Rugsėjis - žiemkenčių sėjos metas. Ar turi įtakos sėkmingam jų peržiemojimui žemės dirbimo būdas? Mokslininkai dar tik ieško atsakymo į šį klausimą. Straipsnyje ne tik aptariama žiemkenčių sėjos specifika, bet ir pateikiami tiksliųjų lauko bei gamybinių-parodomųjų bandymų duomenys apie skirtingo žemės dirbimo įtaką žiemkenčių ir žieminių rapsų žiemojimui.

Vienas iš svarbiausių technologinių reikalavimų sėjant sėklą - sėjos gylio vienodumas. Skirtingame gylyje išberta sėkla sudygsta ne vienu metu, todėl formuojasi netolygiai išsivystęs pasėlis, liaudiškai dar vadinamas „dvikarčiu pasėliu", kuris ir bręsta ne vienu metu.

Sėjos gyliui įtakos turi trys pagrindiniai veiksniai: dirvožemio granuliometrinė sudėtis, dirvožemio drėgmės kiekis sėjos metu bei sėjamosios noragėlių tipas.

Išsėjimo noragėlių tikslas - išberti sėklą, bet ne purenti dirvą. Pastarąjį darbą atlieka priešsėjinio dirvos ruošimo agregatai arba sėjamosios priekinėje dalyje sumontuotos specialios noragėlių eilės priešsėjiniam žemės dirbimui. Diskiniams noragėliams, palyginti su kaltinio tipo noragėliais, būdingas intensyvesnis dirvožemio supurenimas sunkesnėse ir drėgnesnėse dirvose. Ir atvirkščiai, kaltiniai noragėliais geriau įterpia sėklą į sausą ir kietą dirvą. Diskiniai noragėliai nestumia, bet pjauna savo kelyje sutiktas augalų liekanas (šiaudus), o tai yra labai svarbu esant didesniam augalų liekanų kiekiui ant dirvos paviršiaus. Štai kodėl sėjamosios su diskiniais noragėliais gali dirbti ir didesniu darbiniu greičiu negu sėjamosios su kaltiniais noragėliais.

Purus, nesuspaustas dirvožemis esant šiltam, sausam ir vėjuotam orui išdžiūsta labai greitai. Todėl svarbu sėklą pasėti tokiame gylyje, kokiu prieš sėją buvo purenta dirva. Tai būtina, kad sėkla turėtų gerą kontaktą su drėgnu, nesupurentu dirvožemiu. Jei vis tik dirvožemis buvo supurentas kur kas giliau nei reikia sėklai pasėti, tuomet tam, kad pagerėtų kontaktas tarp pasėtos sėklos ir dirvožemio, lauką būtina voluoti.

Volavimui dažniausiai naudojami prispaudžiamieji gumuoti sėjamųjų ratukai, kad kuo mažiau prie jų liptų žemė, ypač jei sėjama į šlapesnę dirvą. Ratukų plotis taip pat esti įvairus. Siauri ratukai naudojami spaudimo jėgai į vagutės centrą sukoncentruoti, o platesni - kai siekiama suspausti dirvą vienodai per visą vagutės plotį.

• Gamyboje augalų sėja vyksta ne tik optimalios, bet ir mažos arba atvirkščiai - padidintos dirvožemio drėgmės sąlygomis. Didžiausią rūpestį ūkininkams kelia sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiai. Dažniausiai jie labai derlingi, bet kaprizingi. Dirbamas drėgnas molis turi savybę prilipti prie metalo, todėl savaiminis noragėlių nusivalymas tokiose dirvose tampa problemiškas. Šiam nepageidaujamam reiškiniui išvengti diskiniai noragėliai gaminami su specialiomis plokštelėmis-valytuvais, kurie pašalina prilipusį dirvožemį nuo noragėlio paviršiaus.

Niekas taip greitai sėjamojoje nesidėvi, kaip noragėliai. Kokia būtų gera sėjamoji, noragėliai vis tiek dyla. Labiausiai dyla tie, kurie seka traktoriaus ir sėjamųjų ratų vėžėmis, kuriose dirvožemis yra kur kas labiau suspaustas negu tarpuvėžėje.

