23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2013/09
Ir veršelis sotus, ir ūkininkas patenkintas
  • J. Ramanauskienė
  • Mano ūkis

Vienas svarbiausių veršelio gyvenimo etapų - pirmosios 8-10 savaičių, kai gyvūnas girdomas pienu ar jo pakaitalu. Kai kuriuose ūkiuose prireikia daug laiko ir darbo sąnaudų, nes gėrimas ruošiamas rankiniu būdu kibiruose. Tačiau toks veršelių girdymo būdas jau seniai „išėjo iš mados", daug ekonomiškiau naudoti automatinę pieno ruošimo įrangą.

Ruošiant gėrimą kibire, sunku užtikrinti tirpalo vientisumą (jei naudojamas pieno pakaitalas) ir pastovią temperatūrą. Veršidžių darbuotojams (o tai dažniausiai būna moterys) tenka papildomo darbo našta. Naudojant standartinę veršelių auginimo metodiką, gyvūnas per 2-2,5 mėnesio išgeria apie 250 l gėrimo, buliukų poreikiai dar didesni - jiems prireikia iki 450 l pieno. Jei ūkyje per metus išauginama pusė šimto veršelių, fermos darbuotojoms tenka paruošti ir sugirdyti 17,5 tūkst. litrų pieno.

Įdiegus šiuolaikines veršelių girdymo sistemas, galima sutaupyti laiko ir žmogiškųjų išteklių, o veršelių auginimas taps efektyvesnis.

Natūralus pienas ar pakaitalas?

Tebevyksta mokslininkų diskusijos, ar nenukenčia veršelio sveikata naudojant pieno pakaitalą. Vieni tyrėjai teigia, kad natūraliu pienu girdomos telyčios greičiau auga ir vėliau duoda daugiau pieno, negu telyčios, gavusios pieno pakaitalo. Kiti mokslininkai įsitikinę, kad abu veršelių auginimo būdai yra geri, jei jaunikliai su pašarais gauna vienodą energijos, sausųjų medžiagų ir baltymų kiekį. Ūkininkas gali pasirinkti, kokiu būdu auginti veršelį. Girdyti natūraliu pienu gali būti brangu, išlieka nemaža ligų perdavimo rizika. Su karvės amžiumi piene didėja riebalų ir baltymų kiekis, o mineralų ir vitaminų mažėja.

Karvės piene yra didelis kiekis energijos (13,9 MJ apykaitos energijos/kg sausosios medžiagos), riebalų ir baltymų. Girdant veršelius natūraliu pienu, šliuže susidaro sutraukto kazeino masė, kuri yra sunkiai virškinama ir ilgai užsilaiko virškinimo trakte. Išgėręs riebaus karvės pieno veršelis ilgiau išlieka sotus, tačiau mažiau suvartoja koncentruotų pašarų. Pastebėta, kad silpni veršeliai, girdomi natūraliu pienu, auga lėčiau negu tie, kurie gauna pieno pakaitalo. Išgėręs per daug pieno, veršelis gali suviduriuoti. Negalavimų galima išvengti, parūgštinus pieną skruzdžių rūgšties tirpalu (pH sumažėja iki 4,2-4,6).

Natūraliame piene trūksta mineralinių medžiagų ir vitaminų, todėl veršeliui gali pasireikšti geležies, seleno, vario, cinko ir mangano trūkumo simptomai. Natūraliu pienu girdomi jaunikliai dėl geležies trūkumo dažniau serga anemija. Girdant prieauglį karvės pienu,  racioną būtina papildyti mikroelementais.

Pieno pakaitalo privalumas - vienoda sudėtis, tačiau naudą teikia tik geros kokybės produktai. Baltymų ir riebalų kiekis bei jų kilmė yra vienas svarbiausių pakaitalų kokybės rodiklių. Milteliuose turėtų būti apie 22 proc. baltymų ir 15-20 proc. riebalų. Įrodyta, kad gyvulinės kilmės medžiagos yra vertingesnės ir geriau pasisavinamos, o pieno pakaitalai, kuriuose yra sojų baltymų, kvietinių miltų, mažiau naudingi. Mažesniems nei 1 mėn. amžiaus veršeliams nesiūloma duoti pieno pakaitalų, kuriuose yra daugiau kaip 0,25 proc. ląstelienos. Ji  sunkiai virškinama, skatina žarnyno peristaltiką, todėl veršeliai gali suviduriuoti. Kuo produkte daugiau augalinių sudėtinių dalių, tuo jis pigesnis ir mažiau prilygsta natūraliam pienui. Tokie pieno mišiniai tinka vyresniems veršeliams.

Rizika, girdant veršelius karvės pienu

·         Riebalų ir baltymų disbalansas neatitinka veršelio poreikių ir gali lemti diarėją.

·         Girdant riebiu pienu, prieauglis suėda mažiau koncentruotų pašarų, mažėja didžiojo prieskrandžio vystymasis. Dėl šių priežasčių gyvulys gali blogiau augti po nujunkymo.

