Grioviai - sudedamoji sausinimo sistemų dalis. Lietuvoje yra 62,82 tūkst. kilometrų griovių, bendras sausinamos žemės plotas siekia 2,98 mln. hektarų. Grioviai yra pagrindiniai sausinimo sistemų inžineriniai statiniai, todėl būtina juos tvarkingai prižiūrėti.

Grioviai ir juose esantys įrenginiai yra pagrindinė ir pirmaeilė tvarkytina sausinimo sistemos dalis. Sausinimo sistemose jie atlieka vandens imtuvų, nuleidžiamojo arba sausinamojo tinklo funkcijas. Pagrindinė griovių paskirtis - surinkti iš drenų ir žemės paviršiumi iš aplinkinių plotų atitekantį vandenį ir nutekinti jį į stambius vandens imtuvus. Jei griovys tvarkingas ir prižiūrėtas, vanduo iš drenažo žiočių normaliai išteka. Be to, išvengiama brangių drenažo sistemų remonto darbų.

Kai suveša žolės ir krūmai

Dėl įvairių priežasčių grioviuose atsiranda deformacijų. Nuslinkus šlaitams, nusėdus dugne nešmenims, užaugus augalijai, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir užtvenkia drenažo sistemas ar sumažina drenažo veikimo efektyvumą, pablogindami dirbamų žemių sausėjimą.

Dauguma griovių yra įrengti prieš 30-40 ir daugiau metų. Nevykdant nuolatinės griovių priežiūros, suveša žolės ir krūmai, kurie neabejotinai kenkia jų būklei, ir sistema neveikia taip, kaip turėtų. Apaugusiuose krūmynais grioviuose vandens lygis pakyla ir nuolat tvenkia drenažo žiotis arba griovyje augančių augalų šaknys jas užkemša. Kartais apaugusių griovių pralaidumas gali sumažėti tiek, kad potvynių metu vanduo išsilieja iš griovio, tačiau taip dažniausiai būna ne tiesiogiai dėl krūmų ir medžių tankumo, o todėl, kad jie sulaiko plaukiančias žoles, šiukšles ir kitus daiktus. Griovio vagai užaugus tankiomis aukštaūgėmis žolėmis, vagų šiurkštumas vegetacijos metu padidėja daugiau kaip 20 kartų, o pakilęs vandens lygis gali tvenkti drenažo žiotis 30 cm ir daugiau.

Krūmų ir medžių įtaką griovio būklei vienareikšmiškai įvertinti negalima. Griovių hidraulinį pralaidumą krūmai mažina ne tiek, kiek žolės. Kai grioviuose ištisai auga krūmai ir šešėliuoja vagą, žolės vagoje neauga. Nustatyta, kad krūmais apaugusiuose grioviuose sąnašos kaupiasi iki 2,7 karto lėčiau negu apaugusiuose žole. Tuo, kad medeliai slopina upelio dugno vandens augaliją ir taip sumažina vagos dumblėjimą, ypač naudinga pasinaudoti mažo nuolydžio grioviuose, kai vandens greitis vegetacijos laikotarpiu mažesnis kaip 0,3 m/s ir žolių bei dumblėjimo sustabdyti negali. Pradėję augti medeliai slopina dugne augančias žoles, tad ir griovį reikės valyti rečiau. Tačiau šiuo atveju galima leisti augti tik juodalksniams, baltalksniams ar kitos rūšies medeliams. Siekiant reikiamo hidraulinio laidumo, juos reikės retinti. Kitus krūmus auginti pavojinga, nes iškirsti jie greitai atželia dar tankesni, ir griovio laidumas tada gali būti per mažas.

