Genetiškai modifikuotus augalus pasaulyje augina daugiau kaip 17 mln. žemdirbių. Jų pasėlių plotai kasmet auga, ypač besivystančiose šalyse. Tolerantiškiausia aplinka genetiškai modifikuotų augalų kūrėjams yra Lotynų Amerikoje, skeptiškiausia jų atžvilgiu senoji Europa.

Pernai, palyginti su 2011 m., genetiškai modifikuotų (GM) augalų pasėliai pasaulyje išaugo 6 proc. ir sudarė 170,3 mln. ha. Didžiausi GM augalų pasėliai yra Jungtinėse Valstijose - apie 67 mln. ha. Tačiau pirmą kartą nuo 1996-ųjų besivystančios šalys pagal GM augalų pasėlių plotus aplenkė išsivysčiusias šalis.

Absoliuti besivystančių šalių, auginančių GM augalus, lyderė yra Brazilija: pernai, palyginti su 2011 m., GM augalų pasėlių plotai padidėjo 21 proc. - iki 36,6 mln. ha. Antroji šiame sąraše yra Argentina - 23,4 mln. ha. Į GM šalininkių gretas įsilieja naujos šalys įvairiuose žemynuose. Neseniai prie jų prisijungė Kuba ir Sudanas. Vienintelėje Europoje išlieka stipri opozicija GM kultūrų auginimui.

Du įsileido, kitų - ne

GM šalininkai kritikuoja Europos Sąjungos laikyseną, esą  stagnacinė politika užkerta galimybę ES žemdirbiams pelnytis iš naujų technologijų, kurių naudojimas kitose šalyse jau tapo standartu. Kaip pavyzdys Europos Sąjungai pirmiausia rodoma Brazilija, didžiausia GMO eksportuotoja, ir primenama, kad ES anksčiau ar vėliau privalės keisti politiką, nes Bendrija tampa vis labiau priklausoma nuo importo. ES kritikai nurodo, kad jei Bendrijos žemdirbiai turėtų galimybę nevaržomi auginti GM augalus, smarkiai atpigtų pašarų, o kartu ir kitos žemės ūkio produkcijos gamyba. 

Šiuo metu Europos Sąjungoje komerciniais tikslais leidžiama auginti dvi GM kultūras - kukurūzus  YieldGard Corn Borer (linija MON810, kūrėja „Monsanto) ir bulves Amflora (kūrėja BASF). Tačiau tik penkiose ES šalyse šie augalai auginami komerciniais tikslais: Ispanijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje. Bendras jų plotas - beveik 130 tūkst. ha arba 13 proc. daugiau negu 2011 m. Daugiau kaip 90 proc. visų Europos GM pasėlių sutelkta Ispanijoje (116,3 tūkst. ha), absoliučią jų dalį užima kukurūzai MON810.

Nepaisant ES leidimo auginti GM kukurūzus ir bulves, kai kurios žemyno šalys yra uždraudusios auginti net ir šiuos augalus. Visišką draudimą auginti MON810 yra paskelbusios Austrija, Bulgarija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Liuksemburgas ir Lenkija. Neseniai prie šių šalių prisijungė Italija.

Kitos šalys yra paskelbusios be GMO didžiąją dalį savo teritorijų. Tai Prancūzija, Šveicarija, Vengrija, Bosnija, Serbija, Kroatija, Latvija, Albanija. Šalimis visiškai be GMO yra pasiskelbusios Austrija, Graikija ir Lenkija.

O štai ES asocijuotos narystės siekianti Ukraina pareiškė, kad prisideda prie šalių, dalyvaujančių GMO programose ir paskelbė netrukus pradėsianti uždaro grunto bandymus su GM augalais, skirtais pašarams. Ukraina jau 2011 m. patvirtino eksperimentų su GMO rizikos kriterijus. Tai pirmas žingsnis į lauko bandymus. 

Kartais lemia politinė švytuoklė

Biotechnologijų taikymo žemės ūkyje klausimas yra itin jautrus, kurio sprendimą kartais nulemia ne argumentai, o politikų valia. Prancūzijoje galutinai nesutariama dėl pozicijos GMO atžvilgiu. Valstybės taryba šiemet atšaukė žemės ūkio ministro pernai pasirašytą draudimą auginti GM kukurūzus MON810. Anksčiau draudimas auginti GMO šioje šalyje buvo paskelbtas 2008 m., bet 2011 m. atšauktas - Valstybės taryba patenkino kukurūzų augintojų ir kukurūzų bei sorgų sėklų kompanijų skundus, nurodydama, kad draudimas gali būti pateisinamas tuo atveju, kai iškyla grėsmė piliečiams, gyvūnams, aplinkai.

Prancūzija siūlė Europos Komisijai uždrausti kukurūzų MON810 liniją visoje Europos Sąjungoje, tačiau EK atsakymas buvo neigiamas, nurodžius nepakankamai mokslišką išvadų pagrįstumą.

