Tris ketvirtadaliai medaus Lietuvoje gaunama iš smulkiųjų bitynų. Nors gamyba kasmet auga, pramonė naudoja pigesnį įvežtinį medų iš Lenkijos, Vokietijos, Latvijos ir Kinijos.

Medaus gamybai Lietuvoje būdinga augimo tendencija, nors atskirais metais tiek per medunešį, tiek žiemojimo metu esama svyravimų, kuriuos lemia gamtinės sąlygos. 2011 metais pagaminta 1797 t medaus, arba 12 proc. daugiau negu 2007-aisiais.

Didžioji dalis - apie 75 proc. - medaus pagaminama smulkiųjų bitininkų mėgėjų bitynuose. Bitininkai mėgėjai medų, kurio nesuvartoja patys, paprastai parduoda tiesiogiai vartotojams iš namų arba mugėse, renginiuose, turguose.

Bitininkų profesionalų medaus realizacijos kelias Lietuvoje priklauso nuo bityno dydžio ir prisukto medaus rūšies. Stambūs bitininkai profesionalai, turintys 1 000 ir daugiau bičių šeimų, ir tie, kurie daugiausia medaus gauna iš rapsų (dažniausiai abi šios indikacijos sutampa), beveik visą medų parduoda urmu medaus prekiautojams arba prekybos tinklams. Lietuvos vartotojai tiesiogiai nėra linkę pirkti rapsų medaus, nors jis parduodamas ir žemesne kaina. Rapsai Lietuvoje yra palyginti nauja kultūra, prie jų medaus lietuviai nepripratę, dėl šviesios spalvos ir rapsų auginimo technologijose naudojamų augalų apsaugos priemonių, vartotojai laiko jį prastesniu. Tad didžioji dalis Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių apskričių bitininkų profesionalų prisuktą medų, kaip minėta, parduoda didmenininkams.

Kitų regionų bitininkai profesionalai urmu parduoda mažesnę prisukto medaus dalį, nes parduodant urmu mokama žymiai mažesnė kaina, nei parduodant tiesiogiai vartotojui. Be to, regionuose, kuriuose neauginami rapsai, bitininkai iš bičių šeimos prisuka daug mažiau medaus. Šių regionų bitininkai profesionalai didesnę pagaminto medaus dalį parduoda tiesiogiai vartotojams tais pačiais kanalais, kaip ir bitininkai mėgėjai. Kai kurie iš jų nedidelius medaus kiekius eksportuoja.

Vidutiniškai bitininkai profesionalai urmu parduoda apie 50 proc. prisukto medaus. 2010 metais tai sudarė apie 15 proc. Lietuvoje pagaminto medaus.

Užsienio prekyba medumi

Į užsienį 2007-2011 metais buvo išvežama 8-13 proc. Lietuvoje pagaminto medaus. 2011 metais, palyginti su 2007-aisiais, lietuviškos kilmės medaus eksportas išaugo 19 proc., o visas eksportas, įskaitant reeksportą, - 48 proc. Ypač išaugusiu lietuviškos kilmės medaus eksportu išsiskyrė 2012 metai. Palyginti su 2011 metais, jis padidėjo 2,4 karto, o palyginti su 2007-aisiais - 2,8 karto. Atitinkamai išaugo ir bendrasis eksportas.

Užsienio prekyba medumi Lietuvoje 2007-2012 m., t

Didžiąją medaus dalį eksportuoja medų superkančios įmonės. Jų veikla daugiausia yra orientuota į eksportą: išvežama apie 80 proc. supirkto medaus ir tik apie 20 proc. parduodama prekybos tinklams. Tačiau nedidelius kiekius užsienio pirkėjams parduoda ir pavieniai bitininkai.

Daugiausia medaus 2007-2008 metais buvo parduota į Latviją ir Estiją. Nuo 2009 metų pagrindine eksporto šalimi tapo Danija, taip pat tęsėsi nemažų kiekių eksportas į Estiją. Per visą analizuojamą laikotarpį 15-35 t medaus kasmet buvo eksportuojama į Jungtines Valstijas.

importą 45 proc. Importuotas medus daugiausia naudojamas pramonėje, nes yra pigesnis. Nuo 2008 metų, kai medų buvo pradėta importuoti iš Kinijos, importuotas medus atskirais metais buvo 11-35 proc. pigesnis už eksportuotą. Taip pat dalis importuoto medaus parduodama per prekybos centrus ir tik maža, nors didėjanti dalis, reeksportuojama. 2007 metais buvo reeksportuota 2,4 proc. įvežto medaus, o 2012 metais - 7,1 procento.

Kartu su didėjančiais importo kiekiais plėtėsi ir importo geografija. 2007 metais 83 proc. medaus buvo įvežta iš Vokietijos, 6 proc. iš Čekijos, likusi dalis mažais kiekiais iš kitų 9 šalių. 2011 metais po 22 proc. medaus įvežta iš Lenkijos ir Vokietijos, 17 proc. - iš Latvijos, 13 proc. iš Kinijos. Likusi dalis įvežta iš dar 13 šalių. 2012 metais 20 proc. medaus importuota iš Belgijos, 19 proc. - iš Jungtinės Karalystės, po 15 proc. - iš Vokietijos ir Ukrainos, 12 proc. - iš Latvijos, 11 proc. - iš Kinijos, likę 8 proc. - iš dar 6 šalių.

Deiva MIKELIONYTĖ, LAEI

Mano ūkis, 2013/08