Didžioji dalis Lietuvos ūkininkų yra vyresnio ir pensinio amžiaus, todėl ateityje ūkininkų ir šeimos ūkių mažės. Ypač nepalanki kartų atsinaujinimo situacija mišriuose ūkiuose, todėl kyla grėsmė jų gyvybingumui. Lietuvoje mažiausiai gyvybingi yra nedideli, iki 10 ha ūkiai.

Europos Komisija, Europos Taryba ir Europos Parlamentas jau pasiekė politinį susitarimą dėl 2014-2020 m. Bendrosios žemės ūkio politikos reformos krypčių. Vienas iš šešių kaimo plėtros prioritetų - stiprinti visų tipų ūkių gyvybingumą bei konkurencingumą. Ūkininkų kartų atsinaujinimo problema laikoma viena esminių. Ji turi būti sprendžiama siekiant išsaugoti gyvybingą žemės ūkį.

Šalies žemės ūkio struktūros pokytį, keliantį grėsmę atskirų šio sektoriaus segmentų gyvybingumui, nulemia įvairios priežastys (pvz., ekonominis veiklos nepatrauklumas, aplinkosaugos problemos, politiniai sprendimai), tačiau vienas pagrindinių veiksnių, galinčių suteikti naudingų įžvalgų dėl žemės ūkio gyvybingumo ateities, yra ūkininkų amžiaus struktūra. Jeigu žemės ūkyje pažeidžiamas jaunų ir vyresnio amžiaus ūkininkų balansas, aktuali tampa kartų atsinaujinimo problema, kuri savo ruožtu kelia rimtą grėsmę šalies žemės ūkio gyvybingumui.

Senėjimas - visų krypčių ūkių problema

Remiantis visuotinio žemės ūkio surašymo (2010 m.) duomenimis, populiariausios ūkininkavimo kryptys Lietuvoje - lauko augalų auginimas (28 proc.), mišri augalininkystė ir gyvulininkystė (21 proc.), ganomų gyvulių laikymas (21 proc.) ir mišri augalininkystė (15 proc.). Kitų ūkininkavimo krypčių ūkiai tesudarė 15 proc. ūkininkų ir šeimos ūkių struktūros.

Lietuvos ūkininkų ir šeimos ūkių ūkininkavimo krypčių įvairovė yra ypač svarbus aspektas, kuris susijęs ir su ūkininkaujančių asmenų amžiumi. Ūkininkų kritinių amžiaus grupių palyginimas atskleidžia ūkininkavimo krypčių patrauklumą jauniesiems ūkininkams ir netiesiogiai rodo jų gyvybingumą.

2010 m. visuotinio žemės ūkio surašymo duomenų analizė pagal išskirtas kritines amžiaus grupes (šiuo atveju išskirtos dvi kritinės amžiaus grupės, t. y. jaunieji ūkininkai iki 40 metų ir ūkininkai, kurie 2010 m. sulaukė senatvės pensijos amžiaus: vyrai - 62,5 m. ir vyresni, moterys - 60 m. ir vyresnės) rodo, kad visoms ūkininkavimo kryptims aktuali kartų atsinaujinimo problema, t. y. jauni ūkininkai nepakeičia ūkininkų, kurie jau sulaukė senatvės pensijos, ir perspektyvoje galima tikėtis ūkių skaičiaus mažėjimo. Didžiausią ūkininkų ir šeimos ūkių struktūros dalį sudarančių lauko augalų auginimo ūkių situacija, palyginti su kitomis ūkininkavimo kryptimis, yra geriausia: čia senatvės pensijos amžiaus sulaukusių ūkininkų dalis 2,4 karto viršija jaunųjų ūkininkų dalį. Ūkiuose, užsiimančiuose ganomų gyvulių ir grūdais šeriamų gyvulių laikymu, daugiamečių augalų auginimu, ir neklasifikuotuose ūkiuose vyresnio amžiaus ūkininkų yra beveik 3 kartus daugiau negu jaunų, mišrios gyvulininkystės bei mišrios augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose - beveik 5 kartus, daržininkystės - beveik 6, o mišrios augalininkystės - 8 kartus.

Sugretinus ūkininkų ir šeimos ūkių struktūrą pagal ūkininkavimo kryptis ir ūkininkaujančių asmenų kritines amžiaus grupes, galima pastebėti, kad mišrių ūkių ūkininkaujančių asmenų amžiaus struktūra yra itin nepalanki. Tai svarbi tendencija, nes 2010 m. visuotinio žemės ūkio surašymo metu mišrūs ūkiai sudarė net 45,1 proc. Lietuvos ūkininkų ir šeimos ūkių. Jaunieji ūkininkai vis dažniau pasirenka specializaciją, nes tai leidžia gauti didesnį pelną, nors toks pasirinkimas ne visada užtikrina deramą rizikos valdymą ūkyje.

