Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos ūkiai sustambėjo, išplėtė žemės ūkio naudmenas, šeimos ūkio vidutinis dydis išaugo iki 12 ha. Bendras ūkių skaičius sumažėjo beveik trečdaliu. Moderni technika leidžia prisitaikyti prie gamtos pokyčių ir sparčiau dirbti, tačiau kartu žemės ūkio sektoriuje mažėja darbo vietų. Žemės ūkio funkcijos ir vaidmuo keičiasi, o tai labai veikia kaimo vietovių darnų vystymąsi.

Nagrinėjant kaimo vietovių gyvybingumą, jų vystymąsi bei žemės ūkio poveikį kaimo vietovėms, tyrinėta situacija Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybėse, kuriose žemės ūkio veikla yra dominuojanti. Vidutinis ūkio dydis Jurbarko rajone (12,7 ha) ir Pagėgių savivaldybėje (11,6 ha) yra didesnis už Lietuvos vidurkį (10,0 ha). Didelė dalis žemės ūkio veiklos rodiklių yra aukštesni negu Lietuvos vidutiniai dydžiai. Savivaldybėse dominuoja vidutinis ūkininko ir šeimos ūkis: Jurbarko rajone yra 4 777 ūkiai, o Pagėgių savivaldybėje jų daugiau kaip 2 300, žemės ūkio bendrovių nėra daug (abiejose savivaldybėse 14), tačiau visi ūkiai stambėja, o smulkiųjų ūkininkų mažėja. Savivaldybėse fiksuojama gyventojų senėjimo tendencija, didelė dalis gyventojų išvyksta - per penkerius metus iš Jurbarko rajono išvyko beveik 7 tūkst. gyventojų, atvyko tik 3 tūkst., Pagėgių savivaldybėje išvyko 2,5 tūkst., o atvyko tik apie 1 tūkst. gyventojų. Mažėjant gyventojų, stambėjant ūkiams, o kitoms veikloms kaimo vietovėse vystytis nesant galimybių, vietovė tampa agrarine ir praranda tradicinio kaimo bruožus.  

Kaimo vietovės vystymas - tai kaimo vietovės gyvybingumo palaikymas ir jo didinimas, siekiant darbo vietų kūrimo, jų išlaikymo, taip pat nedarbo mažinimas bei kitų socialinių aspektų gerinimas, nepamirštant supančios gamtos bei sukauptų tradicijų. Šiuos pokyčius turi valdyti ir vietos gyventojai, ir institucijos. Kaimo vietovėse turėtų būti einama prie daugiafunkcinio žemės ūkio modelio.

Daugiafunkcinis žemės ūkis - tai žemės ūkio veikla, nukreipta ne vien į maisto gamybą, bet ir į kaimo vietovių gyvybingumą (kaimo vietovės patrauklumą, konkurencingumą, infrastruktūrą, gyventojus), gyventojų užimtumą, aplinkosaugos ir maisto kokybės užtikrinimą.

Tyrime dalyvavo skirtingo amžiaus ir išsilavinimo ūkininkai, kurie buvo pasirinkti pagal jų ūkio dydį, tipą bei aktyvumą. Iš viso apklaustas dvidešimt vienas ūkininkas, kurių žemės ūkio naudmenos didesnės negu 5 ha. Tyrimas leido nustatyti kaimo vietovių ir žemės ūkio santykį bei didžiausius įtakos laukus. Bene labiausiai žemės ūkio veiklos poveikis kaimo vietovių vystymui vyksta per kraštovaizdžio puoselėjimą. Visi tyrime dalyvavę ūkininkai pabrėžė, jog vienaip ar kitaip prisideda prie kraštovaizdžio išsaugojimo, dažnas nurodė palaukių, kanalų ir pamiškių palei laukus priežiūrą. Šį rezultatą nulėmė tai, kad, siekiant įvertinti ūkių prisidėjimą prie kaimo vietovės vystymosi, pirmaeilis vaidmuo skiriamas neprekinėms gėrybėms, kurios yra prieinamos visiems, o jų vertė aktuali ne vien žemdirbiui.

Jurbarko ir Pagėgių ūkininkai nelabai linkę perdirbti ir realizuoti produkciją tiesiogiai vartoti, nes tam, anot jų, nėra tinkamų sąlygų. Tik du iš tyrime dalyvavusių ūkių perdirba savo produkciją (Pagėgių savivaldybėje), dar keturi parduoda tarpininkams.