Nors ir leidžiama ant griovių šlaitų augti krūmams, vis tiek reikia kas keleri metai juos nupjauti, kad jie neplistų į dirbamus laukus. Tose vietose, kur į griovius įeina drenažo žiotys, reikia neleisti augti jokiems krūmams. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad užaugę didesni medžiai, krūmai pagriovio zonoje sumažina augalų derlių dėl jų metamų šešėlių. Negalima pamiršti, kad medžiais ir krūmais apaugusių griovių ruožuose dažniausiai apsigyvena bebrai. Šie gyvūnai ardo kanalų šlaitus, stato užtvankas, kurios pakelia vandens lygį, kartais apsemiantį drenažo žiotis ir trukdantį grioviui gerai funkcionuoti. Planuojant griovių priežiūrą, svarbu parinkti tokius priežiūros būdus ir taip planuoti darbus tinkamai jų būklei palaikyti, kad sausinimo sistemų veikimas būtų garantuojamas kuo mažesnėmis sąnaudomis.

Svarbiausias griovų priežiūros tikslas

Palaikyti įprastą griovių techninę būklę dažnai nėra labai būtina: svarbiausia, kad grioviai gerai atliktų savo paskirtį, t. y. kad surinktų ir nuleistų perteklinį vandenį. Toks yra pagrindinis griovių priežiūros tikslas.

Griovių priežiūra - tai nuolatiniai darbai, palaikantys normalią griovio būklę.

Pagrindiniai griovių priežiūros darbai yra dugno ir šlaitų šienavimas bei susikaupusių sąnašų šalinimas iš griovių dugno. Prie priežiūros darbų taip pat priskiriama:

• atsitiktinių kliuvinių, patekusių į griovį, pašalinimas;
• šlaitų išgraužų, plyšių, dugno išplovimų, drenažo žiočių paplovimų užtaisymas;
• griovio apsauginėje zonoje pylinėlių tinkamos būklės palaikymas ir gedimų šalinimas;
• griovio statinių (drenažo žiočių, latakų, vandens pralaidų antgalių) tvirtinimas, tiltų, lieptų, slenksčių, greitviečių priežiūra ir smulkių gedimų šalinimas.

Šiuo metu griovių deformacijų pagrindinės priežastys, neminint eksploatavimo trukmės, yra dvi: tai sąnašų kaupimasis ir pats sąnašų valymo procesas. Vykstant šiems procesams, seklėja arba gilėja (nyksta arba ardomas) griovys. Kokiu intensyvumu kaupiasi sąnašos bei dumblėja griovių dugnas, priklauso nuo grunto, kuriame jie įrengti. Mažu nuolydžiu iškastuose priesmėlio gruntuose per metus susikaupia apie 4, o priemolio grunte - apie 3 cm sąnašų.

Taigi norint, kad griovys būtų techniškai tvarkingos būklės, pirmiausia, turėtų būti valomas sąnašos. Svarbiausiu kriterijumi, valant griovius, be abejonės, yra reikalingo griovio dugno ir drenažo žiočių aukščių skirtumo sudarymas, kuris užtikrintų drenažo vandens priėmimą ir nuleidimą. Planuojant griovių priežiūros darbus, tikslinga remtis ir šiais papildomais kriterijais:

ü  grioviai turėtų būti valomi, kai dėl susikaupusių sąnašų ir dugno augalijos susidariusi patvanka sudaro sąlygas papėdei pelkėti (papėdė nuolat įmirksta), o silpnesniame grunte pasirodo ir papėdės paplovimo požymių;

ü  grioviai turėtų būti valomi tuomet, kai tik sąnašos užpildo vandens tėkmės vagą.

Griovių valymas - tai susikaupusių sąnašų pašalinimas iš dugno.

Kai sąnašų nedaug, griovius galima valyti rankiniu būdu (kas 1-2 metai), išvalant iki 0,2 m storio susikaupusių sąnašų. Iškastos sąnašos paskleidžiamos ir išlyginamos ant griovio krašto.

