Pavasarį laikas atnaujinti pievas ir ganyklas. Net ir gerai rūpinantis žolynais, laikui bėgant jų būklė blogėja. Tai priklauso nuo augalų amžiaus, klimato sąlygų, ūkio krypties, naudojimo intensyvumo ir kitų veiksnių.

Kaip melžiamas karves keičiame pieningesnėmis, turinčiomis geresnių genetinių savybių, o seną techniką - į naują, gerokai našesnę ir ekonomiškesnę, taip reikia atnaujinti ir žolynus. Tam patartina naudoti tokius žolių mišinius, kurie gerai dera skirtingose augimvietėse, o sėklą rekomenduojama pirkti tik iš patikimų pardavėjų.

Dirvos paruošimas prieš sėją

Jeigu žolynų atnaujinti jau negalima, juos reikėtų sėti iš naujo. Svarbu tinkamai suarti laukus: anksti, sausai ir lygiai. Anksti - tai reiškia, kad arti reikia rudenį, sausai - kai dirva dar neperšlapus ir žemė gerai apverčiama, lygiai - tinkamai sureguliuotais plūgais. Rudeninis arimas leidžia dirvožemiui susigulėti, pagerina augalų aprūpinimą drėgme. Rudeninis arimas labai svarbus, nes jis laikomas pavasarinės sėjos darbų pradžia.

Prieš sėją dirvą reikia paruošti kruopščiai, nes nuo to priklauso žolyno tankumas, tvirtumas, derlingumas, piktžolėtumas ir paties pašaro kokybė.

Dirvą prieš sėją būtina išlyginti, nes:

• sėklas reikia įterpti vienodu gyliu. Jeigu dirvos paviršius nelygus, sėklos įterpiamos nevienodu gyliu;
• nelygioje dirvoje kaupiasi drėgmė, žūva žolių sėklos, plinta piktžolės. Dėl to mažėja žolynų derlingumas, blogėja pašaro kokybė;
• nelygiuose laukuose sunku naudoti pašarų ruošimo techniką, didėja pašaro užsiteršimo žemėmis galimybė arba netenkama dalies derliaus.

Prieš sėją, anksti pavasarį, dirva įdirbama 3-4 cm gyliu, nes:

• žolių sėklos labai smulkios ir optimalus jų įterpimo gylis yra 1-2 cm;
• norint, kad sėklų daigumas būtų geras, jų guolio dugnas turi būti kietas ir drėgnas;
• suslėgtoje dirvoje formuojasi kapiliarai, kuriais į paviršių, iš gilesnių horizontų, kyla drėgmė, reikalinga sėkloms dygti.

Paruošus dirvą sėjai reikia kuo greičiau sėti, nes pavėlavus bent savaitę, dirvą reikia įdirbti iš naujo.

Žolyno įsėjimui tinkami augalai

Pats paprasčiausias būdas patikrinti žolyną - nustatyti jo cheminę sudėtį. Įvertinus pašarų tyrimų rezultatus, gaunama išsami informacija apie žolyno maistingumą. Pagal organinės medžiagos virškinamumo rodiklius galima spręsti apie žolynų botaninę sudėtį. Jeigu virškinamumas mažesnis kaip 70 proc., lauke yra per daug piktžolių arba mažos maistinės vertės žolių (vienamečių miglių, paprastųjų miglių, laukinių rugių). Tokiu atveju patartina atnaujinti žolynų sudėtį.

Žolynų gerinimas yra pigesnis už visišką jo atsėjimą. Žolynas atsėjamas tik tuo atveju, jeigu sutvarkius jo priežiūrą ir naudojimą, derlingumas nedidėja. Žolynus gerinti apsimoka, jei juose dar išlikę apie 30-50 proc. gerųjų žolių.

Žolyno įsėjimui tinka raudonieji, baltieji dobilai, liucernos arba jų mišiniai su miglinėmis žolėmis. Turėtų būti sėjama apie 5-6 kg/ha raudonųjų dobilų ar liucernų arba 2-3 kg/ha baltųjų dobilų.

Lengviausias daugiamečių žolių įsėjimo į žolyną būdas - pakrika sėja rankomis anksti pavasarį, kol dar žemė sušalusi. Kita vertus, tokia sėja yra rizikinga, nes jeigu bus sausas pavasaris, žolės gali ir nesudygti. Geriausia įsėlį sėti į lėkščiuotą ar kitaip įdirbtą žemę.

Žolynuose iš miglinių ir pupinių žolių yra geresnis maisto bei mineralinių medžiagų tarpusavio santykis, tokius žolynus noriau ėda gyvuliai. Tai daugiametės svidrės, eraičinai, pašariniai motiejukai, šunažolės, taip pat baltieji ir raudonieji dobilai.

Žolyno sudėties ir ganymo sezono įtaka melžiamų karvių pieno riebalų sudėčiai

Tyrimų duomenimis nustatyta, kad ganyklose ganomų karvių piene riebalų daugiau nei karvių, šertų viso raciono pašarų mišiniu (VRPM). VRPM šertos karvės buvo produktyvesnės ir jų piene buvo daugiau laktozės.

Ganomų ir VRPM šertų karvių produktyvumas ir pieno sudėtis

Lyginant seną žolyną su atnaujintu, jo energinė vertė didėja apie 1,5 MJ AE kg^-1 (apykaitos energijos 1 kg sausųjų medžiagų). Geros maistinės vertės žoles gyvuliai noriau ėda ir geriau virškina. Tad atrajotojai suėda daugiau stambiųjų pašarų ir mažiau koncentratų, dėl to mažėja pašarų kaina.

R. Stankevičius, J. Černauskienė

Mano ūkis, 2013/06