Palankūs rugpjūčio orai ne tik spartina žieminių rapsų sėjos darbus, bet ir skatina priimti teisingus apsaugos nuo kenkėjų sprendimus. Pastaraisiais metais vis aktyvesni ir žalingesni tampa šliužai. Tikėtina, kad šį rudenį, kaip ir anksčiau, dauguma rapsų augintojų gali turėti problemų dėl šliužų padarytos žalos.

Šliužai ilgą laiką buvo įvardijami kaip ypač retai rapsų pasėliuose aptinkami kenkėjai, tačiau pastaraisiais metais situacija pastebimai pasikeitė. 2009 metų rudenį buvo gauti pirmieji pranešimai, kad atskiruose žieminių rapsų pasėliuose buvo aptikti šliužų pažeisti augalai. Ypač drėgnas 2010 m. ruduo buvo palankus šliužams plisti, net keliuose rajonuose žieminių rapsų pasėliai buvo visiškai sunaikinti. Pastaraisiais metais rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais vyraujantys šilti ir drėgni orai sudaro palankias sąlygas šliužams veistis, ir jie jau tampa vis labiau žalingi.

Įvairiose vietose (laukuose, daržuose, pamiškėse ir kt.) galima aptikti įvairių šliužų rūšių. Ir žieminius, ir vasarinius rapsus dažniausiai pažeidžia dirvinis šliužas (Agriolimax agrestis, sin. Deroceras agreste) ir tinkluotasis (Agriolimax reticulatus, sin. Deroceras reticulatus).

Kenkėjų požymiai

Ir dirvinio, ir tinkluotojo šliužo suaugėlių kūnas yra verpstės formos, visas minkštas ir gleivėtas. Šių rūšių šliužai gali būti įvairaus ilgio, dažniausiai nuo 40 iki 60 mm. Dirvinis šliužas yra pilkšvai juodos, o kūno apatinė dalis gelsvos spalvos. Tinkluotasis šliužas yra pilkšvos ar rusvos spalvos, išmargintas tamsiomis dėmelėmis. Šios rūšies šliužai turi daugiau odos raukšlių negu kiti, o suaugėlių nugaroje išsidėsčiusios gausios smulkios juodos dėmelės ir brūkšneliai. Galvoje dirvinio ir tinkluotojo šliužų suaugėliai turi dvi poras įtraukiamų čiuopiklių, ilgesnieji iš jų baigiasi akimis. Šliužų burnoje yra raumeningas su aštriais danteliais liežuvis, vadinamas radula, o jų lervos labai panašios į suaugėlius, tik daug mažesnės.

Šliužai tampa labai aktyvūs drėgnomis, vėsiomis ir ūkanotomis dienomis bei naktimis. Todėl oro sąlygos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių šių kenkėjų plitimą ir gausumą.

Kenkėjų biologija

Žiemoja kiaušinėliai, kuriuos šliužai sudeda krūvelėmis, dažniausiai po 25-70 vienoje vietoje, po dirvos grumsteliais. Atskirais atvejais gali žiemoti ir  suaugėliai. Pavasarį iš šliužų kiaušinėlių išsirita lervos, kurios per 2 mėnesius užauga ir subręsta. Intensyviai lervos vystosi tuomet, kai dirvos drėgmė būna 40-80 proc., o temperatūra svyruoja nuo 5 iki 20 °C šilumos. Šliužų suaugėliai gali maitintis net esant 1-2 °C temperatūrai, jie iškenčia ir -8 °C šalnas.

Esant karštam orui, šliužai slepiasi pavėsyje, lenda po įvairiomis priedangomis (žemės grumsteliais, lapais, akmenimis ir kt.), slepiasi ar įsirausia į žemę. Sausesniuose dirvožemiuose jie susirenka į grupes po keliolika individų. Tačiau aktyviausi šliužai būna rudenį, tuomet jie poruojasi ir deda kiaušinius ant drėgnos dirvos paviršiaus, o sausesnėje dirvoje - šiek tiek giliau. Per metus išsivysto 1-2 generacijos. Generacijos trukmė labai priklauso nuo esamo drėgmės kiekio.

