Praėjusių metų kainos pakoregavo šiųmečių pasėlių struktūrą - žemdirbiai atsirenka augalus ir veisles, kurias auginti pelningiausia. Pagal deklaruotus žemės ūkio kultūrų plotus Lietuvoje didžiausius jų užima žieminiai kviečiai. Šiemet bendras jų plotas siekė 446,4 tūkst. ha, pernai žieminiais kviečiais žemdirbiai buvo užsėję 418,7 tūkst. ha. Jei apleistų žemių plotai šalyje sumažėjo 20 tūkst. ha, tai kviečių plotas, palyginti su 2012 m., padidėjo 27,7 tūkst. hektarų.

Antroje vietoje pagal pasėlių struktūrą - vasariniai kviečiai, kurių šiemet deklaruota 188,4 tūkst. ha, tai 8 tūkst. ha daugiau negu praėjusiais metais.

Ne mažiau populiarūs šį sezoną ir vasariniai miežiai. Jais šiemet užsėta 177,9 tūkst. ha (2012-aisiais - 168,8 tūkst. ha). Nors vasarinių rapsų, palyginti su praėjusiais metais, deklaruota 37, 8 tūkst. ha mažiau, pasėlių struktūroje jie užima 4 vietą ir šiemet auginami 138 tūkst. ha plote. O penktoje vietoje įsitvirtinusių žieminių rapsų plotas, palyginti su 2012-aisiais, padidėjo 40,3 tūkst. hektarų.

„Žemės plotas yra vienas - jei rudenį pasėjai žiemines kultūras, pavasarį toje pačioje vietoje juk nesėsi kitos. Tie, kurie turi geras veisles, stengiasi sėti žieminius javus ir rapsus. Nors egzistuoja rizika, kad pasėliai gali iššalti, rinktis žieminius augalus skatina didesnis jų derlingumas",- mano Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas tyrėjas Albertas Gapšys pastebi, kad žieminių javų plotai didėja kasmet ir, bent jau praėjusiais metais, padidėjo ir jų derlingumas. „Galbūt atsiradęs pasėlių draudimas verčia ūkininkus rizikuoti ir sėti daugiau žieminių kultūrų", - svarsto A. Gapšys.

Mažėja gyvulių, mažėja ir ganyklų

Palyginti su praėjusiais metais, šiemet buvo deklaruota gerokai mažiau daugiamečių ganyklų ir pievų. Jei 2012 m. jos užėmė 316,6 tūkst. ha, tai dabar tik - 281,9 tūkst. ha. Nors ne taip ryškiai, tačiau sumažėjo ir pievų bei ganyklų iki penkerių metų. Pernai jų deklaruota 649,9 tūkst. ha, šiemet 636,8 tūkst. hektarų.

„Manau, kad liko mažiau sofos ūkininkų, o žmonės užsiima tikrąja, intensyvia žemdirbyste", - įsitikinęs R. Krasuckis. Anot A. Gapšio, tai, kad mažėja ganyklų - logiška, nes mažėja ir galvijų skaičius. „Kitas dalykas - jau dveji metai javų supirkimo kainos palyginti aukštos, todėl ūkininkai iš dalies atsisako pievų ir sėja daugiau javų", - samprotauja tyrėjas.

Nors ir nedaug, tačiau šalyje padaugėjo pūdymų. „Labiau kontroliuojant neprižiūrimus plotus, atsirado pereinamasis laikotarpis, kartu padidėjo juodųjų ir sideracinių pūdymų. Žmonės laikosi agrotechninių reikalavimų. Kai kas gal nespėjo užsėti ir paliko pūdymus", - aiškina ŽŪM atstovas.

Atsisakyti baltyminių augalų - rizikinga

Palyginti su praėjusiais metais, žemdirbiai šiemet mažiau sėjo baltyminių augalų: saldžiųjų lubinų, žirnių, sojų ir pupų. Pasak R. Krasuckio, tai nelabai gera tendencija. „Baltyminių augalų pašarams poreikis yra, jei užsiaugintume patys, nereikėtų pirkti įvežtinių. Kai kas gal tikėjosi už šiuos augalus priemokų, tačiau už 2012 m. jos nebuvo mokamos, todėl šiemet daug kas nusprendė auginti kitas kultūras, kurios praėjusiais metais buvo pelningos", - teigia pašnekovas.

Tuo tarpu LAEI tyrėjas įsitikinęs, kad baltyminių pašarų pagrindą sudaro perkamos kitų šalių žaliavos: sojų išspaudos, žuvų miltai. „Mes baltyminių pašarų užsiauginame nedaug, todėl dėl sumažėjusių baltyminių augalų plotų, blogų permainų tikėtis nereikia, nes gyvuliams šerti panaudojama palyginti nedidelė saldžiųjų lubinų, žirnių, sojų ir pupų dalis", - sako A. Gapšys.

Tačiau jis akcentuoja kitą problemą - baltyminiai augalai vertingi sėjomainai, praturtina dirvą azotu. „Už dirvos struktūrą atsakingi patys ūkininkai. Jeigu jie šiandien vaikosi ilgesnio lito ir nežiūri į ateitį, po kelerių metų bus priversti grįžti prie šių kultūrų, nes supras, kur daro klaidas", - įsitikinęs tyrėjas.

Padidėjo kanapių plotai

Labiausiai - net 20 kartų (nuo 8,4 iki 177,5 ha) - padidėjo kanapių sėklai plotas, tačiau mažiau sėta pluoštinių kanapių (122 ha pernai, o šiemet 105 ha). Anot ŽŪM atstovo, tai niekingai maži kiekiai, nėra apie ką ir kalbėti. „Šalyje bandoma įsisavinti naujas, techniniam perdirbimui skirtas augalų rūšis. Lietuvoje dar nėra kanapių auginimo tradicijų, tai tik bandymai", - šiemet legalizuotu augalu nesižavi R. Krasuckis.

