Naujoji Europos Sąjungos narė Kroatija geriausiai žinoma kaip turizmo pramonės šalis, tačiau svarbią reikšmę valstybės ekonomikoje bei užsienio prekyboje vaidina ir žemės ūkio sektorius. Milijoninės investicijos, kurios ateina į Kroatijos žemės ūkį ir kaimą iš europinių fondų, sudaro sąlygas stiprinti šalies konkurencingumą Vakarų Balkanų regione.

Balkanai - labai margas, tautiniu ir teritoriniu požiūriu smarkiai suskaidytas kraštas. Didelių regioninių skirtumų esama ir šalių viduje: europietiškų miestų kaimynystėje - pamiršti mirštantys kaimai. Balkanų šalyse „kaimas" asocijuojasi ne su romantika ir idile, o su atsilikimu, skurdu ir priklausomybe nuo žemės ūkio. Nors esama ir sėkmingų istorijų bei iniciatyvų, kurios teikia geresnės ateities vilčių regionams, esantiems toli nuo politinių centrų.

Žemė ir ūkių struktūra

Analizuojant žemės ūkio situaciją šiame regione, pirmiausia kliūva tai, kad kiekviena šalis savaip tvarko žemės ūkio informaciją, todėl trūksta aktualių duomenų, kuriuos galima būtų palyginti. Vienintelės Kroatijos duomenys apie žemės ūkį yra suderinti su „Eurostatu", tad tik jos atveju galima kalbėti apie žemės ūkio naudmenas. Kitų šalių statistikoje nėra aiškaus skirtumo tarp dirbamos ir nedirbamos, apleistos žemės.

Apleistos ir nedirbamos žemės Vakarų Balkanuose yra ekonominių ir politinių permainų, kurios stipriai paveikė ir agrarinį sektorių, pasekmė. Tarp šių transformacijų - migracija iš kaimo į miestą, 1990-ųjų pradžios dekolektyvizacija ir žemės ūkio valdų smulkėjimas.

Vakarų Balkanuose žemės ūkio plotai užima nuo 23 (Kroatijoje) iki 66 proc. (Serbijoje) šalių teritorijos. Tarp regiono valstybių, kuriose daugiausia apleistų arba tik iš dalies dirbamų žemių, pirmauja Albanija, Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas. Itin sudėtingi žemės perskirstymo procesai atvedė Albaniją prie beveik neišsprendžiamų nuosavybės problemų, kurios nuslopino nekilnojamojo turto rinkos plėtrą ir atgrasė potencialius investuotojus.

Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas išgyveno gausių bendruomenių persikraustymo ir iškeldinimo etapą, ypač pasienio rajonuose. Šį procesą lydėjo neteisėtas nuosavybės užgrobimas, o vėliau nesėkmingas jos grąžinimas.

Politinių ir ekonominių transformacijų metais Balkanų žemės ūkio sektoriaus pajėgumai menko, jam teko labiau socialinė funkcija. Šiandien, praėjus dvidešimčiai metų po Jugoslavijos subyrėjimo ir komunistinio režimo žlugimo Albanijoje, regiono kaimuose vyrauja smulkūs natūriniai ir pusiau natūriniai ūkiai. Vidutinis ūkio dydis Albanijoje, Kosove ir Makedonijoje nesiekia 2 ha, Kroatijoje - mažiau kaip 3 ha, kitose regiono šalyse - 3-4 ha. Tačiau yra didelių, modernių pramonės ir žemės ūkio įmonių, orientuotų į rinką.

Europos Sąjungoje ūkio vidurkis siekia beveik 13 ha, o didesni kaip 10 ha ūkiai sudaro 10 proc. visų ūkių ir užima 85 proc. žemės ūkio paskirties žemės. Mažiausiai suskaidytose Kroatijoje, Juodkalnijoje ir Serbijoje didesni kaip 10 ha ūkiai sudaro tik 5 proc. visų ūkių. Šie ūkiai Kroatijoje užima 52 proc. žemės ūkio paskirties žemės, Juodkalnijoje - 41, Serbijoje - 25 proc. Apskritai ūkiai Vakarų Balkanuose yra mažesni nei kitose Viduržemio jūros valstybėse ES narėse.

