Turintys sodus ar močiutes kaime, šviežiomis daržo gėrybėmis gali mėgautis jau nuo ankstyvo pavasario, o ką daryti tikriems miestiečiams, neturintiems nei daržo, nei kaimo? Išeitis yra - daržovių galima užsiauginti tiesiog darbovietės kieme. Ir su malonumu nuraškyti saulėje įšilusį agurką ar pomidorą likus vos kelioms minutėms iki pietų.

Mums viskas taip ir prasidėjo - nuo suvokimo, kad labai norime daržo mieste. 2012 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos vegetacinių bandymų aikštelėje vykdėme doktorantūros tyrimus. Vegetaciniuose induose auginome rapsus ir vasarinius kviečius, tyrėme sieros trąšų įtaką. Šis mokslinis tyrimas įkvėpė mintį - kodėl gi negalėtume taip auginti įvairių daržovių ar prieskoninių žolelių?

Idėją pradėjome įgyvendinti, kai kolegė davė pomidorų (veislė Tolstoi H) ir paprikų (veislė Stanley H) daigų. Augalų persodinimui pasirinkome įstaigoje buvusius nereikalingus senus 10 l kibirus. Taigi daržas buvo įrengtas patiriant minimalias išlaidas. Gegužės mėnesio viduryje augalus išnešėme į vegetacinių bandymų aikštelę lauke ir padėjome ant metalinių stelažų. Jei nėra specialių stelažų, galima augalams skirtus indus sudėti ant europadėklų.

Moliūgams - per mažai erdvės

Darbe daugelis žavėjosi mūsų idėja ir vis užsukdavo apžiūrėti įrengto vietinio daržo. Sulaukėme ir dar daugiau daigelių. Taip mūsų darže atsirado baklažanas, moliūgai, agurkai. Pasėjome daugiamečių prieskoninių žolelių: raudonėlių, čiobrelių, bazilikų. Taigi pirmieji mūsų daržininkystės metai turėjo visai nemažą daržovių ir prieskonių asortimentą. Tačiau kaip pirmas blynas mūsų daržininkavimas pavyko ne visai.

Reikėtų paminėti kelias klaidas: moliūgams 10 l kibire tikrai per mažai vietos, nes jie negalėjo išsivystyti iki brandos, agurkams nepatiko persodinimas ir jie neprigijo. Galime pasidžiaugti, kad prieskoninių žolelių, paprikų ir pomidorų derlius buvo puikus. Pomidorus auginome iki vėlyvo rudens, jų nepuolė maras, prisireikė tik vieną kartą nupurkšti insekticidu nuo amarų.

Nors pernai buvo padaryta klaidų, tačiau šiemet nenuleidome rankų ir tęsiame savo idėją. Šiais metais pomidorų ir agurkų daigus užsiauginome pačios. Norėjome, kad mūsų daržininkavimas reikalautų kuo mažesnių išlaidų, todėl sėklas sėjome į kartono ritinėlius, likusius nuo tualetinio popieriaus. Tai nebuvo labai puiki idėja, nes laistant augalus ritinėliai sušlapdavo, ir po kurio laiko ant jų pradėjo augti keistos kilmės grybai, o ir daigelių šaknims augti ir vystytis buvo mažai vietos. Sudygę agurkai ir pomidorai skurdo, tad daigus perkėlėme į seną rašomojo stalo stalčių.

Svarbu pasirinkti tinkamą veislę

Vėliau pomidorus persodinome į pernai metais naudotus kibirus, kuriuos atšilus orams gegužės mėnesį išnešėme į vegetacinę aikštelę. O agurkai liko tame stalčiuje su bazilikais ir dviem kibiruose vietos neradusiais pomidorais. Stalčiaus dugne išgręžėme daug skylučių, kad agurkai galėtų šaknimis iš dirvožemio imti maisto medžiagas ir vandenį. Jie kuo puikiausiai ten auga ir mes jau valgome jų teikiamą derlių. Agurkų veislę pasirinkome Atomic F1. Tai lauko agurkų hibridas tinkamas rauginimui ir marinavimui, bet mes, žinoma, juos suvalgėme šviežius.

Šiemet mūsų darže gausu pomidorų. Turime net šešias veisles: Toyoto F1, Red Cherry, Black Cherry, Bajaja, Jubille, Italian. (pastarosios dvi - Heirlooms tipo). Heirlooms - tai senieji pomidorai, kurie skiriasi nuo hibridinių pomidorų tuo, kad nebuvo kryžminti daugiau kaip 40 metų. Šie pomidorai dažniausiai yra auginami daržininkų mėgėjų, nes yra labai gero skonio, tačiau ne tokie atsparūs ligoms, kenkėjams ar transportavimui, kaip hibridiniai. Heirlooms tipo pomidorų būna visokiausių spalvų - nuo raudonos iki žalios ir violetinės. Mūsų pomidorai Jubille turėtų būti geltoni, o Italian - raudoni, mėsiningi.

Toyoto F1 yra olandiškas vidutinio aukščio hibridas, skirtas auginti lauke ar plėvele dengtuose šiltnamiuose. Vaisiai šiek tiek pailgi. Bajaja veislės pomidorai yra žemaūgiai, auginami balkonuose ir polietileniniuose šiltnamiuose. Vaisiai apvalūs, smulkūs, labai skanūs. Šios veislės pomidorus nesudėtinga auginti - kero nereikia rišti, galima negenėti. Red cherry ir Black cherry - tai kekinės „vyšninių" pomidorų veislės, nokinančios raudonus ir juodus pomidoriukus.

Taip pat mūsų darže auga ridikėliai (Rudolf), špinatai (Space H), paprikos (Stanley H), melisa, gelsvė, krapai, gražgarstės, žemuogės.

Substratas - kuo lengvesnis ir puresnis

Augalus sodinome į universalų durpių substratą, sumaišytą su mūsų pasigamintu kompostu. Auginant daržoves induose, o ne atvirame grunte, reikia rinktis lengvesnį ir puresnį dirvožemį, kad jis būtų laidus orui ir vandeniui. Jeigu jūsų darže yra priemolio dirvožemis, jis netinkamas daržo įrengimui induose. Esant dideliam drėgnumui, toks dirvožemis nebepraleidžia oro, kurio reikia augalų šaknims.

Augalus tręšiame NPK trąšomis su mikroelementais: 4-11-25 + mikroelementai kartą per savaitę. Ištirpiname 15 g trąšų 10 l vandens ir palaistome augalus. Vandeniu liejame atsižvelgdamos į oro sąlygas.

Neišvengėme klaidų ir šiemet - neįvertinome to, kad augalai labai greit sureaguoja į vandens perteklių. Šiais metais kai kuriuose induose buvo per mažai išgręžtų skylučių, tad mūsų bazilikai bei ridikėliai dėl vandens pertekliaus pasidarė šviesiai žalios spalvos ir nustojo augti.

Norėdamos papuošti daržo ir darbo aplinką pasisodinome gėlių. Įgyvendinome idėją, kurią radome internete: į seną medinį padėklą susodinome surfinijas ir šlamučius.

Džiaugiamės jau antri metai gyvuojančiu daržu ir kitąmet tikrai neketiname atsisakyti šios idėjos. Norėtume plėsti asortimentą, kad tarp daržovių dar atsirastų cukinijų, bulvių, burokėlių, morkų, šparaginių pupelių, žirnių. Tikimės, kad atsiras daugiau bendraminčių, kurie plėtos šią idėją, o paskui pasidalins patirtimi.

R. Staugaitienė, L. Žičkienė

Mano ūkis, 2013/08