Kitas sąnašų iš griovių valymo būdas yra mechanizuotas, paprastai taikomas 0,2-0,4 m ir storesniam sąnašų sluoksniui išvalyti. Grioviams, kanalams valyti naudojamos periodinio arba tolydaus veikimo mašinos. Valymo darbiniai įrengimai gali būti montuojami ant ratinių, vikšrinių arba tiltinę važiuoklės sistemą turinčių traktorių, ekskavatorių.

Griovių valymo technika

• Daugiakaušių ir grandiklinių ekskavatorių principu veikiantys griovių valytuvai. Mašina važiuoja šalia griovio. Kaušai arba grandikliai valytuvai semia sąnašas skersai mašinos judėjimo krypties ir pila jas pagriovyje. Tokiais valytuvais negalima valyti griovių, kurių šlaitai yra velėnuoti arba apaugę daugiametėmis žolėmis, nes jie gali sugadinti šlaitą. Daugiakaušės griovių valymo mašinos tinka ir sausiems, ir drėgniems grioviams valyti. Be to, jos gerai dirba grioviuose, užpildytuose vandeniu ir net esant smulkioms akmenų sąnašoms. Grandikliniai griovių valytuvai sąnašas valo transportuodami jas griovio dugnu ir šlaitu. Jei yra akmenų, jie greitai dyla. Kasant sąnašas iš griovių kartu pašalinama ir visa augalija. Pagrindinis šių mašinų trūkumas - nedidelis darbo našumas.
• Freziniai valytuvai. Ant veleno besisukanti freza dantimis atpjauna sąnašas ir mentėmis išmeta jas į pagriovį. Atpjautas griovio dugno sąnašų arba šlaito grunto sluoksnis numetamas nuo 5 iki 20 m atstumu. Geriausiai šios mašinos dirba drėgnuose griovio gruntuose ir kai vandens sluoksnis griovyje yra iki 15-25 cm. Jeigu dirbama sausuose gruntuose, frezų peiliai labai kaista ir greitai dyla. Pagrindinis trūkumas - negali dirbti, kai yra akmenų.
• Vienkaušiai ekskavatoriai su specialiais kaušais. Jie montuojami ant ekskavatoriaus vietoj draglaino, atbulinio kastuvo ar griebtuvo kaušų. Tai populiariausias būdas Lietuvoje. Grioviai dažniausiai valomi naudojant šoninį draglainą arba pasukamą kaušą, sumontuotą ant atbulinio kastuvo strėlės;
• Kaušai-šienpjovės, kuriais galima pašalinti sąnašas, kartu nušienaujant griovio šlaitus.

Periodinio veikimo mašinos (vienkaušiai ekskavatoriai, šoniniai draglainai ir kt.) naudojamos tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės dirbti su tolydinio veikimo mašinomis, t. y., kai grioviuose daug akmenų, medžiais apsodinti griovių šlaitai, labai deformuoti krantai. Tada prie traktoriaus arba ekskavatoriaus tvirtinama speciali įranga ir vandenį praleidžiantis kaušas. Kadangi griovių sąnašų tankis nedidelis, o pasipriešinimas kasimui mažesnis negu kasant gruntą, tai griovių valymo kaušai gaminami nuo 1,5 iki 2 kartų didesnės talpos negu įprastai. Darbui išilgai griovių naudojami siauri (iki 0,2 m pločio apatinėje dalyje), o statmenai - atvirkščiai, platūs ir trumpi kaušai. Darbo efektyvumui padidinti kaušai daromi su angomis, kad pro jas ištekėtų kauše besikaupiantis vanduo. Platiems kanalams valyti bei vandens telkinių povandeninei augalijai šalinti naudojami groteliniai kaušai. Kaušai su aštriais dantimis skirti povandeniniams augalams surinkti bei jų šaknų sistemai suardyti. Kai augalų labai daug ir tankiai sužėlę, naudojami kaušai su aktyviais pjaunamaisiais aparatais.