Daugėja vyrų ūkininkų

Įdomi Lietuvos žemės ūkio vystymosi tendencija yra susijusi su ūkininkaujančių vyrų ir moterų balansu žemės ūkyje. „Eurostato" duomenimis, 2010 m. Europos Sąjungoje ūkininkaujančios moterys tesudarė 28,3 proc. visų ūkių. Remiantis 2010 m. visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis, Lietuvoje ūkininkaujančių asmenų pasiskirstymas pagal lytį buvo beveik subalansuotas: ūkininkaujančioms moterims priklausė 48,6 proc. ūkininkų ir šeimos ūkių, didesnių kaip 1 ha. Tačiau kritinių amžiaus grupių palyginimas pagal lytį leidžia teigti, kad artimiausiu metu Lietuvos žemės ūkyje galima tikėtis pokyčių - daugės ūkių, kuriuose ūkininkauja vyrai.

Kartų atsinaujinimo rodiklis rodo ūkininkų iki 40 m. ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusių ūkininkaujančių asmenų santykį. Jeigu jaunesnių kaip 40 m. ūkininkaujančių asmenų skaičius lygus senatvės amžiaus sulaukusių ūkininkaujančių asmenų skaičiui, rodiklis lygus vienetui. Jei jaunųjų ūkininkų yra daugiau negu sulaukusiųjų senatvės pensijos amžiaus, rodiklis yra didesnis negu vienetas, ir atvirkščiai (pvz., 0,5 reiškia, kad ūkininkaujančių asmenų iki 40 m. yra 2 kartus mažiau negu sulaukusių senatvės pensijos amžiaus).

Visų ūkininkavimo krypčių ūkiai, kur ūkininkaujantis asmuo yra moteris, turi mažesnę rodiklio reikšmę, t. y. ūkininkaujančių moterų, sulaukusių senatvės pensijos amžiaus, dalis yra gerokai didesnė negu jaunesnių kaip 40 m. moterų. Didžiausias skirtumas tarp ūkininkaujančių vyrų ir moterų kartų atsinaujinimo rodiklio yra lauko augalų auginimo ūkiuose (vyrų - 0,72, moterų - 0,22), mažiausias - mišrios gyvulininkystės ūkiuose (vyrų - 0,24, moterų - 0,18).

Maži ūkiai - pažeidžiamiausi

Ūkininkų ir šeimos ūkių ūkininkaujančių asmenų amžiaus struktūros analizė pagal ūkio žemės plotą rodo jautriausią ūkių struktūros dalį ir leidžia daryti prielaidas apie žemės ūkio struktūros pokytį ateityje. Visuotinio žemės ūkio surašymo duomenys rodo, kad 2010 m. mažiausiai gyvybingi buvo ūkiai iki 10 ha. Šios grupės ūkininkai iki 40 m. sudarė tik 9,7 proc. grupės ūkių, palyginti su 46,8 proc. ūkininkaujančiųjų, sulaukusių senatvės pensijos amžiaus. Tačiau ūkiai iki 10 ha sudaro net 74,8 proc. visų ūkininkų ir šeimos ūkių, t. y. ateityje Lietuvos žemės ūkio struktūra pasikeis ir labai tikėtina, kad maži ūkiai perleis savo žemę didesniems (šią tendenciją patvirtina ir vidutinio ūkio dydžio augimas, kuris akivaizdus, lyginant 2003 ir 2010 m. visuotinio žemės ūkio surašymo duomenis).

Augant ūkio žemės plotui, jaunų ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusių ūkininkaujančių asmenų dalies proporcija keičiasi. Didesniuose kaip 100 ha ūkiuose jaunieji ūkininkai sudaro 31,9 proc., o senatvės pensijos sulaukę ūkininkai - 9,2 proc. Galima teigti, kad Lietuvoje ūkininkų kartų atsinaujinimo problema yra itin aktuali mažiems ūkiams, o ūkiai, turintys daugiau kaip 50 ha, yra patrauklūs jaunimui.

Jaunimas kuria daugiau darbo vietų

Ūkininkų ir šeimos ūkiai 2010 m. įdarbino net 9 000 nuolatinių darbuotojų. Didžiausią dalį darbuotojų - 81,8 proc. - įdarbino ūkiai, kur ūkininkaujantis asmuo buvo vyras. Visuotinio žemės ūkio surašymo duomenys rodo, kad didžiausią dalį nuolatinių darbuotojų įdarbino ūkininkai nuo 40 m. iki senatvės pensijos amžiaus. Tačiau nuolatinių darbuotojų struktūros palyginimas pagal amžiaus grupes išryškina situacijos skirtumus ūkiuose, kur ūkininkaujantieji yra skirtingos lyties atstovai. Jauni vyrai įdarbina daugiau nuolatinių darbuotojų, negu pensijos sulaukę ūkininkai, o ūkiuose, kur ūkininkauja moterys, situacija yra priešinga.

