankstyvu žydėjimu ir sparčiu sausosios medžiagos kaupimu išsiskiria Vengrijoje sukurti kukurūzų hibridai.

Vengrų kompanijos „Hungary Seed Kft" selekcijos kukurūzų hibridai Lietuvos žemdirbiams žinomi jau trečią sezoną. Šiemet iš maždaug 36 tūkst. hektarų mūsų šalyje auginamų kukurūzų 1 000 ha užsėta būtent vengriškais hibridais. Tačiau vengriškos sėklos platintojai turi ambicijų užimti vis didesnę rinkos dalį.

Mūsų ūkininkų, jau išbandžiusių vengriškus kukurūzus savo laukuose, atsiliepimai palankūs - visi įvertino atsparumą ligoms, ankstyvą brandą ir derlingumą. Tačiau tam, kad būtų galima dar tvirčiau įsitikinti šių kukurūzų tinkamumu mūsų šalies sąlygomis, šiemet kompanija „Hungary Seed Kft" ir jos atstovė Lietuvoje bendrovė „Chemcentras" Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute užsakė 12 hibridų tyrimus.

Kai pabrėžė kompanijų „Hungary Seed Kft" ir „Woodstock Kft" vadovas Gaboras Marošis (Gabor Maroši), bandymams parinkti labai skirtingi hibridai: ir jau registruoti bendruosiuose ES augalų veislių kataloguose, ir tokie, kuriems dabar atliekami registraciniai bandymai, ir visiškai naujai sukurti, gamybiniuose laukuose atsirasiantys po ketverių penkerių metų. Pirmenybė teikiama 3 ir 4 linijų hibridams, nes jie geriau prisitaiko prie vietinių sąlygų. „Prisipažinsiu, kai kurių iš jų derlių mes ir patys pamatysime pirmąkart. Mums labai svarbu, kad tyrimai būtų atliekami kiekvienoje šalyje", - akcentuoja G. Marošis.

Ankstyviausia branda išsiskiria hibridas TK 175 - jo FAO tik 165. Tai grūdams skirtas trilinijinis hibridas, grūduose sukaupiantis daug krakmolo (iki 74 proc.). Mūsų šalies žemdirbiams jau žinomi ir grūdams bei silosui skirti hibridai TK 195 (FAO 220) ir TK 202 (FAO 200). Bandymuose auginamos ir visai naujos veislės Dorka MGT bei IDA MGT, kurios turėtų būti įtrauktos į ES augalų veislių katalogus 2015 metais.

Ankstyva sėja ir ne per tankus pasėlis

Tyrimams auginamų kukurūzų priešsėlis - žieminiai kvietrugiai. Praėjusiais metais nuėmus jų derlių, laukas buvo suartas. Pavasarį, balandžio 24 d., laukas suakėtas sunkiomis akėčiomis ir po dviejų dienų patręštas 500 kg/ha NPK 4-16-34 bei 300 kg/ha amonio salietra. Balandžio 30 d. laukas išdirbtas germinatoriumi ir pasėti kukurūzai (sėklos norma - 70 000 vnt/ha). Gegužės 22 d. kukurūzai nupurkšti herbicidu Maister OD (1,5 l/ha) ir po dviejų dienų patręšti amonio salietra 235 kg/ha. Kukurūzai sėti keturiais pakartojimais (kiekvienas hibridas pasėtas keturis kartus) - tai būtina, kad duomenys būtų kuo tikslesni.

Pasak bandymų kuratorės, LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkės Onos Auškalnienės, auginimo technologija yra tokia, kokia paprastai taikoma pagal instituto rekomendacijas. „Vengrų selekcininkai, užsakydami bandymą, labiausiai akcentavo du dalykus: sėjos laiką ir pasėlio tankumą. Buvo pabrėžta, kad sėti būtina tada, kai tik galima įvažiuoti į dirvą. Ir jokiu būdu negalima sėti per tankiai", - sako O Auškalnienė.

Sėjos laikas, kaip žinia, šiemet buvo neįprastai vėlyvas, nes vėlavo ir pats pavasaris. Gana sudėtinga buvo ir išlaikyti reikalaujamą pasėlio tankumą - sėklos išbyrėjo šiek tiek daugiau negu 70 000 augalų hektare, tad vėliau jau sudygusius kukurūzus teko išretinti rankomis, kad būtų selekcininkų reikalaujamas atstumas - 20 cm tarp augalų. „Vengrai akcentuoja, kad šie kukurūzų hibridai savo tikrąjį potencialą atskleidžia tik tuomet, kada turi pakankamai vietos augti. Taigi, pasėlis jokiu būdu neturi priminti tankaus miško. Spėju, kad mūsų žemdirbiams gali pasirodyti keistas reikalavimas rečiau pasėti - atrodytų, ką čia tuščią žemę laikysi. Tačiau akivaizdu, kad rečiau augdami šie kukurūzai duoda tikrai gausų derlių", - pastebi O. Auškalnienė.

Labai svarbu patikslinti FAO skaičių

Vienas iš svarbiausių bandymų tikslų - patikslinti FAO skaičių. Pasirodo, tai plastiškas dalykas, nustatomas pagal teigiamų temperatūrų sumą, žydėjimo datą, augimo spartą, grūdų drėgmės atidavimą, lyginant su tam tikrais standartais. „Kiekvienoje šalyje vieno ir to paties hibrido FAO skaičius gali skirtis. Neįtikėtina, bet prieš kelias dienas Breste (Baltarusijoje) apžiūrėjome mūsų kukurūzus, kurių FAO 290 - ten jie spėja subręsti grūdams", - džiugesio neslepia G. Marošis.