Kenkėjų pažeidimai

Rapsams kenkia šliužų suaugėliai ir lervos. Šie kenkėjai ypač žalingi rapsų daigų ir lapų vystymosi tarpsniais (BBCH 09-15). Vėliau šliužai mažiau žalingi, nes nėra tokie aktyvūs. Ėsdami lapus šliužai sunaikina lapo apatinės pusės minkščiausią vietą, palikdami tik gyslas. Dėl to lapuose atsiranda netaisyklingos formos skylių, o ant pažeistų vietų lieka gleivių likučių. Šliužų pažeisti rapsai būna silpnesni ir lengviau pažeidžiami kitų kenkėjų ar ligų. Esant stipriam pažeidimui, augalai dažniausiai žūva.

Šliužai ypač mėgsta sunkesnes, suspaustas ir drėgnas dirvas. Tokiose dirvose rapsai sunkiau ir ilgiau dygsta, jie tampa labai jautrūs šliužams, todėl jų daroma žala būna daug didesnė.

Moliuskocidų veiksmingumas nuo šliužų

 LAMMC Žemdirbystės institute 2011 m. atlikti tikslieji lauko bandymai, kuriuose buvo nustatytas šliužų žalingumas auginant žieminius rapsus po pūdymo ir po žieminių kviečių. Moliuskocidas (v. m. metiokarbas 20 g/kg) buvo panaudotas iš karto po žieminių rapsų sėjos. Lapų vystymosi tarpsnio pradžioje (BBCH 10) kontrolinio varianto laukeliuose (rapsai sėti po pūdymo ir po žieminių kviečių) buvo nustatyta 57 ir 98 proc. pažeistų žieminių rapsų augalų. Vėliau, žieminių rapsų augalams pasiekus 3-5 lapelių tarpsnį, beveik visi augalai buvo pažeisti šliužų.

Kontrolinio varianto laukeliuose (ir po pūdymo, ir po žieminių kviečių) šliužų pažeistų augalų kiekis buvo panašus. Panaudotas moliuskocidas iš esmės mažino pažeistų augalų kiekį, palyginti su kontrolinio varianto laukeliais, tiek po pūdymo, tiek po žieminių kviečių sėtuose žieminių rapsų pasėliuose.

Tyrimų duomenimis, gauti esminiai skirtumai ne tik tarp kontrolinio varianto (nenaudotas moliuskocidas) ir apsaugotų nuo šliužų laukelių. Ryškūs skirtumai buvo tarp žieminių rapsų, sėtų po pūdymo ir po žieminių kviečių pasėlių. Kontrolinio varianto laukeliuose žieminių rapsų augalai, sėti po žieminių kviečių, buvo 11 kartų intensyviau pažeisti šliužų, negu apsaugoti žieminių rapsų augalai. Pasėjus žieminių rapsų augalus po pūdymo, nustatyta, kad kontrolinio varianto laukeliuose iki 4 kartų augalai buvo intensyviau pažeisti šliužų, negu apsaugoti žieminių rapsų augalai.

Apsauga nuo šliužų

Šliužų gausumą ir žalingumą galima kontroliuoti prevencinėmis priemonėmis. Viena iš priemonių yra žemės dirbimas. Ariant sunaikinamos dirvoje esančios augalų liekanos ir šliužai lieka be maisto. Svarbu sausinti dirvas, rinkti akmenis, naikinti piktžoles, tuomet šliužai saulėtomis ir karštomis dienomis neturės kur pasislėpti.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į sėjomainos parinkimą. Tyrimais nustatyta, kad rapsų pasėliuose šliužų gausumas būna didesnis, kai rapsai sėjami po žieminių augalų, ypač daugiamečių ankštinių augalų. Puri dirva trukdo šliužams greitai judėti, nors minimalaus dirvos paruošimo atveju dirvos paviršius supurenamas, tačiau augalų liekanos dirvos paviršiuje yra geras prieglobstis šliužams, dėl to minimaliai dirbamoje dirvoje sąlygos šliužams plisti yra palankesnės.

Rapsų augintojų ūkiuose, kur nustatytas didelis šliužų išplitimas, reikėtų naudoti augalų apsaugos produktus - moliuskocidus. Rekomenduojama moliuskocidus naudoti iš karto po rapsų sėjos, o jei šliužai išplinta labai intensyviai, apsaugos produktą galima purkšti antrą ir trečią kartą, bet ne daugiau.

E. Petraitienė

Mano ūkis, 2013/08