Jam pritarė ir A. Gapšys: „Pluoštinių kanapių auginimas Lietuvoje legalizuotas pirmi metai, tad komentuoti sudėtinga. Žmonės galvoja, kad iš šio augalo gaus gerų pajamų, tačiau realias išvadas bus galima daryti po 3-4 metų, kai atsisijos eksperimentuotojai ir liks tie, kurie ir ateityje norės auginti kanapes. Ne vienas pabandęs nusivils, supras, kad auginti neapsimoka ekonomiškai, supras, kad jų turima žemė netinkama šiai kultūrai".

Iš retesnių daugiamečių kultūrų šiemet labai populiarios baltosios garstyčios. Jei parėjusiais metais jos augintos 935,6 ha, tai šiemet - net 3 258,8 ha, o rudųjų ir juodųjų garstyčių plotas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo perpus - nuo 3,9 tūkst. ha iki 1,9 tūkst. ha. Šiek tiek šį sezoną daugiau sėta liucernos, nendrinių dryžučių, aliejinių ridikų, facelijos ir daugiametės svidrės. Retesnių kultūrų plotų padidėjimas liudija, kad žemdirbiai dar ieško rinkoje savo vietos.

Palyginti su 2012 m., šiemet Lietuvoje šiek tiek sumažėjo cukrinių runkelių plotas. Jei pernai jų užsėta 19,4 tūkst. ha, tai šiuo metu -17,8 tūkst. ha. Anot A. Gapšio, ne pirmas kartas, kai cukrinių runkelių augintojai metasi prie kviečių, o palyginę įdėtą darbą, patirtas išlaidas ir gautą pelną, imasi auginti žieminius rapsus.

„Cukrinių runkelių plotų didėjimas ar mažėjimas labiausiai priklauso nuo to, kaip šalies cukrinių runkelių fabrikai kontraktuoja sutartis. Prieš kelerius metus šios kultūros plotas šalyje itin smarkiai keitėsi, tačiau tai didelės įtakos cukraus pramonei neturėjo. Pastarųjų dvejų metų permainos ne tokios ryškios, o viskas priklausys nuo runkelių cukringumo. Jei po 2017 m. bus naikinamos cukraus kvotos, plotų svyravimai bus dar dažnesni ir didesni", - prognozuoja LAEI tyrėjas.

R. Krasuckio įsitikinimu, ir mažesnių plotų pakanka kvotoms įvykdyti, todėl žemdirbiai, matyt, nusprendė, kad neverta auginti virškvotinių cukrinių runkelių, ir plotus skyrė kitoms augalų rūšims.

Vis noriau šalies žemdirbiai augina kukurūzus. Silosui ir žaliajam pašarui skirtų kukurūzų plotas didėjo nedaug - nuo 20,5 tūkst. ha iki 20,9 tūkst.ha . Jei praėjusiais metais kukurūzai grūdams buvo auginami 13,7 tūkst. ha, tai šiemet - 16,5 tūkst. ha.

„Jei didėja kukurūzų pašarui plotai, tai daugės siloso ir šalyje pagamintų žaliųjų pašarų, jei - grūdinių, liudija, kad išmokome auginti kukurūzus su burbuolėmis, o čia jau- papildoma baltyminė žaliava", - sako A. Gapšys.

Kukurūzai kviečių nepakeis

Su tyrėju sutinka ir ŽŪM atstovas: „Kukurūzai pasižymi baltyminėmis savybėmis, reikia džiaugtis, kad jų plotai didėja. Praėjusiais metais jų kaina buvo nebloga, atsiranda įvairesnių veislių, taikomos pažangesnės technologijos. Iki šiol kukurūzus įsiveždavome iš užsienio, prieš 4-5 metus dar tik bandėme juos auginti. Tačiau kviečių jie nepakeis, nes kukurūzams reikia šiltesnio klimato", - sako R. Krasuckis.

Palyginti su praėjusiais metais, šiemet deklaruotas mažesni bulvių, gūžinių, žiedinių ir kininių kopūstų plotai, tačiau daugiau auginama burokėlių, morkų, svogūnų ir agurkų. Šiemet bulvėmis užsodinta 19,3 tūkst. ha, o daržovėmis - 4 tūkst. hektarų.

„Lietuviškų daržovių plotai pulsuoja nuolat - po gerų metų jie padidėja, po nederlingų ar sumažėjusių kainų rinkoje - sumažėja. Lietuvoje yra nemažai plotų iki 1 ha, kuriuose auginamos bulvės. Pagal šių metų statistiką, šalyje yra tokių apie 29 tūkst. ha, o pagal deklaruojamus plotus - gerokai mažiau. Nemažai bulvių, morkų, burokų, kopūstų, svogūnų žmonės užsiaugina patys, šie skaičiai statistikoje neatsispindi. Bulvių prekyba pagal oficialius supirkimus - maža, o kiti, didesni, kiekiai (prekyba turguose, pristatant į namus) niekur nefiksuojami", - teigia A. Gapšys.

Šiemet Lietuvoje planuojama prikasti 400-500 tūkst. tonų bulvių, taigi vartojimui jų tikrai užteks, o perdirbama palyginti nedaug. Ekspertų nuomone, bulvių ir daržovių plotų svyravimai pokyčių mūsų mitybai neturės.

Vilma KASPERAVIČIENĖ

Mano ūkis, 2013/09