23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2013/08
Gerinti žalųjų veislę – tik per savus bulius gerintojus
  • K. Strolys
  • Mano ūkis

Maždaug prieš pusę šimtmečio Lietuvoje susiformavo dvi galvijų veislės, tarsi perdalijusios mūsų valstybę įstrižai į dvi dalis. Vakaruose ir pietuose veisiami Lietuvos juodmargiai, o šiaurės rytuose - žalieji.

Lietuvos šiaurėje žalieji sudarė vientisą masyvą su kaimynystėje veisiamais jiems giminingais Latvijos dvylaisiais. Žalieji sudarė apie 40 proc. galvijų.

Mažėjant karvių skaičiui, dar sparčiau mažėjo žalieji, ir dabar Lietuvos žalųjų ir žalmargių veislė sudaro 24,6 proc. kontroliuojamų gyvulių. Savotiškoje konkurencinėje kovoje dėl išlikimo savo pieningumu ši veislė yra lygiavertė juodmargiams galvijams, o pieno riebalų ir baltymų kiekiu - pranašesnė. Žalųjų vidutinis produktyvumas per paskutinius metus buvo 6 700 kg 4,43 proc. riebumo ir 3,45 proc. baltymingumo pieno. Pieningumu jos tik 15 kg per metus atsilieka nuo juodmargių, o pagal pieno riebumą ir baltymingumą yra 0,12-0,14 proc. pranašesnės ir duoda 16 kg pieno riebalų ir baltymų daugiau.

Žalosios ir žalmargės karvės pirmą kartą veršiuojasi vienu mėnesiu jaunesnės, tačiau per pirmą laktaciją duoda 75 kg pieno daugiau, kuris yra 0,17 proc. riebesnis ir 0,16 proc. baltymingesnis negu juodmargių pirmaveršių. Todėl vis dažniau žaląsias karves įsigyja ir tradiciniai juodmargių galvijų augintojai pietvakariniuose rajonuose. Vėl pradėjo didėti žalųjų ir juodmargių karvių skaičiaus santykis.

Tiksliausias vertinimas išlieka pagal palikuonis

Viena iš svarbiausių pelningos pieno gamybos priemonių yra geros genetinės vertės gyvulių banda. Šiuo požiūriu visokeriopai svarbus yra teisingas ir kryptingas veislininkystės darbas, efektyvi ir intensyvi gyvulių selekcija, tinkamai parengti veisimo planai gyvulių produktyvumui didinti, sveikatingumo, eksterjero, reprodukcinėms bei kitoms ūkiškai bei ekonomiškai naudingoms savybėms gerinti. Tinkamai atlikti šiuos darbus įmanoma tik nuosekliai vykdant gyvulių produktyvumo kontrolę, kuri ūkio savininkui padeda spręsti kasdienes problemas.

Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos (LŽGGA) suvažiavime pritarta minčiai, kad spartus karvių produktyvumo ir kitų ūkiškai naudingų savybių gerinimas gali būti pasiektas tik per savus žaluosius ir žalmargius bulius gerintojus. Anksčiau buvo žavimasi iš užsienio įvežama gerų bulių sperma, kai kada ir suaugę buliai buvo perkami užsienyje dėl spermos kaupimo, tačiau laukto efekto nebuvo. Kai kurie tų bulių palikuonys Lietuvoje nebuvo pranašesni. Tad ir toliau lieka jau prieš dešimtmečius sukurta ir visose šalyse praktikuojama bulių vertinimo pagal palikuonių produktyvumą sistema: geros kilmės jaunu buliumi sėklinama tam tikra karvių dalis (skirtingose bandose), ir tik joms baigus pirmąją laktaciją, sprendžiama apie tikrąją buliaus veislinę vertę. Lietuvos žalųjų veislės selekcinėje programoje iki 2015 m. numatyta, kiek bulių reikia kasmet pradėti vertinti, kad galėtume nustatyti 5 bulius gerintojus.