Panašių nesutarimų dėl pozicijos GMO atžvilgiu esama ir Italijoje. Pirmasis draudimas auginti MON810 kukurūzus panaikintas 2008 m. Antras draudimas įsigaliojo 2010 m., tačiau neilgam. Šiemet Italija trečiąkart uždraudė auginti GM kukurūzus, pasiremdama moksliniais tyrimais dėl galimo neigiamo GMO poveikio bioįvairovei. Reaguodama į tokį sprendimą, kompanija „Monsanto" pareiškė, jog šis žingsnis motyvuotas politiškai.

Lenkija 2006 m. paskelbė moratoriumą GM augalų auginimui, o šiais metais uždraudė auginti ir abiejų GM linijų augalus, kuriuos yra palaiminusi Europos Komisija: kukurūzus MON810 ir bulves  Amflora. Po tokio sprendimo Lenkijai teko aiškintis Europos Teisme dėl to, kad šalis nevykdo EK reikalavimo dėl GM auginimo vietų stebėsenos ir viešo šios informacijos skelbimo.

GMO kūrėjams Europoje apkarto

Europos valstybių rezervuota politika GMO atžvilgiu verčia biotechnologijų kūrėjus keisti veiklos taktiką. Kompanija „Monsanto" šiemet pareiškė daugiau nebeteiksianti paraiškų naujoms GM augalų linijoms registruoti Europoje (registravimui pateiktos 6 paraiškos dėl GM kukurūzų, 1 dėl sojų ir 1 dėl cukrinių runkelių). Tačiau tai nereiškia, kad kompanija visiškai traukiasi iš Europos. Turėdama gerai besivystantį verslą senajame žemyne, „Monsanto" planuoja investuoti šimtus milijonų JAV dolerių į tradicinę selekciją, kuri šiuo metu Europoje perspektyvesnė. Kartu „Monsanto" pareiškė, kad ir toliau propaguos bei rems GM kukurūzų auginimą, vykdys lobizmą, sieks teisinių pataisų, kurios leistų įvežti į Europą GM produktus, auginamus už ES ribų.

Praėjusių metų pradžioje tokį patį žingsnį žengė kita GMO kūrėja kompanija BASF. Ji nusprendė perkelti biotechnologijų būstinę į JAV ir pareiškė visiškai nutraukianti veiklą, susijusią su GM augalų komercializavimu Europoje. Tačiau po kelių mėnesių kompanija sušvelnino savo poziciją, nusprendusi išsaugoti strategines plėtros galimybes ir tęsti darbus, siekiant gauti leidimus auginti Europos Sąjungoje GM bulves Amaea, Modena, Fortuna.

O štai kompanijai „Bayer CropScience" pavyko gauti leidimą įvežti į ES naujos linijos GM rapsus, skirtus aliejaus gamybai maistui ir pašarams. 2012 m. „Bayer CropScience" prašymas nebuvo patenkintas, nes nepavyko gauti daugumos ES šalių pritarimo. Šiemet dauguma ES šalių nepareiškė nuomonės nei už, nei prieš, todėl EK priėmė palankų kompanijai sprendimą, išplėsdama rapsų naudojimo sritį.

Tobulų sistemų nėra

Jungtinėse Valstijoje GM kukurūzų ir sojų plotai kasmet auga, o vilnamedžių mažėja. Kukurūzų plotai 2012 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo 2,5 proc. ir užėmė 35,5 mln. ha. GMO žemdirbystės srityje pirmauja Pietų ir Šiaurės Dakotos bei Nebraskos valstijos. Vilnamedžių plotai per pastaruosius metus sumažėjo 16,8 proc. - iki 4 mln. hektarų.

Nors politinė dirva Jungtinėse Valstijose yra palanki GMO verslui, šiemet aplinkosaugos organizacijos paragino sustabdyti GM kviečių bandymus, kol bus sukurti įstatymai, numatantys griežtesnę GMO kontrolę. Tokia reakcija kilo išaiškėjus nesankcionuotam GM kviečių MON71800 augimui viename Oregonos valstijos ūkių. Žodžiu „nesankcionuotas" šiuo atveju mėginama paslėpti kontrolės sistemos spragą. Sambrūzdis kilo dėl to, kad nežinomu būdu GM kviečiai iš bandymo laukų pateko į ūkininko pasėlius. Kilus skandalui Japonija kelis mėnesius buvo visiškai uždraudusi amerikietiškų kviečių importą. Grūdų eksportuotojai patyrė finansinių nuostolių.

Ginklas nuo klimato atšilimo

Ypatinga tolerancija GMO atžvilgiu išsiskiria Lotynų Amerika. Šiais metais Brazilija pažymi GMO žemdirbystės dešimtmetį. Pirmieji bioinžineriniai augalai, kuriuos pradėta auginti komerciniais tikslais Brazilijoje, buvo sojos, tolerantiškos glifosatui. Jos ir dabar dominuoja GM augalų pasėlių struktūroje. Sojų gamyba šalyje išaugo daugiau kaip 56 proc. GM sojų auginimą žadama intensyviai plėsti, tuo labiau kad jų importą jau palaimino Kinija.

