Pernykščio derliaus grūdai buvo gausiau užteršti mikotoksinais negu ankstesniais metais, todėl šiemet labai neramiai laukiama naujo derliaus kokybės rezultatų, juolab kad meteorologinės sąlygos nieko gero nežada.

Augalininkystės produkcijos auginimo metu orai dažniausiai turi lemiamą reikšmę jos kokybei. Pastaruoju metu (2011-2012 m.) Lietuvos klimatas buvo ypač palankus Fusarium genties grybams plisti. Sėkliniai pasėliai taip pat neišvengė minėtų grybų infekcijos, todėl 2013 m. derliui iškyla pavojus būti užterštam deoksinivalenoliu (DON), zearalenonu (ZEA), T2, HT2 ir kitais šių grybų gaminamais mikotoksinais.

Fuzariotoksinai labai paplitę Europoje. Jų atsiradimą lemia palankios klimato sąlygos: daug drėgmės, dažnai besikeičiantys orai, vidutinė temperatūra. To pakanka, kad Fusarium genties grybai, kurių gausu aplinkoje, patekę ant lauko augalų, pradėtų intensyviai daugintis ir produkuoti mikotoksinus. Labiausiai pavojinga, jeigu dominuojantys fuzariozės sukėlėjai yra Fusarium culmorum arba F. graminearum genties grybai.

Kuo pavojingi mikotoksinai

Mikotoksinų poveikis žmonėms ir gyvūnams gali būti labai įvairus: nuo alerginių reakcijų, chroniškų virškinimo trakto ligų, lytinės sistemos sutrikimų iki auglių susidarymo, išsigimimų ir panašiai. T2 toksinas, dėl kurio reglamentuojamų ribų dar nesutariama ES Parlamente, yra daug kartų toksiškesnis gyvūnams ir žmonėms, negu DON, o pastarasis - dažniausiai aptinkamas mikotoksinas pasaulyje.

LAMMC Žemdirbystės institute 2003-2011 m. atliktų tyrimų duomenimis, žieminių javų grūdai DON buvo užteršti nuo 84 iki 91 proc., o vasarinių javų - nuo 93 iki 98 procentų. Nustatytos koncentracijos buvo nedidelės ir kelerius metus atrodė, kad Lietuvoje tos problemos nėra.

Daugiamečiai DON tyrimų rezultatai

Akademija, 2003-2011 m.

*DON neperdirbtuose grūduose didžiausia leistina koncentracija - 1 250 µg kg^-1, avižose, kietuosiuose kviečiuose, kukurūzuose - 1 750 µg kg^-1

ZEA - tai antras po DON toksinas pagal aptikimo dažnumą kukurūzų, kviečių, miežių grūduose bei iš jų pagamintuose produktuose. Šio mikotoksino didžiausios koncentracijos dažniausiai aptinkamos Vidurio Europos šalyse (Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje). Grūduose, išaugintuose šiuose kraštuose, ZEA nustatytas apie 90 proc. tirtų mėginių.

Šio mikotoksino aptinkama ir mūsų šalyje išaugintoje augalinėje žaliavoje. 2003-2011 m. tyrimų duomenimis, žieminių javų grūdai ZEA buvo užteršti nuo 21 iki 46 proc., o vasarinių javų - nuo 56 iki 64 proc. Didesnės koncentracijos aptiktos vasarinių miežių grūduose. Nors DON ir ZEA tyrimai parduodant miežių grūdus neprivalomi, tačiau mikotoksinų rizika juose išlieka tokia pat, kaip ir kviečių, ir netgi didesnė, nes miežių grūdai - tai pagrindinis pašarų gyvūnams komponentas. Gausiai ZEA užteršti pašarai padaro itin didelių nuostolių kiaulininkystei, nes kiaulės, o ypač jų prieauglis, labai jautrios šiam mikotoksinui.

Daugiamečiai ZEA tyrimų rezultatai

Akademija 2003-2011 m.

*ZEA neperdirbtuose grūduose didžiausia leistina koncentracija 100 µg kg-1, kukurūzuose - iki 200 µg kg^-1

Pernykščių tyrimų rezultatai - gąsdinantys

2012 m. rezultatai parodė, kad visi tirti miežių grūdų mėginiai 100 proc. užterši DON. Trečdalis (34 proc.) ištirtų mėginių viršijo ES reglamento (EB) Nr. 1881/2006 ribas, skirtas neapdorotiems grūdams (1 250 µg kg^-1), o nustatyta didžiausia koncentracija siekė net 5 698 µg kg^-1.

Toksinu ZEA 2012 m. buvo užteršti 84 proc. analizuotų vasarinių miežių mėginių. ES reglamento (EB) Nr. 1881/2006 ribas, skirtas neapdorotiems grūdams (100 µg kg^-1), viršijo 3 procentus. Didžiausia nustatyta koncentracija siekė 278 µg kg^-1.

