Europos Sąjungos šalių žemės ūkio produkcijos gamybos struktūra, ūkininkavimo kryptys ir ūkių specializacija yra labai įvairios. Dauguma šalių stengiasi plėtoti tokią žemės ūkio veiklos gamybą, kuri yra pelningiausia, atsižvelgiant į klimato sąlygas bei rinkos pokyčius. Analizuoti ir lyginti įvairių šalių žemės ūkio veiklos ekonominių rodiklių rezultatus galima pasitelkus standartinės produkcijos vertės rodiklį.

Visų didesnių kaip 1 ha ūkių standartinės produkcijos vertė nustatoma remiantis žemės ūkio surašymo duomenimis. Kiekvienos pasėlių ar gyvulių (paukščių) rūšies standartinės produkcijos vieneto vertė dauginama iš atitinkamo pasėlio ploto ar gyvulių (paukščių) skaičiaus, o gauti dydžiai sudedami. Ši suma rodo ūkio bendrąją standartinę produkcijos vertę ir nusako ūkio ekonominį dydį.

Remiantis 2010 m. visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis, buvo apskaičiuota standartinės produkcijos vertė 1 ha žemės ūkio naudmenų, kuri leidžia palyginti ES šalių žemės ūkio gamybos potencialą ir suskirstyti ūkius pagal ūkininkavimo kryptis, nustatyti ūkių specializaciją.

Lentelėje „Standartinės produkcijos vertė 1 ha ž. ū. naudmenų pagal ūkininkavimo kryptis ES šalyse 2010 m." matyti, kad ūkininkavimo kryptys tarp ES šalių narių stipriai skiriasi. Pagal standartinės produkcijos vertės 1 ha žemės ūkio naudmenų rodiklį intensyviausi yra Olandijos, Maltos, Belgijos Kipro, Italijos, Danijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Austrijos ūkiai. Mažiausiai standartinės produkcijos vertės iš 1 ha žemės ūkio naudmenų gauna Latvijos, Lietuvos, Bulgarijos, Estijos, Rumunijos ūkiai.

ES šalyse pagal ūkininkavimo kryptį labiau išvystyta pienininkystė, galvijų auginimas ir penėjimas. Šioje srityje pirmavo Malta - 37 770 EUR/1ha, kitos ES šalys atrodė taip: Kipras -

8 055 EUR/1ha, Olandija - 5 660, Belgija- 3 515, Danija - 3 466, Italija - 3 454, Graikija  - 3 400, Vokietija - 2 320, Suomija  - 1 990, Liuksemburgas - 1 922 EUR/1, o mažiausia gamyba kol kas išsiskiria Latvijos - 483 EUR/1 ha, Slovakijos - 595, Lietuvos - 662, Čekijos - 713, Estijos - 768 EUR/1 ha ūkiai.

Pagal kiaulininkystės kryptį pirmavo Maltos - 147 966 EUR/1 ha, Kipro - 91 139, Olandijos - 42 660, Italijos - 37 606, Airijos - 30 103, Graikijos - 25 586, Belgijos - 23 325 EUR/1 ha ūkiai, o mažiausia gamyba buvo Suomijos - 3 224 EUR/1 ha, Lenkijos - 3 709, Švedijos - 4 298, Latvijos - 4 764 EUR/1 ha ūkiuose.

Pagal paukštininkystės kryptį pirmavo Maltos - 106 760 EUR/1 ha, Italijos - 90 396, Portugalijos - 64 932, Olandijos - 64 808, Ispanijos - 55 490, Kipro - 52 204 EUR/1 ha ūkiai, o mažiausia gamyba buvo Rumunijos - 3 570 EUR/1 ha, Suomijos - 4 875, Švedijos - 8 277 EUR/1 ha ūkiuose.

Augalininkystės sektoriuje pagal ūkininkavimo kryptį svarbią vietą užima daržininkystė, šioje srityje pirmavo Olandijos - 73 934 EUR/1 ha, Vokietijos - 48 383, Austrijos - 43 638, Airijos - 41 438, Belgijos - 32 949 EUR/1 ha ūkiai. Mažiausia gamyba iki šiol yra Lietuvos - 1 354 EUR/1 ha, Latvijos - 1 758, Estijos - 6 296 EUR/1 ha ūkiuose.

