Eina į pabaigą ir vienų iš vėliausiai dorojamų žemės ūkio augalų - cukrinių runkelių - vegetacija. Kuo ypatingi buvo šie metai ir kokios kokybės derlių pavyko užauginti mūsų šalies runkelių augintojams?

Šių metų pavasaris buvo vėlyvas. Kovo pabaigoje didesnėje šalies dalyje vidutinis sniego dangos storis buvo 2-15 cm, rytiniuose rajonuose - 20-40 centimetrų. Po gausių kritulių balandžio pradžioje sniego danga pastorėjo ir vidutinis jos storis balandžio pirmojo dešimtadienio pabaigoje didesnėje šalies dalyje siekė 14-30 cm, centriniuose ir vakariniuose rajonuose 5-8 cm. Pajūryje sniegas nutirpo balandžio 6-8 d., daugelyje rajonų balandžio 14-19 dienomis.

Balandžio vidutinė oro temperatūra buvo 4,0-6,0 °C (0,2-0,9° žemesnė negu standartinė klimato norma - SKN). Šalčiausias buvo pirmasis dešimtadienis. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki minus 7-14 °C.

Dėl vėsaus oro dirvos net ir nutirpus sniegui prastai džiūvo ir cukrinių runkelių sėja prasidėjo vėliau negu praėjusiais metais. Tačiau po sėjos orai buvo palankūs augalų dygimui ir vystymuisi. Šilti gegužės orai (vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo 3-4 °C aukštesnė negu standartinė klimato norma) skatino runkelių dygimą, drėgmės dirvose pakako. Tiesa, kai kuriuose rajonuose praėjusios stiprios liūtys priplakė prie žemės išdygusius augalus, suformavo dirvos paviršiuje plutą, kuri pablogino dirvožemio aeracijos sąlygas ir paskatino juodšaknės vystymąsi.

Runkeliai ir piktžolės

Gegužės mėnesį palankios sąlygos buvo ne tik runkeliams, bet ir piktžolėms dygti. Cukriniai runkeliai yra vieni iš labiausiai nepakenčiančių piktžolių stelbimo žemės ūkio augalų, kadangi jie lėtai auga ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais. Vokietijoje nustatyta, kad piktžolių žalingumo riba cukriniams runkeliams - kai piktžolės dengia 5-10 proc. dirvos paviršiaus.

Šiuo metu runkeliams registruota 16 įvairaus veikimo herbicidų. Juos reikia pasirinkti pagal runkelių augimo tarpsnį, piktžolių rūšinę sudėtį ir kiekį. Labai svarbu tinkamai pasirinkti herbicidų naudojimo laiką: dauguma dviskiltes piktžoles naikinančių herbicidų efektyviausiai veikia, kai augalai yra skilčialapių tarpsnio. Tačiau reikia atsižvelgti ir į runkelių augimo tarpsnį.

Jei dirva stipriai užteršta piktžolių sėklomis, gali būti, kad optimalus herbicidų panaudojimo laikas sutaps su runkelių dygimo laiku. Bedygstantys augalai yra jautresni herbicidams ir gali būti pažeisti. Tuo šiais metais įsitikino ne vienas ūkininkas, pirmajam purškimui panaudojęs herbicidų mišinius didesnėmis normomis. Cukriniai runkeliai buvo pažeisti, teko jų gaivinimui naudoti trąšas su aminorūgštimis.

Runkelinės musės ir lapų dėmėtligė

Gegužės pabaigoje-birželio pradžioje runkeliuose pasirodė runkelinės musės. Jų lervos gali padaryti didelę žalą dar nedideliems runkelių daigams. Tačiau ūkininkai jau išmokę kovoti su šiais kenkėjais, o runkelių pasėliuose registruotas insekticidas Proteus gana efektyvus nuo runkelinių musių, todėl didelių problemų dėl to nekilo. Į vasaros pabaigą pasirodė antroji šių kenkėjų karta, tačiau runkeliams, jau turintiems gausią lapiją, jie daug žalos nepadarė.

Tolesnės cukrinių runkelių augimo sąlygos rajonuose buvo labai nevienodos dėl kritulių kiekio. Didesnėje šalies dalyje per birželio mėnesį kritulių iškrito 30-70 mm (38-111 proc. SKN), pietvakariniuose bei vietomis šiauriniuose rajonuose 74-112 mm (130-160 proc. SKN). Centrinėje Lietuvos dalyje pasėlius alino sausra, o pietvakarinių rajonų pasėliai kentėjo nuo dirvožemio užmirkimo. Sąlygos buvo nepalankios šakniavaisiams augti. Vietomis iškritusi kruša labai pažeidė cukrinių runkelių pasėlius.

Šiais metais runkelių augintojai susidūrė su dar viena problema - bakterine lapų dėmėtlige. Šią ligą sukelia bakterijos Pseudomonas sp. Ligos požymiai labai panašūs į plačiai išplitusios ligos rudmargės požymius. Ant lapų susidaro nedidelės dėmelės, apjuostos tamsiu apvadu.

Pagrindiniai lapų dėmėtligės skirtumai nuo rudmargės:

• bakterinė dėmėtligė plinta anksčiau negu rudmargė (šiais metais ji buvo jau palyginti plačiai paplitusi birželio viduryje arba antroje šio mėnesio pusėje);
• sergant dėmėtlige, dėmių vietoje lapai labai lengvai plyšta;
• svarbiausias skiriamasis požymis - rudmargės dėmelėse yra juodi taškeliai (tai grybo stromos, jas lengva įžiūrėti per lupą arba, esant geram apšvietimui, ir plika akimi), o bakterinės dėmėtligės dėmelėse tokių taškelių nėra;
• bakterinė dėmėtligė dažnai plinta nuo lapų pakraščių arba pažeistų (pavyzdžiui, krušos) lapų vietų.