Diskiniai noragėliai turi brangių besisukančių dalių bei patiria didesnį vertikalios jėgos apkrovą negu kaltiniai. Noragėlio ir kitų darbinių dalių atsparumas dilimui turėtų būti viena iš svarbiausių charakteristikų, apie kurią žemdirbiai turėtų išgirsti iš firmų vadybininkų, pristatančių techniką.

Žemdirbiui būtų naudinga sužinoti šias padargo specifikacijas:

• padargo manevringumą;
• ar lengvai ir greitai padargas paruošiamas darbui;
• ar dažnai reikalinga eilinė techninė apžiūra;
• kiek hektarų pasėjus teks pirkti naujus išsėjimo noragėlius;
• ar sudėtingas greičiausiai susidėvinčių darbinių dalių pakeitimas.

Tokia informacija padėtų žemdirbiui įvertinti padargą ne tik pagal spalvos spindesį, bet ir kaip visuminį produktą.

Neariminės žemės dirbimo technologijos naudojimo praktikoje lyderės pasaulyje yra trys Amerikos žemynų valstybės: JAV, Brazilija ir Argentina. Pirminis neariminio žemės dirbimo tikslas buvo sustabdyti vėjinę dirvožemio eroziją Didžiosiose JAV lygumose. Ši technologija pasiteisino sauso kontinentinio klimato zonoje, kur aktualu per žiemą ražienose sulaikyti sniegą ir taip kaupti dirvoje vandenį pavasarinei augalų vegetacijai.

Aplinkosaugos prasme šią technologiją būtų galima pavadinti aplinkai draugiška technologija, nes ražienose prieglobstį randa ne tik vabzdžiai, bet ir smulkioji fauna. Be to, tokie laukai laukiniams žvėrims atstoja ganyklą, kurioje jie gali pasimaitinti javų želmenimis ar rapsų lapais žiemos ir ankstyvo pavasario laikotarpiu.

Neariminė žemės dirbimo technologija ne naujiena ir Lietuvos žemdirbiams. Atlikdamas 2010 m. visuotinį žemės ūkio surašymą LR Statistikos departamentas pirmą kartą rinko duomenis apie žemės ūkio gamybos metodus. Duomenis pateikė ūkininkų ir šeimos ūkiai bei žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Nustatyta, kad labiausiai Lietuvoje paplitęs tradicinis žemės dirbimas (gilus arimas plūgu). Taip įdirbama daugiau kaip 68 proc. ariamos žemės ploto. Ne toks populiarus yra tausojamasis (neariminis) žemės dirbimas - 7 proc. ir tiesioginė sėja - apie 1 proc. ariamos žemės ploto. Likę 24 proc. - pievos, ganyklos, vaistažolynai ir pan., patenkantys į dirbamos žemės kategoriją.

Šviesios atminties prof. Antanas Stancevičius beveik prieš tris dešimtmečius savo studentams yra sakęs, kad geriausia žemės dirbimo sistema bus ta, kuri „bus pigi, paprasta ir greita atlikti". Prie šių jo žodžių dar reikėtų pridurti „ir bent jau nemažintų, o dar geriau - didintų auginamų augalų derlingumą ir dirvožemio našumą". Deja, tokios universalios žemės dirbimo sistemos pasaulyje dar nesukurta, bet tyrimai intensyviai vykdomi. Lietuvoje taip pat.

Pranašumus ar trūkumus išryškina ekstremali gamta

Žemės dirbimo lauko bandymai LAMMC Žemdirbystės institute vykdomi jau ne vieną dešimtį metų. Ilgamečiai tyrimai parodė, jog sukultūrintose, nepiktžolėtose, gerai įtręštose dirvose galima sėkmingai taikyti minimalų žemės dirbimą, purenant žemę kasmet pusės armens gyliu. Reikia pažymėti, kad nauji žemės dirbimo sistemų išbandymai atsiranda tuomet, kai gamtoje įvyksta kas nors neįprasto ar ekstremalaus. Tada ir išryškėja tikrieji žemės dirbimo sistemų pranašumai ir trūkumai.