Ūkininkavimas ir darbas

Nepaisant struktūrinių problemų, žemės ūkis vaidina svarbų vaidmenį šalių ekonomikoje ir suteikia užimtumo nemažai daliai gyventojų (dažniausiai dėl darbo vietų stokos kituose sektoriuose). Europos Sąjungoje žemės ūkyje sukuriama vidutiniškai 1,8 proc. BVP, sektoriuje dirba mažiau negu 6 proc. aktyvių gyventojų. Vakarų Balkanų šalyse šie rodikliai labai skirtingi. Albanijoje žemės ūkio indėlis į nacionalinį BVP sudaro 18,5 proc., agrariniame sektoriuje užimta 57 proc. visų dirbančiųjų, Bosnijoje ir Hercegovinoje - atitinkamai 9,1 ir 20,6 proc., Kroatijoje - 6,4 ir 13,2, Juodkalnijoje - 7,5 ir 28, Makedonijoje - 10,8 ir 18,2, Serbijoje - 12 ir 21,4 procento.

Produkcijos gamyba

Po nuosmukio, kurį patyrė šalių ekonomika pasikeitus santvarkoms ir dėl ginkluotų konfliktų kai kuriose iš jų, gamybos apimtys, nepaisant natūralių svyravimų, sukeltų daugiausia dėl oro sąlygų, vėl pradeda augti. Populiariausi augalai regione yra grūdai: Albanijoje jie užima 40 proc. pasėlių, Kosove - beveik 50, Bosnijoje ir Hercegovinoje - daugiau kaip 50, Kroatijoje, Makedonijoje ir Serbijoje - daugiau kaip 60 proc. Išimtis yra Juodkalnija, kurioje pirmenybė teikiama bulvėms (30 proc. pasėlių) ir daržovėms (20 proc.), o grūdiniai augalai užima 20 proc. žemės ūkio naudmenų ploto.

Balkanuose pagal populiarumą po grūdų rikiuojasi daržovės (Makedonijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje jos užima daugiau kaip 10 proc. pasėlių ploto), cukriniai runkeliai ir aliejiniai augalai (daugiau kaip 10 proc. pasėlių Kroatijoje ir Serbijoje). Pagal pagaminamos produkcijos apimtis galima išskirti vaisių sektorių Kroatijoje (26 proc. visos produkcijos), Albanijoje (19), Serbijoje (16) ir Makedonijoje (12 proc.).

Per pastarąjį dešimtmetį Vakarų Balkanų šalių ūkininkų pajamos išaugo dėl laipsniško augalų derlingumo gerinimo ir naujų technologijų taikymo, tačiau jos vis dar atsilieka nuo ES lygio.

Gyvulininkystės sektorius vertas atskiros analizės. Nepaisant beveik visose šalyse pasiektos pažangos, esama didelių trūkumų, susijusių su higienos standartų įgyvendinimu, gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistemų diegimu.

Apskritai šiame sektoriuje dominuoja jautienos ir pieno gamyba, nepaisant tam tikrų gamtinių skirtumų ir nacionalinių tradicijų, kurias lemia religija. Serbija, Kroatija ir Makedonija orientuotos gaminti kiaulieną (atitinkamai 36, 26 ir 16 proc. produkcijos), o Albanijoje ir iš dalies Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Juodkalnijoje auginama daugiau avių ir ožkų.

Prekyba ir perdirbimas

Apie šalies žemės ūkio plėtrą galima spręsti pagal užsienio prekybos balansą, t. y. žaliavų ir perdirbtų produktų importo ir eksporto dalį. Kuo daugiau importuojama gatavos produkcijos ir eksportuojama žaliavų, tuo silpnesnis ekonomikos sektorius šalyje. Ir priešingai - didesnis perdirbtos produkcijos eksportas ir žaliavų importas yra sektoriaus sveikatingumo ir gebėjimo gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus ženklas.

Vakarų Balkanų regioninė ir tarptautinė prekyba auga, visų pirma su Europos Sąjunga, kaip pagrindine partnere. Žemės ūkio ir maisto pramonės dalis užsienio prekyboje yra daug didesnė už ES vidurkį. Dauguma šalių užsienio prekybos žemės ūkio produktais balansas, išskyrus Serbiją, yra neigiamas. Tik Kroatijos ir Serbijos žemės ūkio ir maisto sektoriui tenka mažiau kaip 10 proc. viso importo, o kitose šalyse šio sektoriaus produkcijos importas sudaro daugiau kaip 15 proc. Eksporto struktūroje žemės ūkiui paprastai tenka apie 10 proc., išskyrus Serbiją (18 proc.), Albaniją (6,6 proc.) bei Bosniją ir Hercegoviną (6,3 proc.).