Bakterinė dėmėtligė runkeliuose buvo pastebima ir anksčiau, tik ji nebūdavo taip plačiai išplitusi ir didesnės žalos nepadarydavo. Specialių apsaugos priemonių nuo šios ligos nėra. Šiais metais kai kurie augintojai, sumaišę su rudmarge, purškė pasėlius fungicidais, tačiau šie chemikalai nuo bakterinių ligų nėra efektyvūs.

Liepos mėnuo buvo labai permainingas: sausas ir karštas dienas lydėjo stiprios liūtys. Dėl gausaus kritulių kiekio kai kuriuose laukuose (žemesnėse vietose) buvo užmirkusių runkelių pasėlių. Dirvožemio užmirkimas sutrikdo fiziologinius procesus augaluose ir skatina ligų plitimą. Šlapesnėse dirvose buvo pastebėta runkelių rauplių ir šaknies puvinių.

Po lietaus sutankinta dirva pasirodžius saulei greitai išdžiūsta ir sutrikdo augalų kvėpavimą. Cukrinių runkelių šaknies puviniai pirmiausia pasireiškia rūgščiose (pH  ≤ 5) ir sutankėjusiose dirvose. Esant pakankamai drėgmės, kai kuriuose cukrinių runkelių plotuose išaugo pavienės piktžolės. Jas ir pasitaikančius žyduolius runkelius reikėjo sunaikinti rankiniu būdu. Taip išvengiama dirvos užteršimo piktžolių sėklomis.

Žyduoliai runkeliai tampa vis didesne problema augintojams, kadangi atsėliuojant arba laikantis trumpesnių sėjomainų žyduolių runkelių sėklos užteršia laukus ir iš jų sudygę augalai apsunkina pasėlių priežiūros ir nuėmimo darbus.

Rudmargės šiemet buvo mažiau

Liepos pirmosios pusės paros oro temperatūra buvo artima standartinei klimato normai, todėl ankstyvam grybinių lapų ligų vystymuisi sąlygos nebuvo labai palankios. Runkeliams užsikrėsti rudmarge palankiausios sąlygos yra tada, kai oro temperatūra dieną būna apie 27-32 ºC, naktį - aukštesnė negu 16 ºC, o santykinis oro drėgnis didesnis kaip 60 proc. išsilaiko ne trumpiau kaip 15-18 valandų per dieną. Rudmargės intensyvus plitimas šiais metais prasidėjo rugpjūčio pirmoje pusėje, kai vyravo karšti orai: vidutinė paros temperatūra kai kuriomis mėnesio dienomis siekė iki 25-27 ºC.

Iš pradžių rudmargė pasirodo atskirose lauko vietose, paskui greitai išplinta visame lauke. Rudmargė pirmiausiai pažeidžia senus runkelių lapus, vėliau išplinta ir ant jaunesnių lapų, gali pažeisti ir lapkočius. Pažeistuose lapuose silpnai vyksta fotosintezės ir asimiliacijos procesai, todėl šakniavaisių derlius ir cukringumas būna mažesnis.

Rudmargė - viena iš daugiausiai nuostolių padarančių ligų visame pasaulyje. Tad buvo labai svarbu šiuo laikotarpiu stebėti cukrinių runkelių pasėlius ir nesuvėluoti purškimo fungicidais, nes dauguma registruotų fungicidų efektyviausiai veikia, kai ligos būna pažeidę ne daugiau kaip 5 proc. augalų.

Atvėsus naktims, atėjus gausių rasų periodui, runkeliuose pasirodė ir miltligės pažeidimų. Ši liga plinta ne kiekvienais metais, tačiau palankiomis sąlygomis ji gali labai sparčiai išplisti ir pažeisti nemažą runkelių pasėlių plotą.

Nors trumpesnis runkelių vegetacinis laikotarpis ir klimato sąlygos nebuvo labai palankios šakniavaisiams augti (rugpjūčio pabaigos duomenimis, runkelių šakniavaisių svoris mažesnis negu praėjusiais metais), tačiau saulėtos rugpjūčio dienos buvo labai palankios cukrui kauptis. Po bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai" atliktų laboratorinių analizių paaiškėjo, kad cukraus kiekis cukriniuose runkeliuose 2 proc. didesnis negu praėjusiais metais tuo pačiu metu. Be to, alfa amino azoto kiekis gerokai mažesnis negu praėjusiais metais. Tai rodo, kad cukriniai runkeliai yra labiau subrendę, palyginti su pernai.

Likus mėnesiui iki derliaus nuėmimo, dar galima paspartinti cukraus kaupimąsi šakniavaisiuose, augalus nupurškus skystomis fosforo, kalio trąšomis. Dabar (spalio pradžioje), žinoma, purkšti jau vėloka, tačiau ateityje reikėtų atsiminti, kad rugsėjo pradžioje dar galima nupurkšti pasėlius minėtomis trąšomis.

Rumokų bandymų stoties mokslininkų duomenimis, runkelius nupurškus skystomis fosforo trąšomis (HI-PHOS, Fostar) runkelių cukringumas padidėjo 2,3-3,5 proc.; nupurškus kalio trąšomis (K-300 Gran kalis) - 1,8 proc. Taip pat veiksmingai cukraus kiekį šakniavaisiuose didino preparatas Florone (biostimuliatorius su augalinės kilmės aminorūgštimis ir fitohormonais).

Zita Brazienė

Mano ūkis, 2013/10