Ūkininkams ir šeimos ūkiams 2010 m. teko reikšmingas vaidmuo įdarbinant laikinus darbuotojus. Visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis, tais metais buvo įdarbinta net 2 418 laikinų darbuotojų (4,6 karto daugiau negu žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse).

Kartų atsinaujinimui - ES pinigai

Ūkininkų kartų atsinaujinimo problema jau kelis dešimtmečius aktuali visame pasaulyje. Įvairiais pjūviais atlikti tyrimai rodo, kad jauni ūkininkai yra imlesni inovacijoms, dažnai geriau prisitaiko prie dinamiškos aplinkos, todėl ūkių demografinis gyvybingumas yra svarbus, norint užtikrinti šalies arba regiono žemės ūkio konkurencingumą bei ilgalaikį sektoriaus gyvybingumą.

2007-2013 m. Bendrosios žemės ūkio politikos teisiniai dokumentai numatė ūkių demografinio gyvybingumo problemos sprendimą per kaimo plėtros programos priemones. Šios priemonės yra BŽŪP II ramsčio dalis, o tai reiškia, kad ES valstybės narės turi prisidėti prie jų finansavimo papildomai skirdamos nacionalinio biudžeto lėšų. Kaimo plėtros priemonės įtraukiamos į nacionalinę kaimo plėtros programą, pasirenkant tik valstybei aktualias priemones iš teisiniais dokumentais siūlomo sąrašo, t. y. jauniesiems ūkininkams skirtų priemonių įgyvendinimas nėra privalomas.

Lietuvoje jaunieji ūkininkai gali pretenduoti į paramą per įvairias kaimo plėtros programos priemones (iš jų ir konsultavimo), tačiau galima išskirti dvi reikšmingiausias priemones, skirtas ūkininkų kartų atsinaujinimo problemai spręsti, - tai ,,Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos" ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas".

„Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos" skatina jaunuosius ūkininkus perimti ūkius iš veiklą baigiančių asmenų. Priemonė sprendžia riboto ištekliaus - žemės - perskirstymo problemą, kuri ypač aktuali norint užtikrinti ūkininkų kartų atsinaujinimą laiku. Ši paramos rūšis sulaukė beveik 96 tūkst. paraiškų, 99,6 proc. jų buvo patvirtinta. Šios priemonės tęsimas po 2013 m. nenumatytas.

Kita priemonė - „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" - skirta padėti jauniesiems ūkininkams pradėti ūkininkavimo veiklą. Per šešerius metus buvo pateikta beveik 2,5 tūkst. paraiškų, 90 proc. jų buvo patvirtinta. Ši priemonė labai populiari ir jai finansuoti net buvo perskirstomos lėšos iš kitų priemonių, papildomai nustatyti remiamų jaunųjų ūkininkų ūkių prioritetai. 2014-2020 m. priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" bus tęsiama, taip pat Europos Sąjungos jaunieji ūkininkai galės pasinaudoti parama, skirta investicijoms į materialųjį turtą, mokymo ir konsultavimo paslaugoms. Bendrosios žemės ūkio politikos teisiniai dokumentai leidžia Lietuvai parengti temines paprogrames, kurios 2014-2020 m. skirtų ypatingą dėmesį jauniesiems ūkininkams, smulkiems ūkiams, moterims kaimo vietovėse ir kt.

Išskirtinis 2014-2020 m. BŽŪP ypatumas - jaunųjų ūkininkų rėmimas per tiesiogines išmokas. Šios išmokos patenka į I ramstį ir sudaro didžiausią BŽŪP biudžeto dalį bei nenumato valstybių narių indėlio į tiesioginių išmokų biudžetą.

Jauniesiems ūkininkams remti per tiesiogines išmokas visose valstybėse narėse bus skiriama iki 2 proc. tiesioginėms išmokoms numatytų lėšų. Taip bus didinama bazinė išmoka veiklą pradedantiems jauniesiems ūkininkams iki 40 m. per pirmuosius penkerius įsikūrimo metus. Ši schemos dalis bus privaloma kiekvienai valstybei narei, o nauji tiesioginių išmokų paskirstymo principai prisidės prie aktualios ES žemės ūkiui ūkininkų kartų atsinaujinimo problemos sprendimo.

Nelė JURKĖNAITĖ, LAEI