·         Karvės piene yra nepakankamas mineralų ir vitaminų kiekis. Šių medžiagų dar labiau sumažėja, atskiedus pieną vandeniu.

  • Girdymas karvės pienu susijęs su ligų plitimo rizika.

Svarbu palaikyti švarą

Veršeliams girdyti dažniausiai naudojami cinkuoti ar plastikiniai kibirai, kuriuose įmontuoti natūralaus kaučiuko ar silikoniniai čiulptukai. Juos būtina pritvirtinti statmenai kibiro sienelės, priešingu atveju veršelis galės žįsti tik labai mažomis porcijomis. Po kiekvieno girdymo kibirą ir čiulptukus būtina kruopščiai išplauti, nes pieno likučiai - ideali terpė patogeniniams mikroorganizmams daugintis. Čiulptuką reikėtų plauti rankomis po tekančio vandens srove, paskui palikti kibirą džiūti sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Kartą per savaitę čiulptuką ir vožtuvą būtina atskirti nuo kibiro, išplauti ir dezinfekuoti.

Veršeliai iš kibiro su žinduku dažniausiai girdomi mažuose ūkiuose, laikant prieauglį individualiuose boksuose, nameliuose (po vieną ar grupėmis). Kiekvienam atvestam veršeliui skiriamas atskiras čiulptukas, kuris naudojamas 8-10 savaičių. Nuo ilgo naudojimo čiulptukas tampa minkštas, porėtas, todėl sunku užtikrinti tinkamas higienos sąlygas. Praplatėjus angai, veršeliai žinda dideliais gurkšniais, todėl pienas gali patekti į dar nefunkcionuojantį didįjį prieskrandį ir sukelti virškinimo sutrikimus.

Speciali technika palengvina darbą

Jei veršeliams girdyti naudojate savo ūkyje gautą natūralų pieną, verta įsigyti įrenginių, kurie jį pasterizuotų ir atvėsintų. Naudojantis tokiomis automatinėmis priemonėmis, gyvulius galima girdyti pardavimui netinkamu pienu. Pasterizavus pieną 72 oC temperatūroje 15 sekundžių, žūva visi jame esantys mikroorganizmai.

Jei ūkio savininkai nusprendė veršelius girdyti pieno pakaitalu, labiausiai nevykęs ir neekonomiškas sprendimas - mišinį ruošti kibire. Du kartus per dieną veršidės darbuotoja privalės rankiniu būdu ruošti atitinkamos temperatūros ir koncentracijos gėrimą. Laiko ir darbo sąnaudos - labai didelės, o klaidų, kurios iš karto atsiliepia veršelių sveikatai, tikimybė išlieka nemaža. Įmonių, kuriose vis dar naudojamas toks pieno pakaitalų ruošimo būdas, specialistai turėtų apsvarstyti alternatyvas, kaip palengvinti ir supaprastinti šį gamybinį procesą.

Žymiai paprasčiau, patikimiau ir pigiau naudoti automatinę pieno ruošimo įrangą, kurią sudaro iš nerūdijančio plieno pagamintas pieno maišytuvas bei kartu sumontuotas pieno nutekėjimo čiaupas.

Veršelius galima girdyti ir natūraliu pienu, ir jo pakaitalu. Į karvės pieną patogu įmaišyti probiotikų, prebiotikų, vitaminų ir pašildyti jį iki 40 oC temperatūros. Taip pat paprasta paruošti pieno pakaitalą: vanduo pašildomas iki 45-50 oC temperatūros, įberiama miltelių ir, nustačius laikmatį, įjungiama maišyklė. Po 5 minučių jau turite 50-80 l pieno pakaitalo.

Pirmiausia rekomenduojama pagirdyti telyčias. Jei buliukai girdomi didesnės koncentracijos mišiniu, į talpyklą beriamas papildomas kiekis miltelių. Norint gauti didesnį buliukų paros priesvorį, reikia didinti ne išgeriamo pieno kiekį, o gėrimo koncentraciją.

Iki veršelių šėrimo vietos pieną patogu atvežti specialiais „pieno taksi". Jie gali būti  padaryti visai paprastai, pavyzdžiui, platforma su ratukais, arba modernūs savaeigiai su įmontuotais elektriniais varikliais. Kibirai prie veršelių gardų užpildomi atsukus čiaupą, šėrėjai nebereikia nešioti pilnos ir sunkios taros. Tinkamos temperatūros ir vienodos sudėties pieno mišinys teigiamai veikia veršelio augimą ir sveikatingumą.

Specialūs pienomobiliai - tai universalūs, 90-300 l talpos įrenginiai, kuriuose galima ruošti natūralų pieną, maišyti pieno pakaitalą ir iš karto pervežti gėrimą į veršidę. Tokias sistemas siūloma naudoti, jei veršeliai laikomi boksuose, individualiuose ar grupiniuose nameliuose. „Pieno automobiliai" gali būti aprūpinti papildoma įranga: šildytuvu (pastoviai gėrimo temperatūrai palaikyti), priedų dozatoriumi. Tokios šėrimo sistemos turi nemažai privalumų: ėdimo (girdymo) metu galima stebėti gyvūną; su šia įranga galima paruošti ir karvės pieną, ir mišinį; įranga pritaikyta įvairioms veršelių laikymo technologijoms (individualiam ar grupiniam laikymui); palengvina darbą, taupo laiką.

