Utenos r. Vaitukėnų kaime ūkininkaujantis Saulius Zakarauskas ūkį perėmė iš tėvų Stanislovo ir Nijolės Zakarauskų. Už pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" gautą paramą Saulius įsigijo naują traktorių, o vėliau, įgyvendinęs didelį gyvulininkystės ūkio pašarų gamybos modernizavimo projektą, atnaujino technikos parką.

Iš pradžių Saulius entuziastingai plėtojo pieno ūkį, net ir pieno perdirbimo cechą ūkyje įsirengė, prekiavo sūriu, varške ir kitais pieno produktais. Tačiau ir perdirti, ir prekiauti, ir dar ūkį spėti prižiūrėti buvo nelengva. Be to, vienu metu ir žaliavinio pieno kainos kilstelėjo, tad darbai ceche nutrūko. O pernykštę vasarą vėl iki 59 centų už kilogramą kritusi pieno kaina galutinai perpildė kantrybės taurę ir buvo tarsi atspirties taškas sukti ūkį truputį kita linkme - mėsinės galvijininkystės link.

„Labai ilgai ir kantriai mes plėtėme ir modernizavome pieno ūkį. Vienu metu laikėme apie 80 melžiamų karvių, tačiau dabar po truputį bandą mažiname," - sako Sauliui ūkyje neįkainojamais patarimais talkinantis tėtis S. Zakarauskas. Žemdirbio skaičiavimu, pieno savikaina yra 70-80 centų. Galvijai šeriami tik natūraliais, ūkyje paruoštais pašarais, koncentratų negauna. Tad ūkininkui dvigubai skaudžiau, kad už tokį sveiką ir skanų pieną jis negauna tiek, kiek šis vertas.

Mėsiniams priežiūros reikia mažiau

Žinoma, pereiti nuo pieninės gyvulininkystės prie mėsinės - ne vienų metų darbas. Bet pirmieji žingsniai jau padaryti. Pernai įsigyta 17 grynaveislių mėsinių telyčių, kurios šiemet jau bus kergiamos. Simentalių veislės telyčios visą žiemą jau praleido lauke. Joms įrengta speciali neužšąlanti girdykla, atlaikanti iki 30 laipsnių šalčio. „Palyginti su pieniniais galvijais, mėsinių priežiūra visiškai nesudėtinga. Šieno ritinį numetei, vandens turi - štai ir viskas", - sako ūkininkas.

Atskiroje ganykloje ganosi mišrūnių karvių žindenių banda. Veršiukai prie karvės išbūna apie 8 mėnesius, paskui atskiriami į atskirą tvartą. Ūkininkas sako, kad mišrūnų prieauglis auga labai sparčiai - per parą priauga beveik po 2 kg. Visi buliukai auginami mėsai, realizuojami maždaug pusantrų metų amžiaus, kai pasiekia 600 kg svorį.

„Neseniai bendrovei „Utenos mėsa" pardavėme trisdešimt gražių bulių. Visi svėrė daugiau kaip po 600 kg. Skaičiuojant, kad už kilogramą gauname po 6 Lt, o per parą prieauglis priauga po 2 kg svorio, susidaro 12 Lt per parą, Tai tikrai labiau apsimoka auginti mėsinius galvijus, o ne melžti pigų pieną", - mano Saulius.

Iš visų 200 laikomų galvijų dabar yra 63 melžiamos karvės - Lietuvos žalmargės ir juodmargės. Metinis primilžis iš karvės siekia 5 700 kg. Karvės tvarte laikomos pririštos, įrengta aštuonvietė melžimo aikštelė. Tvartai seni, bet labai gerai prižiūrėti. Žinoma, jei ne rūpestingos šeimininkų rankos, pastatai būtų seniai sugriuvę, o dabar visi kampeliai tvarkingi, mėšlas šalinamas skreperiais, nesijaučia jokio fermos kvapo.

Turi visą reikalingą techniką

Pienininkystės ūkiui modernizuoti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" Saulius gavo 137 352 Lt paramos, kurią panaudojo traktoriui įsigyti. Vėliau įgyvendino projektą pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas" (antrąją veiklos sritį) - projektui „Sauliaus Zakarausko gyvulininkystės ūkio pašarų gamybos modernizavimas" buvo skirta 300 000 Lt parama. Parama panaudota technikai įsigyti: nupirkta puspriekabė, priekaba-rinktuvė, diskinė šienapjovė, rotorius, smulkintuvas, pašarų dalytuvas-maišytuvas, grėblys, skutiklis.

„Turime visą reikalingą techniką, todėl patys spėjame darbus nudirbti, nė vieno mechanizatoriaus nesamdome", - darbščiais sūnumis didžiuojasi S. Zakarauskas. Vyresnysis sūnus Stanislovas dar ir labai nagingas - šiam pavasariui pats sumeistravo srutvežį: įsigijo naudotą 25 t cisterną ir jai pritaikė seno traktoriaus ratus. O kaimo keliukais lakstyti Stanislovas susikonstravo galingą visureigį - galės su broliu laukus aplėkti, pasėlius apžiūrėti. Ūkis nemenkas - 227 ha, iš kurių didesnioji dalis - 158 ha - nuosava žemė. Kad ir nederlinga ši Utenos rajono žemė, bet vis tiek - maitintoja, leidžianti jauniems žmonėms kurti savo ateitį gimtajame kaime.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2013/06