Dar nesenai buvo manoma, kad vadinamoji genominė selekcija pakeis bulių vertinimą pagal palikuonis. Tikėtasi, kad buliuko tėvų genetinė analizė bus pakankamai tiksli. Deja, sudėtinga genetinė analizė patikslina buliuko veislinę vertę apie 10 proc., iki  30-45 proc. tikslumo, o jo įvertinimas pagal palikuonis šį tikslumą padidina iki 70-90 procentų.

Genetinė analizė buliuko veislinę vertę pagal produktyvumo ir eksterjero požymius patikslina daugiau, o pagal vaisos, sveikatingumo, ūkinio naudojimo trukmės ir kitas savybes - mažiau. Todėl užsienyje praktikuojama tik apie 20 proc. karvių sėklinti genomiškai įvertintų bulių sėkla, arba vieno iš penkių bulių, o likusias - su pagal palikuonis įvertintų bulių sėkla. Taigi bulių įvertinimas pagal palikuonis ir toliau lieka vieninteliu patikimu bulių gerintojų atrankos metodu.

Formuojama atvira Lietuvos žalųjų populiacija

Yra žinoma, kad juodmargiams galvijams Lietuvoje gerinti įvežta 3 kartus daugiau  užsieninių gyvulių negu žaliesiems. Tačiau produktyvumu žalieji ir žalmargiai Lietuvoje neatsilieka nuo juodmargių. Kur gi slypi paslaptis?

Galvijų selekcija yra ilgas ir nuoseklus procesas. Jam reikia savo darbą išmanančių mokslininkų, vadovų ir specialistų. Tobulinant Lietuvos žaluosius buvo apgintos penkios mokslinės disertacijos. Lietuvos žalųjų galvijų veislės kūrėjas, žinovas ir puoselėtojas habil. dr. Algirdas Banys teigia, kad išvedant ir gerinant žaluosius tęsiama gera tradicija vienu metu dirbti kelių kartų specialistams.

1960 m. iš Olandijos grįžęs gyvulininkystės mokslo organizatorius, gyvulių selekcininkas ir pirmasis Lietuvos gyvulininkystės instituto direktorius Romanas Žebenka organizavo Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų veisimą linijomis. Tai buvo pažangus to meto Olandijos selekcininkų patyrimas: naudojant inbrydingą (artimos giminystės individų poravimąsi) sukaupti palikuonyse gerąsias savybes.

Nuosekliai kurdami linijas, panaudojant giminingą poravimą į vertingiausius protėvius, pasiekėme, kad vidutinis inbrydingo koeficientas bulių, laikomų TVĮ, pasiekė 0,97 proc. (saikingas inbrydingas). Taip per 25 metus buvo įgyvendintas dar 1960 m. R. Žebenkos pasiūlytas ir žalųjų galvijų selekcininkų modifikuotas planas.

Ilgą laiką mes ėjome danų ir olandų keliu: vykdėme nuoseklią selekciją pagal kelis požymius (kilmę, išsivystymą, pieno produkciją ir mėsines savybes). Bet Vakarų Europoje įvyko revoliucija, kai JAV selekcininkai labai greitai padidino savo veislių (ypač holšteinų) produktyvumą. Tada veisimui imta naudoti Amerikos galvijus holšteinus.

Taip mes irgi pasukome į tą pusę. Žalųjų veislei gerinti atvežti švicai ir žalmargiai holšteinai. Čia jau jaunesnės kartos specialistų iniciatyva. Abi negiminingos veislės Lietuvos žalųjų gerinimui naudojamos ir tiesiogiai, ir panaudojus Danijos žaluosius bei anglerus. Formuojama atvira Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų populiacija su palyginti nuoseklia genealogine struktūra.

Nuo tada ir pradėta derinti masinę (kitų vadintą plataus masto) selekciją,  kur  pagrindinį vaidmenį atlieka buliai lyderiai, su veisimu linijomis. Bet, pasak A. Banio, tobulinant bet kurią veislę, svarbiausiu veiksniu visada buvo ir bus pagal palikuonis įvertinti buliai gerintojai.

K. Strolys

Mano ūkis, 2013/08