Visi prisimename nesenus 2010 metus. Tą šaltą besniegę žiemą Lietuvoje iššalo daug žiemkenčių ir didžioji dalis žieminių rapsų pasėlių. 2010-ųjų žiema buvo ne tik veislių, bet ir skirtingų žemės dirbimo sistemų išbandymas. 2009 m. rudenį Dotnuvoje ilgamečiame žemės dirbimo ir tręšimo sistemų tyrimų bandyme sėjome žieminius kviečius Ada į tradiciškai (T), sekliai dirbtą (S) bei į nedirbtą ražieną (M). Rezultatai gauti vienareikšmiai: tuose laukeliuose, kurie 12 metų iš eilės buvo ariami, žieminiai kviečiai akivaizdžiai peržiemojo geriau, palyginti su tiek pat metų nedirbta dirva.

Manome, kad prasto žiemojimo sąlygas taikant tiesioginę sėją lėmė žymiai prastesnės fizikinės dirvožemio savybės (didelis tankis, kietumas, mažas poringumas) bei didesnė drėgmė dėl sumažėjusio poringumo, palyginti su arta dirva. Mūsų išvadas sustiprino ir analogiški rezultatai kai kurių žemdirbių ūkiuose, kur giliai artoje dirvoje žiemkenčiai peržiemojo geriau negu neartose.

2010 m. vidutinio sunkumo priemolio dirvoje tradicinio žemės dirbimo sistemoje žieminių kviečių kūlėme 3,80-6,64 t/ha. Supaprastinto dirbimo sistemoje šių javų derlingumas buvo 15, o tiesioginės sėjos sistemoje 22 proc. mažesnis negu tradicinio dirbimo sistemoje. Mineralinės trąšų vidutinės normos prastai peržiemojusių pasėlių būklę pagerino ir derlingumą ženkliausiai padidino T ir S sistemose, tačiau gausesnis tręšimas pasiteisino tik S ir M sistemose.

Smėlingo lengvo priemolio dirvoje tradicinio žemės dirbimo sistemoje žieminių kviečių kulta 3,14-5,93 t/ha. Labai panašus derlingumas buvo S sistemoje, tačiau M sistemoje žieminių kviečių derlingumas buvo vidutiniškai 15 proc. mažesnis negu T ir S sistemose. Smėlingo lengvo priemolio dirvoje žieminių kviečių derlingumą vidutinės mineralinių trąšų normos ženkliai kilstelėjo visose žemės dirbimo sistemose, tačiau gausesnis tręšimas po žiemos nukentėjusiame pasėlyje nebuvo efektyvus nei T, nei S sistemose. Tik tiesioginės sėjos sistemoje gausesnis negu vidutinis tręšimas grūdų derlių padidino dar 12 proc., palyginti su vidutiniškai patręštais kviečiais.

2010 m. rudenį buvo įrengtas parodomasis gamybinis lauko bandymas Rytų Lietuvos kalvotame reljefe lengvo priemolio dirvoje. Ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus ūkyje (Kupiškio r., Puožo kaime) penkių hektarų plote, kuriame paskutinius trejus metus iš eilės buvo taikyta neariminė žemės dirbimo technologija, buvo įrengtas šešių žemės dirbimo sistemų palyginimo bandymas. Pasėti žieminiai rapsai Sunday.

Rudenį geriausiai rapsai sudygo ir tankiausias pasėlis buvo tradiciniu būdu įdirbtoje dirvoje, t. y. ariant + sekliai prieš sėją kultivuojant + sėjant. Kur kas prastesnis žieminių rapsų pasėlis buvo lauke, kur sėta tiesiog į nedirbtą kvietieną.

Šalta 2010 m. žiema neaplenkė ir Rytų Lietuvos. Gamybinis bandymas parodė, kad tradiciškai dirbtame lauke žieminiai rapsai peržiemojo geriausiai. Prastai atrodė rapsai, kurie rudenį buvo sėti į nedirbtą kvietieną. Gamybos sąlygomis taip atrodantį pasėlį žemdirbiai turėtų suarti, nes normalaus derliaus iš taip atrodančio lauko sunku būtų tikėtis.