Technikos darbo ypatumai

Dideli grioviai valomi, traktoriui važiuojant abejomis griovio pusėmis, o maži - iš vienos pusės. Grioviams valyti gaminami ekskavatoriai su atramine važiuokle kitoje griovio pusėje. Tai pagerina ekskavatoriaus stabilumą darbo metu. Grioviams gilinti geriausiai tinka ekskavatorius draglainas. Mažesniems grioviams gilinti gali būti naudojami ekskavatoriai su atbuliniu kastuvu.

Pastaruoju metu mechanizuotai sąnašoms valyti daugiausia naudojami dviejų tipų valytuvai: išplatinti pasukami kaušai, montuojami prie ekskavatorių E-304 arba EO-3322 strėlių, ir universalūs tipiniai kaušai, kabinami prie E-304 ar kitų modelių draglainų papildomos šoninės strėlės. Žinomi ir naudojami rotoriniai valytuvai, tačiau tokių Lietuvoje tik vienetai. Visi šie mechanizmai neturi valymo gylio ir krypties valdymo įtaisų, todėl pavalyto griovio dugnas būna nelygus bei kreivas griovio ašies atžvilgiu. Be to, valant griovius ekskavatoriais, griovio dugnas išplatinamas nuo 0,4-0,6 iki 0,8-1,2 m ir daugiau.

Siauriausią (b=60 cm) vagą formuoja draglainas E-304 su šonine strėle, o plačiausią (10 cm gylyje vidutinis plotis b=81 cm, kai vagos gylis 38 cm, o jos viršaus plotis b=121 cm) - pasukamasis kaušas dirbant ekskavatoriumi E-304. Valant griovius pasukamuoju arba draglaino kaušu ant šoninės strėlės, darbo kokybė nesiskiria. Taigi, valymo kokybės požiūriu daugiau privalumų turi valymo tipas, kai draglaino kaušas montuojamas ant šoninės strėlės. Šis valymo būdas pranašesnis, nes formuoja siauresnę (kaušą pločio vagą). Be to, beveik nepažeidžia griovio šlaito papėdės stiprinimo.

Grioviams prižiūrėti gaminami įvairūs priedai. Pavyzdžiui, Kroatijoje gaminamas Rasco KAN griovių valymo įrenginys, skirtas dumblui šalinti ir grioviams profiliuoti. Griovių valymo įrenginį sudaro rotorius su mentėmis, hidraulinis variklis, korpusas, keltuvo suderintuvas, žemių kreiptuvas ir slankusis skydelis. Mentės yra itin kietos ir atsparios abrazijai. Joms sukantis, įrenginys sugriebia ir išmeta žemes.

Ūkininkams patogiausia griovius prižiūrėti universaliais modeliais, pvz., JCB MIDI CX (vienoje mašinoje - ir ekskavatorius, ir traktorius, ir frontalinis krautuvas). Gale esanti ekskavatorinė dalis lengvai nuimama ir vietoj jos galima montuoti įvairios paskirties darbinius padargus, pvz., trąšų barstomąją, žolės peilį, žemės grąžtą ir kitus. Gale montuojama 3 taškų pakabinimo sistema bei darbinis velenas, kurio darbiniai sūkiai siekia 540 aps./min. Naujieji JCB MIDI ekskavatoriniai krautuvai gaminami su 4 cilindrų, 37 kW/50 AG galingumo Perkins varikliais. Galingos mašinos gali pasiekti iki 28 km/val. transportinį greitį.

Nevalant griovių ir kaupiantis sąnašoms, pirmiausia juose įsiveisia drėgmę mėgstančios (dažniausiai kietastiebės) žolės, dėl kurių susidaro patvanka. Intensyvus žolinės augalijos augimas grioviuose bei reguliuojamuose upeliuose, ypač jų vagose, yra vienas iš gamtinių procesų, labiausiai veikiančių griovių būklę.

Kitame numeryje skaitykite apie griovių šlaitų šienavimo mašinas

O. Miseckaitė

Mano ūkis, 2013/08