Vasarinių kviečių grūdų 2012 m. analizės parodė, kad jų užsiteršimas DON vidutiniškai siekė iki 4 408 µg kg^-1, tai 3,5 kartus viršijo leistinas ribas. Palyginti su vasariniais miežiais ir žieminiais kviečiais, vasarinių kviečių užsiteršimas buvo didžiausias. Pasitaikė mėginių, kuriuose koncentracijos siekė iki 7 500 µg kg^-1 ir tai 6 kartus viršijo leistinas ribas.

Didžiausios ZEA koncentracijos 2012 m. taip pat nustatytos vasarinių kviečių grūdų mėginiuose. Žieminių kviečių mėginiuose aptiktos tik nedidelės šio mikotoksino koncentracijos.

Kas dažniausiai lemia mikotoksinų atsiradimą

• Meteorologinės sąlygos. Nustatyta, kad 5 mm ir daugiau kritulių per dieną gali padidinti epidemijos riziką, ypač kai oro temperatūra yra apie 25 °C. Jei javų žydėjimo metu lyja, o oro temperatūra yra apie 22-27 °C, galima prognozuoti varpų fuzariozės protrūkį. Vėsesniu oru liga išplinta, jei ilgai laikosi didelė santykinė oro drėgmė. Jei dominuoja fuzariozės sukėlėjai - Fusarium culmorum arba F. graminearum genties grybai, DON protrūkio neišvengiama.

• Importuotos veislės. 2011-2012 metais Lietuvoje pastebėta, kad grybas F. graminearum išplito žymiai gausiau. Ankstesniais metais šis patogenas kaip varpų fuzariozės sukėlėjas buvo gana retas, todėl ir DON bei ZEA koncentracijos grūduose buvo nedidelės. Minėtas grybas galėjo būti atvežtas su javų sėklomis iš šiltesnių Europos regionų ir dabar greitai pas mus plinta.

• Priešsėlis. Jei priešsėlyje auginti kukurūzai ar vasariniai javai, pasėliuose pastebimai padidėja Fusarium genties grybo pažeidimų.

• Agrotechninės sąlygos. Jei taikoma neariminė sėja, pasėliuose gerokai padidėja Fusarium genties grybo pažeidimų.

Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad viename grūdų mėginyje gali būti nustatyti keli mikotoksinai. Yra nustatyta, kad F. graminearum ir F. culmorum vienu metu gali gaminti DON, ZEA, T2 toksinus. Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad didelė dalis žieminių kviečių grūdų mėginių ir 100 proc. tirtų vasarinių kviečių grūdų mėginių buvo užteršti 3 mikotoksinais. Nors tuomet nustatytos koncentracijos neviršijo leistinų ribų, tačiau tokius grūdus naudojant žmonių mitybai, iškyla sveikatos

sutrikimų pavojus. Pernai 3 proc. tirtų mėginių buvo aptikti du mikotoksinai, kurie abu viršijo leistinas ribas.

Šių metų derliaus užsiteršimo mikotoksinais prognozės

Šiais metais, vykdant Žemės ūkio ministerijos remiamą projektą „Fusarium genties grybų ir jų gaminamų metabolitų plitimas grūduose", skirtinguose Lietuvos rajonuose (Ukmergės, Anykščių, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių, Kėdainių, Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio, Kretingos, Mažeikių) įvertintas varpų fuzariozės išplitimas ir šios ligos intensyvumas. Surinkta informacija apie auginamas veisles, taikomas agrotechnines ir apsaugos priemones.

Pirminiai duomenys rodo, kad skirtinguose rajonuose, vasarinių kviečių pieninės brandos antroje pusėje, varpų fuzariozė buvo vidutiniškai pažeidusi nuo 3,4 iki 80,3 proc. varpų, o ligos intensyvumas kito nuo 0,7 iki 12,7 procento.

Ligos išplitimas ir intensyvumas labai priklausė nuo vietovės: gausiausiai varpų fuzariozė išplitusi Šakių r., mažiausiai - Mažeikių r. Tiriant Fusarium genties grybų rūšinę sudėtį, nustatyta, kad pažeistose varpose vyravo F. graminearum genties gybai, kurie yra potencialūs mikotoksinų deoksinivalenolio ir zearalenono producentai, todėl aptikti šių mikotoksinų didesnėmis koncentracijomis 2013 m. derliaus grūduose tikimybė labai didelė.

Audronė MANKEVIČIENĖ, Skaidrė SUPRONIENĖ, Akvilė JONAVIČIENĖ

Mano ūkis, 2013/09