Dirvožemio kvėpavimas - labai svarbus rodiklis

Šiame gamybiniame bandyme, greta eilės fizikinių savybių tyrimų, atlikti ir Lietuvoje dar retai naudojami dirvožemio kvėpavimo tyrimai. Su CO₂ srautų analizatoriumi tiesiogiai lauke nustatėme dirvožemio anglies dvideginio (CO₂) srautų apykaitos intensyvumą skirtingai dirbtoje dirvoje. Dirvožemio kvėpavimas yra vienas iš rodiklių, kuris parodo dirvožemyje vykstančių gyvybinių procesų intensyvumą. Gyvas dirvožemis privalo kvėpuoti, t. y. kuo dirvožemyje yra palankesnės sąlygos augalų šaknų augimui bei mikroorganizmams gyventi ir daugintis, tuo intensyvesnė anglies dioksido apykaita tarp dirvožemio ir atmosferos.

Atlikti dirvožemio kvėpavimo tyrimai parodė, kad didžiausias dirvožemio kvėpavimo intensyvumas buvo giliai (30-35 cm gyliu) purenant dirvą. Mažesnio intensyvumo kvėpavimas buvo artoje, o pats mažiausias - nedirbtoje dirvoje.

Šis tyrimo rezultatas vertintinas kaip turintis dvejopą reikšmę. Aplinkosauginiu požiūriu, ražieninė sėja vertintina kaip pati draugiškiausia aplinkai, kadangi šiose dirvose išskirta mažiausiai anglies dvideginio į atmosferą. Tačiau agronominiu požiūriu, vos ne du kartus sumažėjęs dirvožemio kvėpavimas, palyginti su giliai purenta (1-3 var.) ar arta (4 var.) dirva, rodo, kad nepurentoje dirvoje ne tik augalų šaknų kvėpavimas, bet ir mikroorganizmų veikla yra gerokai sulėtėjusi. O tai yra rimtas pavojaus signalas žemdirbiui, kad dirvoje vyksta agronominiu požiūriu nepageidaujami procesai.

Šiame bandyme taip pat tyrėme ir atskirų dydžių porų kiekį dirvoje, skirtingose žemės dirbimo sistemose. Tyrimai parodė, jog daugiausiai mikroporų (10-11 tūrio %) buvo giliai purenant dirvą (1-3 var.), o dirvą ariant (4 var.) bei taikant ražieninę sėją (5-6 var.), minėtų porų kiekis buvo nežymiai mažesnis ir siekė 6-7 tūrio %.

Mikroporų skersmuo yra mažesnis negu 0,2 µm, mezoporų skersmuo svyruoja nuo 0,2 iki 30 µm, o makroporų skersmuo yra didesnis nei 30 µm. Mezoporų kiekis, nepriklausomai nuo naudotos žemės dirbimo sistemos, buvo panašus. Skirtumai išryškėjo analizuojant makroporų kiekį dirvožemyje skirtingose žemės dirbimo sistemose. Jų daugiausia nustatyta giliai (30-35 cm gyliu) purenant dirvą. Tai patvirtina teiginį, kad gilus dirvų purenimas be verstuvų yra gera jų sausinimo (drenavimo) priemonė.

Skirtingai nuo užsienio šalyse gaunamų rezultatų, kurie teigia, kad kuo daugiau metų dirva neariama, tuo joje daugiau randama sliekų ir yra poringesnė, mūsų atliktas gamybinis bandymas šio teiginio nepatvirtino. Sparnuoto posakio tiesa, kad „žemės neapgausi", Lietuvoje vis dar galioja. Taigi akivaizdu: jei dirvą mažiau pureni, tai ji labiau susislegia, sukietėja, o gyvybiniai procesai sulėtėja.

