Genetiškai modifikuotas maistas rinkoje pasirodė beveik prieš du dešimtmečius. Populiariausi genų inžinerijos pakeisti augalai - sojos, kukurūzai, rapsai ir medvilnė. Per penkerius pastaruosius metus genetiškai modifikuotų maisto produktų Lietuvoje padaugėjo daugiau kaip keturis kartus.

Tarp Europos Sąjungos valstybių galima be apribojimų, tačiau su išlyga, prekiauti maisto produktais, kurių sudėtyje yra genetiškai pakeistų organizmų (GMO): tai turi būti Bendrijoje įteisintos augalų veislės. Pagal ES galiojančius reikalavimus, ženklinant produktus, informacija apie GMO neturi būti išskirta, pvz., paryškintomis raidėmis. Pagal ES ir Lietuvos teisės aktus, informacija vartotojams apie genetiškai modifikuotus organizmus ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta tada, kai produktų sudėtyje jų yra daugiau kaip 0,9 procento.

Analizuojant genetiškai modifikuotų produktų rinkos pokyčius per pastaruosius 5 metus, matomas minėtų maisto produktų kiekio augimas. Šią informaciją eiliniam Lietuvos vartotojui pateikia ir kasmet atnaujina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Palyginę 2007 ir 2012 metų duomenis matome, kad per penkerius metus genetiškai modifikuotų maisto produktų kiekis išaugo daugiau kaip 4 kartus. Be to, sėkmingo žemės ūkio verslo ateitis susiduria su skirtingai vertinama genetiškai modifikuotos produkcijos gamybos perspektyva, kurios plėtrą lemia biotechnologijų taikymas. Juk genetiškai modifikuotų augalų derlingumas didesnis, be to, jie reikalauja mažiau priežiūros, o verčiantis gyvulininkyste - GM pašarai gyvuliams pigesni, todėl atsiranda galimybė sumažinti gamybos sąnaudas ir gauti daugiau pelno.

Lietuvos rinkoje žemės ūkio verslo įmonės ir ūkiai, gamindami produktus, kurių sudėtyje yra GM organizmų, galutiniam vartotojui pateikia kelių rūšių produktus. Tai:

• produktai, kurių sudėtyje yra GMO (pirminė produkcija, pvz., sojos ir kiti augalininkystės produktai, išauginti iš GM sėklų);
• produktai, išauginti naudojant kitus GM produktus (galvijų mėsa, kai pastarieji buvo šeriami GM pašarais);
• produktai, gaunami iš pirminės produkcijos (antriniai produktai, pvz., kiaušiniai ar pienas, gauti iš gyvulių, šertų GM pašarais);
• produktai po perdirbimo, kurių sudėtyje yra GM produktų.

Nepaisant nustatytos galimos prekybos maisto produktais,  kurių sudėtyje yra naudojamos tik ES Bendrijoje įteisintų GM augalų veislės, šalies rinkoje susiduriama su galimai GM gyvulinės kilmės produktais (pavyzdžiui, galvijai buvo šeriami GM pašarais). Nėra išsamių tyrimų, kurie įrodytų, kad GM pašarais šerti galvijai neperteikia GM medžiagų į pieną arba jų nelieka pačių galvijų mėsoje, kurią galutinis vartotojas įsigyja.

Tikrovė tokia: žemės ūkio įmonės bei ūkininkai neišvengiamai susiduria su genetiškai modifikuotais organizmais bei produktais, pagamintais naudojant GMO, tiek gamindami pirminę, tiek antrinę produkciją. Visuomenės nuomonės GMO atžvilgiu yra prieštaringos, todėl žemės ūkio gamintojui pačiam tenka rinktis, kaip elgtis plėtojant savo verslą.

Indrė RIMKIENĖ, ASU

Mano ūkis, 2013/10