Daugiamečių augalų auginimo sektoriuje (vaisių ir citrusinių vaisių, įvairių daugiamečių augalų) pirmavo Olandijos - 16 986 EUR/1 ha, Belgijos - 15 954, Liuksemburgo - 11 467, Vokietijos - 9 091, Danijos - 8 195, Prancūzijos - 7 880 EUR/1 ha ūkiai, mažiausia Estijos - 281 EUR/1 ha, Latvijos - 321, Lietuvos - 431, Bulgarijos - 883 EUR/1 ha ūkiuose.

Standartinė žemės ūkio produkcijos vertė, gaunama iš 1 hektaro, tarp daugiausiai ir mažiausiai gaminančių ES-15 ir ES-12 šalių ūkių pagal ūkininkavimo kryptis skiriasi daugiau kaip du kartus, o palyginus atskiras šalis skirtumai sudaro 10 ir daugiau kartų.

ES-15 šalys narės labiau orientuotos į didesnės pridėtinės vertės sektorių, t. y. daugiamečių augalų auginimą, daržininkystę, gyvulininkystės ir pieno produktų gamybą, o ES-12 šalys narės labiau orientuojasi į javų, aliejinių ir ankštinių augalų auginimą, pienininkystę, mišrią augalininkystę ir gyvulininkystę.

Nagrinėjant ES-27 šalių ūkių standartinės produkcijos vertės struktūrą, aiškėja, kad nemaža jos dalis tenka pelningesnių žemės ūkio augalų auginimui, t. y. daugiamečiams augalams, daržininkystei bei gyvulininkystės ir pieno produktų gamybai.

ES-15 šalių 2010 m. standartinės produkcijos vertės struktūroje pagal ūkininkavimo kryptis didžiausią žemės ūkio produkcijos gamybos dalį - 23,8 proc. - sudarė ūkiai, laikantys ganomus gyvulius, t. y. besiverčiantys pienininkyste, galvijų auginimu ir penėjimu. Toliau rikiavosi daržininkystės - 15,3 proc., daugiamečių augalų auginimo - 13,5, kiaulininkystės - 10,6, paukštininkystės - 6,9 proc. ūkiai. Kiek mažesnę dalį (beveik 7,2 proc.) sudarė ūkiai, užsiimantys tik augalininkyste ir auginantys javus, aliejinius, ankštinius augalus.

ES-12 šalių 2010 m. standartinės produkcijos vertės struktūroje pagal ūkininkavimo kryptis didžiausią žemės ūkio produkcijos gamybos dalį - 15,5 proc. - sudarė ūkiai, auginantys vien javus, aliejinius ir ankštinius augalus, beveik 15,1 proc. sudarė ūkiai, laikantys ganomus gyvulius, t. y. užsiimantys pienininkyste, galvijų auginimu ir penėjimu. Kiek mažesnę dalį sudarė paukštininkystės - 8,6 proc., kiaulininkystės - 6,8 proc. ir daržininkystės - 6,3 proc. ūkiai.

Lietuvos ūkių žemės ūkio gamybos struktūroje didžiausią dalį sudaro javų, aliejinių ir ankštinių augalų auginimas - 25,3 proc., pienininkystė - 24,5 proc., mišri augalininkystė ir gyvulininkystė - 20,1 proc. Mažesnę dalį sudaro įvairių grūdais šeriamų gyvulių auginimas - 0,1 proc., galvijų auginimas ir penėjimas - 0,3 proc., avių, ožkų ir kitų ganomų gyvulių - 0,3 proc., daugiamečių augalų auginimas - 0,4 procento.

Standartinės produkcijos vertės vienam ha žemės ūkio naudmenų struktūra pagal ūkininkavimo kryptis ES-27 šalyse atspindi ryškią gamybos įvairovę. Dauguma šalių stengiasi plėtoti tokią žemės ūkio veiklos gamybą, kuri yra pelningiausia, atsižvelgiant į klimato bei gamtines sąlygas, besikeičiančius rinkos pokyčius.

V. Šapolaitė

Mano ūkis, 2013/08