Tiesioginė sėja praktikoje reta

Kaip jau minėta, tiesioginė augalų sėja į nedirbtą dirvą Lietuvoje praktikuojama retai, tačiau vis tik gamyboje ji taikoma. Kalbant apie šį žemės dirbimo būdą, būtina pažymėti, kad jo taikymas yra rizikingas dėl labai svarbios praktinės priežasties - galimo prasto augalų sudygimo. Dotnuvoje vykdyti tyrimai parodė, kad tiesioginei sėjai atlikti geriausiai tinka sėjamosios su diskiniais išsėjimo noragėliais.

Vis tik lemiamą reikšmę sėjos kokybei turi drėgmės kiekis, esantis dirvožemyje sėjos metu. Jei dirvožemyje drėgmės pakanka, sėja pavyksta gerai, tačiau jei jis sausas, diskai, nors ir išpjauna vagutę sėklai pasėti, tačiau pastaroji lieka gulėti dirvos paviršiuje neužberta žeme, kadangi sėjamosios volavimo ratukai neįspaudžia jos į sausą ir kietą žemę. Taip „pasėta" sėkla dygsta ne vienu metu arba visai nesudygsta. Dalį neįterptų sėklų sulesa paukščiai. Kadangi kokybiškai atlikti tiesioginę sėją galima tik esant gana siauram drėgmės diapazonui dirvoje (t. y. kuomet dirbamas dirvožemis lengvai trupa ir byra), todėl visuotinio praktinio ražieninės sėjos taikymo galimybės Lietuvoje yra labai ribotos.

Žemės dirbimo įtaka dirvožemio savybėms

Kaip parodė mūsų tyrimai, vienuoliktaisiais skirtingų žemės dirbimo ir tręšimo sistemų taikymo metais, geriausia agrocheminė dirvožemio kokybė 0-20 cm dirvožemio sluoksnyje nustatyta taikant supaprastintą (skutimas 10-12 cm gyliu kasmet) žemės dirbimą priemolio dirvoje, o smėlingo priemolio dirvožemyje - dirbant žemę tradiciškai (arimas 23-25 cm gyliu kasmet).

Ilgalaikis tiesioginės sėjos taikymas didino N, P, K, organinės anglies kaupimąsi 0-10 dirvožemio sluoksnyje, tačiau šių augalams reikalingų maisto medžiagų kiekis mažėjo 10-20 cm sluoksnyje ir vidutinio sunkumo priemolio, ir smėlingo lengvo priemolio dirvožemyje.

Vidutinio sunkumo priemolio dirvoje gera fizikinė dirvožemio kokybė nustatyta taikant tiek tradicinį, tiek ir supaprastintą žemės dirbimą. Smėlingo lengvo priemolio dirvoje tradicinis dirbimas buvo pranašesnis ir už supaprastintą žemės dirbimą, ir už tiesioginę sėją.

Suminis dirvožemio kokybės indeksas (SDKI, t. y. agrocheminė kokybė + fizikinė kokybė) vidutinio sunkumo priemolio dirvoje didžiausias buvo taikant supaprastintą žemės dirbimą kasmet 10-12 cm gyliu. SDKI 0-10 cm sluoksnyje siekė 20, o 10-20 cm dirvožemio sluoksnyje - 17. Jam labai artimas buvo tradicinis dirbimas - atitinkamai 18 ir 15. Pats mažiausias SDKI nustatytas taikant tiesioginę sėją - atitinkamai 17 ir 12. Smėlingo lengvo priemolio dirvoje didžiausias SDKI buvo giliai ariant dirvą, o pats mažiausias - taikant tiesioginę sėją. Supaprastintas žemės dirbimas užėmė tarpinę padėtį.

Artėjantis žiemkenčių sėjos sezonas pradeda naują darbų ciklą žemdirbių kalendoriuje. Atsakingas ir gerai apgalvotas žemdirbio sprendimas pasirinkti vieną ar kitą žemės dirbimo sistemą, realiai tinkančią jo konkrečių laukų sąlygoms, leis užauginti gerą derlių nepatyrus gamtos pokštų streso. Žemės dirbimo technologija, kuri turi tvirtą teorinį agronominį pagrindimą, turės ir praktinio pritaikymo perspektyvą.

Virginijus FEIZA, Dalia FEIZIENĖ

Mano ūkis, 2013/09