Dėl fiziologinių ypatumų didelio produktyvumo karvės dažnai pritrūksta energijos jau laktacijos pradžioje. Jeigu šis procesas užtrunka ilgai, gyvuliai gali susirgti alimentine distrofija. Taigi energijos kiekiui padidinti racionuose naudojamos daug jos turinčios pašarinės žaliavos, papildai ir specialūs energiniai priedai.

Organizmui labai svarbios riebalų rūgštys, savo grandinėje turinčios 18 ir 20 anglies atomų, mat šių rūgščių organizmas nesintetina. Jų karvės turi gauti su pašarais. Maždaug pusė riebalų sintetinama iš didžiajame prieskrandyje susidariusių acto ir sviesto rūgščių, kita pusė - iš riebalų rūgščių, patekusių į kraują iš plonųjų žarnų. Optimalu, kai riebalai sudaro 3-5 proc. (ne daugiau kaip 8 proc.) raciono sausųjų medžiagų. Energijos trūkumo problemą bandoma išspręsti karvių racionuose panaudojant apsaugotųjų riebalų priedus, kurių pagrindas yra sočiosios riebalų rūgštys.

Bandymai vyko dviejuose ūkiuose

Tyrimai su Lietuvos juodmargių veislės karvėmis tvartiniu periodu atlikti Joniškio (ūkis A) ir Rokiškio (ūkis B) rajonų žemės ūkio bendrovėse. Bandymai abiejuose ūkiuose truko po 90 dienų.  

Duomenys apie tiriamas karves ir jų produkciją

Ūkiuose karvės analogų principu buvo suskirstytos į dvi grupes - kontrolinę (I gr.) ir bandomąją (II gr.). Jos buvo šeriamos pagal žalių baltymų bei apykaitos energijos poreikius subalansuotu racionu, atitinkančiu karvių mitybos fiziologines normas.

Tiriamų karvių racionai ir jų maistingumas

Bandomosios - II grupės - karvės rytinio melžimo metu 90 dienų iš eilės kartu su kombinuotaisiais pašarais gavo po 0,4 kg didžiajame prieskrandyje apsaugotųjų, išgrynintų augalinės kilmės riebalų produkto NLM 66.

Tiriamojo priedo NLM 66 cheminė sudėtis ir energinė vertė

Tyrimų pradžioje, prieš pradedant šerti apsaugotųjų riebalų produktą NLM 66, visų grupių karvių DPT biocheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai atitiko fiziologinę normą.

Didžiojo prieskrandžio turinio tyrimo rodikliai

Pastaba:      * p<0,05 - patikimumas skaičiuotas lyginant I ir II gr. bandymų pabaigos rezultatus

                      ^× p<0,05 - patikimumas skaičiuotas lyginant tos pačios grupės bandymų pradžios ir pabaigos rezultatus

Nustatyta, kad tyrimų pabaigoje DPT pH nežymiai skyrėsi: kontrolinių (I) grupių A ūkio - 0,1, o B ūkio skyrėsi 0,2 vieneto, o  abiejų bandomųjų (II) grupių pH buvo 0,2 vieneto didesnis (p>0,05). Bakterijų redukcinis aktyvumas tyrimo pabaigoje abiejų ūkių kontrolinių grupių karvių didžiojo prieskrandžio buvo mažesnis negu tyrimo pradžioje. Ūkio A bandomosios grupės karvių, su pašarais gavusių tiriamo apsaugotųjų riebalų produkto, DPT bakterijų redukcinis aktyvumas buvo didesnis tyrimo pabaigoje, o ūkio B - pradžioje, palyginti su tyrimo pradžios ir pabaigos rezultatais. Šie skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05).

