Stambiauogės spanguolės visame pasaulyje jau daugiau negu 100 metų auginamos didžiulėse plantacijose, įsteigti moksliniai institutai, užsiimantys tik šių augalų tyrimais ir naujų veislių kūrimu. Lietuvos ūkininkai kol kas į šį verslą žiūri nepatikliai - mūsų šalyje gyvuoja vos du didesni spanguolynai.

Daugelis lietuvių, paragavę amerikietiškųjų spanguolių (o jų yra sukurta jau per 200 veislių!), pareiškia, kad mūsų pelkėse augančios paprastosios spanguolės yra sultingesnės ir skanesnės. Tačiau cheminės uogų sudėties analizė rodo, kad amerikietiškoji spanguolė niekuo nenusileidžia mūsiškei, o antocianinų - vienų vertingiausių medžiagų spanguolės uogose - turi netgi daugiau. Gal tik kiek mažesnis rūgščių ir vandens kiekis amerikietiškosiose spanguolėse lemia, kad jos atrodo mažiau sultingos.

Amerikietiškųjų spanguolių plantacinio auginimo verslo sėkmę JAV ir Kanadoje, o vėliau ir kitose pasaulio šalyse lėmė ne tik jų uogų maistinė vertė bei galimybė jas plačiai panaudoti medicinos, farmacijos, kosmetikos pramonėje, bet ir tai, kad jų auginimo ir uogų nurinkimo darbus galima mechanizuoti. Tai ypač svarbu didelėse pramoninėse plantacijose, kur vidutinis uogų derlius iš hektaro auginant pačias naujausias veisles siekia 35-40 tonų.

Apie plantacinį amerikietiškųjų (stambiauogių) spanguolių auginimą Lietuvoje pradėta šnekėti ir rašyti daugiau kaip prieš 30 metų. Lietuvos MA Botanikos instituto (dabartinio GTC Botanikos instituto), o vėliau ir Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo instituto (dabartinio LAMMC Miškų instituto) mokslininkai pradėjo tirti šias uogas ir bandyti jas auginti Lietuvoje. Miškų tyrimo instituto mokslininkų iniciatyva 1990 m. šalia Kauno buvo įrengta 2 ha dydžio bandomoji amerikietiškųjų spanguolių pramoninio auginimo plantacija. Deja, dėl įvairių biurokratinių priežasčių ir prasidėjusių permainų Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, mokslininkų pastangos tapo nebereikalingos, plantacija sunyko.

Tuo pačiu metu dalis Lietuvos ūkininkų ir netgi stambių įmonių bandė įrengti spanguolių plantacijas. Nedaug kam pavyko, nes patys ūkininkai dar neturėjo patirties ir pakankamai lėšų, nebuvo jokios valstybės paramos, dažnokai pro pirštus buvo žiūrima į mokslininkų patarimus ir rekomendacijas. Visa tai lėmė, kad šiandien Lietuvoje turime tik dvi nedideles spanguolių plantacijas - šalia Kauno ir Plungės. Jų savininkai - labai darbštūs, iniciatyvūs ir atkaklūs žmones, bet ir jiems nepavyko išvengti daugelio plantacijų įrengimo ir eksploatavimo klaidų.

Latviai toli mus aplenkė ir šiuo metu jau turi per 100 ha derančių pramoninių spanguolynų. Pramoniniai spanguolynai sėkmingai dera Baltarusijoje. Lenkijoje kol kas spanguolių plantacijų nėra, bet juntamas didžiulis susidomėjimas šia ūkio šaka, tad visai realu, kad artimiausiu laiku jie jau turės spanguolių plantacijų.

Neturėtų snausti ir Lietuvos ūkininkai. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode jau daugiau negu 15 metų vykdomi moksliniai stambiauogių spanguolių veislių agrobiologinio, biocheminio įvertinimo darbai. Sukaupta didžiulė tyrimų medžiaga ir praktinė patirtis leido Botanikos sodo darbuotojams parengti paraišką ir laimėti konkursą vykdyti KPP projektą „Stambiauogių spanguolių pramoninių plantacijų įrengimas ir pažangiausių technologijų bei mokslo žinių taikymas, ūkininkaujant jose" (Nr. 1PM-PV-12-1-012434) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla" veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida".

Šio projekto tikslas - įrengti parodomąjį amerikietiškosios (stambiauogės) spanguolės plantacinio auginimo bandymą, kuriame bus įdiegtos pažangiausios plantacinio auginimo ir priežiūros technologijos, siekiant išauginti kokybišką stambiauogių spanguolių uogų produkciją Lietuvos ir užsienio rinkai. Numatytame parodomojo bandymo plote planuojama demonstruoti spanguolių auginimo technologijas sauso tipo plantacijose skirtinguose substratuose, t. y. auginti smėlio ir mažaskaidžių durpių mišinyje bei mažaskaidžių durpių substrate. Pasirinkta veislė Stevens, kuri pasižymi gausiu ir stabiliu derliumi bei atsparumu nepalankiems aplinkos faktoriams. Būtent ši veislė yra vyraujanti JAV ir Kanados spanguolių plantacijose. VDU Kauno botanikos sode atliktų tyrimų duomenimis, veislė Stevens išsiskyrė gera uogų kokybe ir gausiu derliumi. Projektas bus vykdomas nuo 2013 m. vasario 4 dienos iki 2015 m. rugpjūčio 15 dienos. Bendra projekto vertė 665 665 litų.

Projekto parodomojo bandymo įrengimo, priežiūros ir vykdymo paslaugos pirkimo konkursą laimėjo VĮ Dubravos eksperimentinė-mokomoji urėdija, su kuria ir buvo sudaryta paslaugų pirkimo sutartis. Urėdijos teritorijoje bus įrengtas minėtasis parodomasis bandymas.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu numatyta surengti 12 lauko dienų ir 12 seminarų, tarp jų po vieną lauko dieną ir seminarą žemės arba miškų ūkio srities konsultantams, profesinių mokyklų ar kolegijų dėstytojams. Seminarai ir lauko dienos bus organizuojami 2014-2015 metais. Projekto organizatoriai ir vykdytojai tikisi didelio mūsų ūkininkų susidomėjimo šiuo labai perspektyviu verslu, kuris gali būti puiki alternatyva tradiciniam ūkininkavimui.

R. Daubaras, L. Česonienė

Mano ūkis, 2013/09