Kaimo vietovių atsilikimas

Kaimas kenčia ne vien dėl skurdo, bet ir dėl prastos infrastruktūros ar visiško jos nebuvimo, dėl menkai išplėtotų viešųjų paslaugų (socialinių, sveikatos ir švietimo) bei nedarbo. Esant tokiai situacijai, auga migracija į miestus ir užsienį. Žmogiškojo kapitalo nutekėjimas gali sukelti negrįžtamus padarinius ne tik atokiose srityse ir mažuose kaimuose, bet ir vidutinio dydžio miestuose, kurie dažnai yra svarbūs centrai, teikiantys vietiniams gyventojams svarbiausias ir būtiniausias paslaugas. Taip pat kyla grėsmė šimtmečiais puoselėtų tradicijų, papročių ir įgūdžių nunykimui. Daugelyje Balkanų regionų dalis tradicijų ir papročių bei gyvenimo sanklodos ypatumų negrįžtamai prarasta socialistinio planavimo ir karinių bei etninių konfliktų metu.

--------------

Vokietijos tinklalapio „Agrarheute"  analitikai, pasidomėję šalies žemės ūkio situacija, tvirtina, kad šiame sektoriuje sunku įžvelgti pažangių modernizavimo ir struktūrizavimo pavyzdžių. Kroatijoje vyrauja smulkūs ūkiai, kuriuose laikoma vos po šešias melžiamas karves.

Kroatijos pieno sektorių sudaro 4,5 tūkst. pieno ūkių. Per pirmąjį 2013 metų ketvirtį pieno gamyba šalyje smarkiai sumažėjo, tačiau, ekspertų teigimu, pagerėjo jo kokybė. Per metus kroatų ūkininkai primelžia apie 0,6 mln. t pieno, arba tik 0,4 proc. viso per metus ES gaunamo žaliavinio pieno. Pusė Kroatijoje gaunamo žaliavinio pieno perdirbama į geriamąjį pieną, likusi dalis panaudojama sviesto ir sūrio gamybai. Pieno miltelių gamyba šalies pieno pramonei neaktuali.

Kroatijoje veikia 40 pieno perdirbimo įmonių, didžiausia šios srities bendrovė - „Dukat" priklauso prancūzų „Lactalis" grupei. Įmonė priversta surinkti pieną iš daugybės smulkių ūkių, todėl neišvengia logistikos problemų ir didelių gamybos sąnaudų.

Pieno gamyba 2012 m. sumažėjo visose Balkanų šalyse. Ypač ryškus nuosmukis įvyko per pirmąjį šių metų ketvirtį, kai pieno tiekimas kasdien sumažėdavo vidutiniškai po 17 proc. Apribojus geriamojo pieno gamybą, suklestėjo sūrio pramonė.

Apie 78 proc. Kroatijoje pagaminamos produkcijos realizuojama vidaus rinkoje. Nuo 2013 m. ES šalys Kroatijai parduoda vis mažiau sūrio, tačiau didėja sviesto ir nenugriebto pieno miltelių eksportas. 2012 metais iš Kroatijos į ES išvežta pieno produktų už 780 mln. eurų, o į šalį iš ES importuota produkcijos už 1,4 mlrd. eurų.

Dvišalė Lietuvos ir Kroatijos prekyba

Vienas iš bene geriausiai žinomų kroatiškų produktų Lietuvoje yra prieskoniai „Vegeta". Tačiau prekybos mastai su šia Balkanų šalimi yra labai menki. 2011 m. Lietuvos užsienio prekyba su Kroatija sudarė 77,3 mln. litų (22,4 mln. eurų) ir, lyginant su 2010 m., padidėjo 49,8 proc. Lietuvos užsienio prekybos balansas su Kroatija buvo teigiamas ir sudarė 36,7 mln. litų (10,6 mln. eurų).

Lietuvos eksportas į Kroatiją 2011 m. sudarė 57 mln. litų (16,5 mln. eurų) arba 0,082 proc. viso Lietuvos eksporto ir, lyginant su 2010 m., padidėjo 64,3 proc. 2012 m. eksportas sumažėjo iki 44,3 mln. litų. Importas iš Kroatijos 2011 m. sudarė 20,3 mln. litų (5,9 mln. eurų) arba 0,026 proc. viso Lietuvos importo ir, lyginant su 2010 m., padidėjo 20,1 proc. 2012 m. importas sumažėjo iki 17,4 mln. litų.

Išminuotojams padeda bitės

Kroatijos mokslininkai sukūrė bites „išminuotojas", kurios aptinka žemėje esančius sprogmenis. Eksperimento metu bitės buvo maitinamos mišinių, į kurį dėta sprogmenų kvapo. Projektas vykdomas nuo 2007 metų. Per ginkluotus konfliktus, vykusius po 1990 metų, užminuotos teritorijos plotas Kroatijoje sudarė 680 km². Spėjama, kad šioje teritorijoje likę apie 90 tūkst. nesprogusių minų.

Viktoras Trofimišinas

Mano ūkis, 2013/08