Veršelių auginimas tampa dar efektyvesnis ir lengvesnis, jei veršidėse naudojami girdymo automatai. Juk individualus šėrimas - svarbiausias aspektas, norint auginti veršelius šiuolaikiškai. Kiekviena šviežia pieno porcija (200-250 ml) ruošiama prieš pat girdymą, todėl garantuojama tinkama pieno kokybė ir temperatūra. Galima reguliuoti ruošiamo gėrimo temperatūrą ir koncentraciją. Laikant veršelius grupėmis, automatinės girdyklos patenkina visų jauniklių mitybos poreikius.

Renkantis įrangą, svarbu atsižvelgti į technikos talpą, pajėgumus ir veršelių skaičių. Trisdešimčiai veršelių pagirdyti pakanka 2 aparatų. Jei veršidėje laikoma 50 jauniklių, rekomenduojama rinktis talpesnius įrenginius (1 automatui - 25 veršeliai). Yra girdymo sistemų, skirtų net šimtui veršelių. Jei telyčios ir buliukai laikomi atskirai, kiekvienai lyčiai galima paskirti atskirą aparatą su specialia girdymo programa.

Rinkoje siūlomi keli girdymo sistemų variantai. Aparatai gali būti pritaikyti girdyti gyvulius natūraliu pienu arba tik pieno pakaitalu. Kombinuoto veikimo sistemomis prieauglį galima girdyti abiejų rūšių gėrimu. Kai kurios firmos siūlo įsigyti ir automatines koncentruotų pašarų šėryklas, kuriomis galima dozuoti suėdamo pašaro kiekį. Kai kuriose šėrimo sistemose yra įmontuoti elektroniniai jutikliai, kurie registruoja veršelių maitinimosi dažnumą ir išgerto pieno kiekį.

Įvertinkite realijas

Kibiras ar buteliukas su čiulptuku - pačios paprasčiausios veršelių girdymo priemonės. Maitindamasis per čiulptuką, veršelis patenkina natūralų poreikį žįsti, tačiau nereikėtų užmiršti žmogiškojo faktorius ir pagalvoti, ar dažnai veršidės darbuotoja sąžiningai išplauna ne tik kibirą, bet ir čiulptuką bei vožtuvą? Kai kuriuose ūkiuose dešimtys veršelių girdomi iš tų pačių kibirų ir tai laikoma norma. Vos tik veršelis baigia gerti savo pieno porciją, jo kibiras perkeliamas į kitą gardelį ir girdomas kitas veršelis. Juk individualaus veršelių laikymo esmė - pirmosiomis 10-14 gyvenimo dienų apsaugoti jauniklius nuo kontakto su gentainiais, kad nebūtų perduoti ligų sukėlėjai.

Gamybos klaidų neišvengiama ir naudojantis „pieno taksi". Nuo darbuotojos sąžiningumo priklauso, ar ji pašildys vandenį iki reikiamos temperatūros, ar nustatys tikslų pieno pakaitalo maišymo laiką, o gal sugalvos paskubėti? Gal nuspręs, kad šį kartą veršelius užteks pagirdyti ne 40 oC, o 35 oC temperatūros pienu? Tik nuo darbuotojų kompetencijos ir sąžiningumo priklauso, ar jie atidžiai išplaus pieno talpyklas, žarnas ir dozatorius. O gal tik paskalaus šaltu vandeniu, ir viskas. Labai svarbu, kad, ruošdami pieno pakaitalą, darbuotojai laikytųsi nustatytų proporcijų. Jei veršeliai girdomi per skystu mišiniu, jiems trūksta maisto medžiagų, sulėtėja jų augimas ir vystymasis. Jei pieno pakaitalo koncentracija yra didesnė negu rekomenduojama, pereikvojami pašarai ir ūkio savininkas patiria finansinių nuostolių.

Automatinės girdyklos turi daug privalumų: ir ruošimo, ir girdymo metu palaikoma optimali gėrimo temperatūra, galima nustatyti individualias jo dozes, sužinoti individualius išgerto ir likutinio pieno kiekius, veikia automatinės įrenginio plovimo sistemos. Keturių aparatų, kuriais galima girdyti iki 250 veršelių, kasdienis aptarnavimas užtrunka apie valandą.

Žinoma, automatinėms girdykloms įsigyti prireikia nemažų pirminių investicijų, tačiau ši šėrimo sistema greitai atsipirks stambiuose ūkiuose, kuriuose laikomi produktyvūs gyvuliai. Automatinės girdyklos praverčia ir nedideliuose ūkiuose, jei savininkas nepajėgia vienas pašerti visų gyvulių. Šiais laikais rasti tinkamų ir patikimų darbuotojų - nemenka problema, kurią įveikti padėtų šiuolaikinė gyvulių priežiūros technika.

Mano ūkis, 2013/09