Taigi, norint apskaičiuoti FAO skaičių, labai svarbu, kada prasidėjo žydėjimas. Pastebėta tendencija, kad tų kukurūzų hibridų, kurie žydėti pradėjo anksčiau, grūdai brendo greičiau ir jų drėgmė buvo mažesnė. Žydėjimo pradžia fiksuojama tada, kai žydi 5 proc. augalų. Nuo tada kas dvi dienos buvo einama į lauką ir stebima, kol pražydo 100 proc. augalų.

„Dabar, pradėjus bręsti kukurūzams, taip pat kas dvi dienas nustatome grūdų drėgmę: ji keičiasi labai greitai, netgi per dieną. Akivaizdu, kad tų hibridų, kurie anksčiau sužydėjo, grūdų drėgmė mažesnė", - sako P. Auškalnienė. Visiškai subrendę kukurūzai bus nukulti, suskaičiuotas jų derlius, įvertinti kokybiniai parametrai.

Mokslininkų įžvalgos: privalumai neabejotini

Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas kaip esminį vengriškų kukurūzų privalumą įvardijo tai, kad dėl ankstyvesnės sėjos jie spėja greičiau subrandinti grūdus. Mums įprasta, kad kukurūzai pradeda dygti 8-10 ^oC dirvoje, o šiuos kukurūzus galima sėti į 6 ^oC dirvą. Labai svarbu ir atsparumas šalnoms, kurios pas mus pasikartoja kas ketveri metai (būna iki gegužės 20 d.).

Antras didelis pliusas - greitas pirminis vystymasis. Visi žino, kaip lėtai kukurūzai auga pavasarį, juos stelbia piktžolės. Kai pasėlyje daug piktžolių, nuo 5 iki 7 dienų užsitęsia augimas. Atitinkamai nusikelia ir žydėjimas - ilgesnę (10-15 metų) kukurūzų auginimo patirtį turintys žemdirbiai dar prisimena, kaip jie pradėdavo žydėti apie liepos 15-20 d. Tai jau vėloka, siekiant užauginti derlių grūdams.

Kukurūzai visas 24 valandas per parą auga tik tuomet, kada dienos metu temperatūra ne žemesnė kaip 22  ^oC, o naktį nenukrenta žemiau kaip 15 ^oC. Toks palankus augimui kalendorinis laikas mūsų klimato zonoje būna iki rugpjūčio 10 dienos. Paskui naktys vėsta ir jų metu medžiagų chemizacija (baltymų, krakmolo, cukrų gamyba) nebevyksta.

„Taigi, mums svarbiausia pakliūti į intensyvaus augimo periodą. Jei kukurūzai pražydo liepos 7 d., apsivaisino liepos 12 d., dar lieka 19 liepos dienų ir pirmasis rugpjūčio dešimtadienis intensyviai augti ir sausosioms medžiagoms kaupti. Pieninė branda pasiekiama per 25 dienas po apvaisinimo, o kad grūduose susikauptų maksimalus sausųjų medžiagų kiekis, reikia 40 dienų nuo žydėjimo. Toliau vyksta burbuolės nokimas, medžiagų fermentavimasis, drėgmės išstūmimas. Štai kodėl taip svarbu, kad kukurūzai kuo anksčiau pražystų", - išsamiai aiškina A. Šiuliauskas.

Vengrų selekcininkai pabrėžia, kad jų kurti hibridai turi padidintą gebėjimą išstumti iš grūdų vandenį. Net jei rugpjūtis būna lietingas, kukurūzai nokdami sausėja. Vengrijoje, pavyzdžiui, jų grūdai natūraliai pasiekia 14 proc. Bet reikia neužmiršti to, kad rugpjūtis Vengrijoje yra pats šilčiausias vasaros mėnuo, todėl ten kukurūzai išdžiūsta nuo saulės šilumos. Mūsų šalyje šilčiausias periodas būna nuo birželio 15 iki liepos 15 dienos - štai kodėl neverta tikėtis 14 proc. drėgnumo grūdų. Bet ir 25-28 proc. Lietuvos sąlygomis būtų jau neblogai: tokio drėgnumo grūdai puikiai laikosi supilti rankovėse be papildomo džiovinimo.

Dėl savybės burbuoles subrandinti anksčiau negu nudžiūsta stiebas, vengriški kukurūzai tinka itin aukšto kaloringumo silosui gaminti. Mokslininkų teigimu, nudžiūvę lapai su stiebais virškinamumu prilygsta šiaudams. 1 kg sausų stiebų ir lapų turi 0,33 pašarinio vieneto, o žalių - 0,7 pašarinio vieneto. Silosą galima daryti ir spalio pirmoje pusėje, tik reikėtų pasirinkti vėlyvesnį hibridą.

Nors kukurūzai tarp mūsų augintojų populiarėja, bet jų plotas bendrame Lietuvos pasėlių plote sudaro mažiau negu 2 proc. Vengrijoje, kuri tik trečdaliu didesnė už Lietuvą, kukurūzų auginama nepalyginamai daugiau - 1,2 mln. ha. Kasmet ten prikuliama 7,5-9 mln. tonų grūdų, iš kurių 1,5-2,5 mln. tonų eksportuojama.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2013/10