Gliukozės rūgimo reakcija bandymo pradžioje abiejų ūkių I grupės karvių DPT vyko 48 proc. ir 53,7 proc. greičiau (p<0,05) negu bandymo pabaigoje. Ūkio A II grupės karvių DPT gliukozės rūgimo reakcija 13 proc. buvo greitesnė (p>0,05) tyrimo pabaigoje, o ūkio B - 16,3 proc. (p>0,05) pradžioje, palyginti su tyrimo pradžios ir pabaigos rezultatais. Tuo tarpu bandomųjų grupių karvių gliukozės rūgimo reakcija iš esmės nesiskyrė. LRR kiekis abiejų grupių karvių DPT tyrimų pabaigoje buvo didesnis negu tyrimo pradžioje: ūkio A I grupės - 14 proc., II grupės - 10,8 proc., o ūkio B - atitinkamai 3 ir 5 proc. (p>0,05). Pirmuonių skaičius kontrolinių grupių karvių DPT A ūkyje buvo 15,5 proc., o B ūkyje - 25 proc. didesnis tyrimo pradžioje, bandomųjų grupių - atitinkamai 10,8 ir 23,4 proc. didesnis tyrimo pabaigoje (p>0,05).

Atlikę tyrimus nustatėme, kad raciono žolinių pašarų organinių medžiagų virškinamumo rodikliai in vitro tarp grupių statistiškai patikimai nesiskyrė.

Žolinių pašarų OM virškinamumas in vitro, %

Mūsų tyrimais nustatyta, kad abiejų bandomųjų grupių karvių primilžiai buvo 10-11 proc. didesni negu kontrolinių (p<0,05) (6 lentelė).

Pieno primilžių dinamika, kg per parą

Pastaba: * p<0,05 - patikimumas skaičiuotas lyginant I ir II gr. bandymų pabaigos rezultatus

                 ^× p<0,05 - patikimumas skaičiuotas lyginant tos pačios grupės bandymų pradžios ir pabaigos rezultatus

Pagal pieno primilžių dinamikos lentelėje pateiktus duomenis, tyrimų eigoje A ūkyje iš bandomosios grupės karvių, su pašarais gavusių tiriamo apsaugotųjų riebalų produkto NLM 66, per parą buvo primelžta vidutiniškai po 3 kg pieno daugiau negu iš kontrolinių (p<0,05). Per visą bandymo laikotarpį iš kontrolinės grupės karvių primelžta vidutiniškai po 24,2 kg, o iš bandomųjų - po 27,2 kg, arba 11 proc. pieno daugiau. Viso tyrimo metu (90 d.) B ūkyje iš kontrolinės grupės karvių buvo primelžta vidutiniškai po 20 kg, o iš bandomosios grupės - atitinkamai po 22 kg (10 proc. daugiau), arba po 2 kg pieno per parą daugiau (p<0,05) negu iš kontrolinių.

Tyrimų išvados

Tyrimais nustatyta, kad riebalų koncentracija abiejų grupių karvių piene kito panašiai, reikšmingų vidutinės riebalų koncentracijos skirtumų nenustatyta.

Pieno kokybės tyrimų rezultatai

Pastaba: * p<0,05 - patikimumas skaičiuotas lyginant I ir II gr. bandymų pabaigos rezultatus

                   ^× p<0,05 - patikimumas skaičiuotas lyginant tos pačios grupės bandymų pradžios ir pabaigos rezultatus

Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad A ūkyje bandymo pradžioje riebalų kiekis abiejų grupių karvių piene reikšmingai nesiskyrė, tačiau bandymo pabaigoje riebalų koncentracija 0,11 proc. buvo didesnė bandomosios grupės karvių piene (p>0,05). Ūkyje B tiriamuoju laikotarpiu riebalų koncentracija bandomosios grupės karvių piene buvo vidutiniškai 0,07 proc. mažesnė. Riebalų kiekis kontrolinės grupės karvių piene bandymo metu mažėjo ir bandymo pabaigoje riebalų koncentracija šios grupės karvių piene buvo 0,31 proc. mažesnė negu bandymo pradžioje. Riebalų koncentracija bandomosios grupės karvių piene bandymo pradžioje buvo 0,1 proc. mažesnė, o bandymo pabaigoje - 0,28 proc. didesnė negu bandymo pradžioje.