Minėtose savivaldybėse žemės ūkio veikla yra plėtojama saugant supančią gamtą ir biologinę įvairovę. Ūkiai, laikantys gyvulius, laukus tręšia organinėmis trąšomis - jų veiklos sąlygomis tai yra pati geriausia trąša, - o ūkiai, kurie tręšia laukus bakterinėmis (preparatai, turintys žemės ūkio augalams naudingų dirvožemio mikroorganizmų - red. past.) ir mineralinėmis trąšomis, išvengia didelio chemikalų naudojimo.

Žemės ūkis turi galimybių prisidėti prie kaimo vietovių kultūrinio ir kulinarinio paveldo bei tradicijų išsaugojimo. Ūkininkavimo tradicijas yra svarbu perduoti jaunajai kartai. Paveldo ir tradicinių amatų puoselėtojai žemės ūkio sektoriuje yra šeimos ūkiai. Jurbarko rajono kaimo vietovėse ūkininkai kaip svarbiausią kulinarinį paveldą išskyrė bulvinį patiekalą - kugelį, kuris jiems asocijuojasi su šventėmis. Pagėgių savivaldybėje dažniausiai akcentuotas vaistažolių auginimas - tai reikšmingas Mažosios Lietuvos krašto aspektas.

Darbo vietų kūrimas yra itin svarbus veiksnys kaimo vietovės gyvybingumui užtikrinti. Tiek Jurbarko, tiek Pagėgių savivaldybėse gyventojų užimtumas mažas, trūksta darbo vietų. Tyrime dalyvavę dvylika Jurbarko rajono ūkių yra sukūrę 38 darbo vietas samdomiems darbuotojams, tuo tarpu Pagėgių savivaldybėje vyrauja šeimos ūkiai. Šeimos ūkyje dažnai būna užimtas ne vienas, o keletas žmonių, tačiau šiuose ūkiuose nėra samdomų darbuotojų.

Aptariamų savivaldybių ūkininkai verčiasi kaimo turizmu, atsinaujinančių šaltinių energetika, produkcijos perdirbimu. Šitaip jie prisideda prie kaimo vietovės vystymo, įvairindami ekonomines veiklas.

Kaimo vietovėse siekiant aktyvumo ir gyvybingumo vis labiau pasigendama bendruomeniškumo, tai didelė vertybė kaimo vietovėse, kuri nėra tokia artima miestams. Vienas iš bendruomeniškumo ramsčių - vietos ūkininkai.

Remiantis tyrimo duomenimis, galima teigti, kad pagrindinės žemės ūkio funkcijos, kurios yra plėtojamos ir prisideda prie teigiamo poveikio kaimo vietovių vystymui, yra susijusios su kraštovaizdžio puoselėjimu, kaimo vietovės paveldu, tradicijomis, biologinės įvairovės palaikymu, pajamomis iš ne ūkinės veiklos bei darbo vietų kūrimu. Efektyviai skatinant ūkininkus plėtoti šias funkcijas, kaimo vietovės vystymasis gali tapti dar labiau kryptingas ir gyvybingas. Gal tada ūkininkai imtųsi bendruomenių telkimo, siekdami didesnių tikslų, o ne vien sau dėmesio ir noro gauti paramą. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, jog daugiafunkcinio žemės ūkio valdymas tiesiogiai prisideda prie abiejų savivaldybių kaimo vietovių pokyčių valdymo.

Įvertinus ir išanalizavus situaciją Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybėse, buvo sukurtas žemės ūkio teigiamo poveikio kaimo vietovių vystymosi stiprinimo modelis. Modelio tikslas yra teigiamas žemės ūkio poveikio kaimo vietovėms kūrimas konkrečiose savivaldybėse. Juo galėtų pasinaudoti ir visuomenė, ir valdžios institucijos.

Žemės ūkio teigiamo poveikio Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybių kaimo vietovių vystymosi stiprinimo modelio įgyvendinimo strateginės kryptys

Visų prioritetinių krypčių sėkmingas įgyvendinimas ir tolesnis plėtojimas gali sukurti teigiamą žemės ūkio poveikį kaimo vietovėms. Vietos žinių kūrimas, socialinis kapitalas, bendruomeniškumas pagrįstų, jog vietos ūkininkai, gyventojai suvokia esamą situaciją ir jos svarbą. Valstybinėms institucijoms reikėtų tinkamai suprasti Europos Sąjungos žemės ūkio politiką ir kaimo vietovių svarbą valstybei bei visuomenei.

Bartas Giedraitis

2013/09