Brazilijos biologai GM augalus vadina efektyviausiu ginklu kovojant dėl miškų naikinimo Amazonės baseine. GMO didina žemės ūkio našumą, o tai mažina ariamos žemės poreikį, todėl mažėja miškų kirtimai, lėtėja klimato atšilimo procesai.

Pagal GM augalų pasėlių plotus Brazilija užima antrą vietą pasaulyje, o nuo 2009 m. ji pripažįstama biotechnologijų diegimo žemės ūkyje pasaulio lydere.

Keičiamų augalų eilė ilgėja

Labiausiai paplitę GM augalai yra kukurūzai, sojos, rapsai ir vilnamedžiai. Australija šiemet suteikė leidimą kompanijai „Monsanto" platinti šalyje Peru sukurtą vilnamedį, atsparų herbicidams. Jis ir iš jo pagaminti produktai tinka maistui (spaudžiamas aliejus) ir pašarams. „Monsanto" tikisi gauti leidimą auginti GM vilnamedžius Naujojoje Zelandijoje, JAV, Kanadoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Meksikoje, ES, kurios yra stambios medvilnės importuotojos.

Biotechnologijų kūrėjai modifikuoja vis naujas augalų rūšis, siekdami suteikti jiems iki šiol nebūdingų savybių. Bangladeše sukurti modifikuoti baklažanai, atsparūs kenkėjams. Jų linija jau paruošta komercinei gamybai. Lauko bandymai vyko nuo 2007 m. dalyvaujant JAV. Tikėtasi, kad pirmiausia GM baklažanai bus auginami Indijoje, tačiau šalies vyriausybė 2010 m. paskelbė moratoriumą GMO platinimui. Projekte dalyvavo ir Filipinai, tačiau šių metų gegužę teismas uždraudė šių GMO bandymus.

Japonijos mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotas bulves, kurios atsparios tabakinei virusinei mozaikai. Kūrimo darbai vykdomi ir ES šalyse. Didžiojoje Britanijoje nuo 2011 m. atliekami lauko bandymai su GM kviečiais, Prancūzijoje - su vynuogėmis. JAV kuriamos GM cukrinių runkelių linijos.

Plėtros kryptis - Afrika

Plėsdamos GM augalų auginimo arealą, kompanijos gamintojos savo žvilgsnį kreipia į Afriką. Vertindama šį žemyną kaip turintį didžiausią augimo potencialą, kompanija „Syngenta" žengia į rinką, pirkdama vietines įmones. Nupirkusi sėklų gamybos verslą Zambijoje, ji tapo stambiausia baltagrūdžių kukurūzų gamintoja šioje šalyje. Per 10 metų kompanija tikisi padidinti sėklų ir augalų apsaugos produktų pardavimą Afrikoje iki 1 mlrd. JAV dolerių.

Afrikos rinka domina ir kitus GM gamintojus, todėl neišvengiama konkurencijos. Kompanija „DuPont" neseniai aplenkė bendrovę „Syngenta" ir įsigijo sėklų kompaniją Pietų Afrikos Respublikoje.

Šiuo metu keturios Afrikos šalys aktyviai dalyvauja GMO versle: Sudanas, PAR, Burkina Fasas ir Egiptas. Dar 5 šalys - Kamerūnas, Kenija, Malavis, Nigerija ir Uganda - vykdo lauko bandymus, o tai pirmas žingsnis pereinant prie komercinės gamybos.

Nigerija jau paskelbė, kad yra pasirengusi nuo 2015 m. auginti GM augalus maistui. Šalies vadovų teigimu, dalyvaudama įvairiose GMO programose nuo 1996 m., šalis pagerino apsirūpinimą maistu.

Tuo tarpu Kenijos vyriausybėje esama ryškių nesutarimų GMO klausimu: pernai Sveikatos apsaugos ministerija uždraudė importuoti ir prekiauti maisto produktais, kurių sudėtyje yra GMO, tačiau Žemės ūkio ministerija pareiškė protestą ir pasiekė, kad draudimas neįsigaliotų.

GMO - autorinis kūrinys

GM augalų kūrėjai įvairiuose žemynuose susiduria su ta pačia problema - kaip garantuoti, kad augintojai sąžiningai atsiskaitytų už intelektinę nuosavybę, t. y. mokėtų selekcinį užmokestį. JAV paskelbtais duomenimis, apie 80 proc. GM sėklų Argentinoje surenkama savarankiškai arba įsigyjama nelegaliai. Tik penktadalis GM sojų Argentinos ūkininkai perka iš autorizuotų platintojų. Pagal Argentinos įstatymus, ūkininkai turi teisę savarankiškai ruošti sėklą, o selekcinį užmokestį (atlygį už autorinio kūrinio naudojimą) privalo mokėti pirkdami originalią sėklą.

Jungtinėse Valstijose ūkininkas, savarankiškai paruošęs ūkyje GM augalų sėklų, buvo pripažintas įvykdęs federalinį nusikaltimą, iš jo kompanijos naudai priteista apie 80 tūkst. JAV dolerių. Tokios bylos kelia nemažai diskusijų visuomenėje apie užmokesčio GMO kūrėjams dydžio pagrįstumą.