Ūkyje A bandymo pradžioje baltymų kiekis abiejų grupių karvių piene buvo vienodas, o pabaigoje  pieno baltymų buvo 0,2 proc. mažiau abiejose grupėse. Ūkio B kontrolinės grupės karvių piene baltymų buvo daugiau nei bandomųjų (p<0,05).

Laktozės ir urėjos koncentracija A ir B ūkių  abiejų grupių karvių piene kito tolygiai ir reikšmingai nesiskyrė.

Tyrimų pabaigoje somatinių ląstelių buvo atitinkamai 33-36 proc. (p<0,05) mažiau abiejų ūkių bandomųjų grupių karvių piene.

Nustatėme, kad apsaugotųjų riebalų produktas NLM 66, 90 dienų duotas melžiamoms karvėms, didžiojo prieskrandžio turinio fermentaciniams procesams ir žolinių pašarų OM virškinamumui įtakos nedarė. Visi tirti didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologiniai ir biocheminiai rodikliai atitiko fiziologinę normą ir tendencijas karves šeriant subalansuotu racionu.

Nustatytas raciono žolinių pašarų OMV in vitro buvo būdingas Lietuvos žoliniams pašarams. Jei riebalų priedas neturi įtakos pašarų virškinamumui, tai naudotas riebalų šaltinis didžiajame prieskrandyje buvo neveiklus. Taigi galime teigti, kad apsaugotųjų riebalų produktas NLM 66 didžiajame prieskrandyje nesuskilo ir perėjo į kitus virškinamojo trakto skyrius. Mūsų gautus DPT tyrimo rezultatus patvirtina ir kitų tyrėjų duomenys.

Nustatėme, kad tiriamuoju laikotarpiu abiejų ūkių II grupės karvių, kurios su įprastu racionu gavo apsaugotųjų riebalų produkto NLM 66, primilžiai buvo vidutiniškai 10 proc. didesni negu I grupės karvių, kurios šio produkto negavo. Kontrolinių grupių karvių produktyvumas bandymų eigoje keičiantis laktacijos tarpsniui mažėjo. Mokslininkų nustatyta, kad, laktacijai įpusėjus ir artėjant prie pabaigos, karvės organizmas pradeda naudoti sukauptas maisto medžiagas, todėl silpnėja imunitetas, mažėja produkcijos kiekis. Bandomosios grupės karvių, gavusių tiriamo riebalų produkto, laktacija išliko intensyvi net ir pasikeitus laktacijos tarpsniui. Taigi galima teigti, kad prieskrandyje apsaugotųjų riebalų produktas NLM 66 turėjo teigiamos įtakos karvių primilžiams, pieno kokybės rodiklių pastovumui.

Remdamiesi tyrimų rezultatais manome, kad tiriamajame produkte NLM 66 esantys apsaugotieji riebalai didžiajame prieskrandyje nebuvo suskaidyti, jie rezorbavosi plonojoje žarnoje ir papildė gyvulio energijos išteklius bei padidino pieno produkciją. Atrajotojus šeriant apsaugotųjų riebalų priedais, didžiajame prieskrandyje polinesočiųjų riebalų rūgščių prarandama ženkliai mažiau negu šeriant neapsaugotųjų riebalų priedu.

Apibendrindami gautus rezultatus galime daryti išvadas, kad apsaugotųjų riebalų produktas NLM 66, šeriamas su kombinuotaisiais pašarais, neturėjo įtakos laktuojančių karvių didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvumui, žolinių pašarų organinės medžiagos virškinamumui in vitro ir pieno kokybiniams rodikliams. Produktas NLM 66 padidino tirtų karvių pieno primilžius vidutiniškai 10 procentų (p<0,05).

Rolandas STANKEVIČIUS, Rasa ŽELVYTĖ, Ingrida MONKEVIČIENĖ

Mano ūkis, 2013/09