Lietuvoje kmynai auginami nuo XIX amžiaus. Pernai deklaruotas šių augalų plotas siekė 2 998,18 ha. Kiekvienas žino, kad geros duonos, sūrio, giros, raugintų kopūstų, grybų ir daržovių patiekalų be kmynų nepagaminsi. Jų naudingosios savybės pritaikomos ir farmacijos pramonėje, likerio, degtinės, gydomųjų arbatų, kulinarijos gamyboje. Paklausa kmynams didžiulė ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Vokietija, Olandija ir kitos valstybės už ekologiškų kmynų vaisių (sėklų) toną moka apie 7 000 Lt. Kaip gauti gausų ir, svarbiausia, kokybišką kmynų derlių?

Agrotechnika - gausaus derliaus pagrindas

Kmynai - dvimečiai arba daugiamečiai prieskoniniai augalai, kurių auginimas yra nesudėtingas, tačiau augintojai puikiai žino, kad norint užauginti 1-1,2 t ha^-1 (didžiausias derlius apie 2 t ha^-1) kmynų sėklų derlių, reikia griežtai laikytis agrotechnikos reikalavimų. Užauginus kmynus, būtina su kuo mažesniais nuostoliais nuimti jų derlių ir, svarbiausia, kokybiškai apdoroti sėklas po pjūties - išvalyti ir išdžiovinti, kad kmynai neprarastų savo maistinių ir gyvybinių savybių.

Labai svarbu, kad kmynų sėkla būtų šimtaprocentinės ūkinės vertės. Žinotina, kad 3-4 metų sėkla jau tampa nedaigi. Kmynams tinka silpnai rūgšti (pH 5,5-5,6) arba neutrali drėgna lengvo priemolio arba priesmėlio dirva. Sėjami anksti pavasarį (kmynų daigai nebijo šalnų), nes pasėjus per vėlai, antraisiais metais žydės tik apie 30 proc. augalų, tad gausime ir mažesnį kmynų sėklų derlių.

Priešsėjinio dirvos įdirbimo metu reikia įterpti ir mineralines trąšas: 80 kg ha^-1 fosforo ir 40-45 kg ha^-1 kalio veikliosios medžiagos. Azoto trąšos pirmaisiais kmynų auginimo metais išberiamos dažniausiai vasarą, liepos mėnesį. Kmynų sėklų derliaus dydis labai priklauso ir nuo jų tręšimo antraisiais augimo metais. Tad tik sniegui nutirpus kmynus reikia patręšti 60 azoto, 45 kalio, 45 kg ha^-1 fosforo veikliosios medžiagos.

Kmynai sėjami eiline (12-17 cm tarpueiliais), plačiaeile (45-60 cm), kartais net pakrika sėja 1,5-2 cm gyliu. Sėklos norma 8-12 kg ha^-1. Naudojamos daržovių, sėklažolių arba universalios sėjamosios. Pirmaisiais metais kmynai auga lėtai, panašiai kaip morkos, todėl dažnai juos nustelbia piktžolės. Jeigu kmynai pasėti plačiaeile sėja, piktžolės naikinamos purenant tarpueilius, arba kas dvi savaitės jos nupjaunamos rankiniu būdu su dalgiu. Nedideli plotai kartais ravimi rankomis. Kaip išvengti piktžolių, galėtų patarti Ukmergės rajono ekologinio ūkio savininkas Valentinas Genys, turintis 15 metų kmynų auginimo patirtį. Pastarąjį dešimtmetį jis 70-100 ha plote augina ekologiškus kmynus. Ūkininkas yra sumanęs ir naudoja originalų ir, svarbiausia, ekonomiškai naudingą būdą kmynams nuo piktžolių apsaugoti.

Kmynų pasėlius auginimo metu gali užpulti erkutės. Ekologinių ūkių savininkai jas, taip pat ir kitus kenkėjus, kartais naikina raugintų dilgėlių ištrauka. Tai kartu dar ir trąša. Kmynų šaknis mėgsta pelės, o ypač daug žalos gali padaryti šernai, kuriems kmynai patinka labiau nei bulvės. Todėl reikia ypač apsaugoti (aptverti ar kitaip) arti miškų esančius kmynų plotus.

Nuėmimo technologijos

Paprastai kmynų sėklų derlius nuimamas dviem būdais: atskirtiniu (dažnai taikomos užsienio valstybėse) ir tiesiog kombainu. Lietuvoje kmynai dažniausiai subręsta antroje liepos pusėje. Labai svarbu laiku pradėti pjūtį. Paskubėję prikulsime drėgnesnių sėklų, joms išdžiovinti reikės daugiau energijos. Suvėlinus kmynų pjūtį, dalis sėklų gali išbyrėti. Dabar dauguma žemdirbių augina Gintaras veislės kmynus, kurie, kaip ir anksčiau auginti Rekord veislės kmynai, subrendę neišbyra.

Atskirtiniu būdu nuimant kmynus, jie į pradalges pjaunami, kai paruduoja 40-50 proc. sėklų. Jeigu kmynai nesugulę ir aukšti, pjaunant paliekama iki 30 cm aukščio ražiena, kad geriau džiūtų. Pradalgėse baigia bręsti neprinokusios sėklos. Po 2-3 dienų kmynai iš pradalgių renkami juostiniais-transporteriniais (mažesni sėklų rinkimo nuostoliai) arba būgniniais rinktuvais ir kuliami kombainais. Šalyje dar yra nemažai senų, bet pjūtyje naudojamų rusiškų kombainų. Pavyzdžiui, kombainai Don-1500 komplektuojami su RSM-10.08.07 rinktuvais, kurie montuojami ant specialios platformos arba ant 6 m darbinio pločio kombaino pjaunamosios. SK-5 tipo kombainams naudojami 54-102A būgniniai ir PPT-3A juostiniai-transporteriniai rinktuvai. Vakarų valstybių kombainams atskirtinei technologijai vykdyti siūlomi įvairių pradalgių rinktuvai, kuriuos reikia užsakyti perkant kombainą. Pavyzdžiui, JAV nupjauti augalai iš pradalgių renkami (ir kuliami) John Deere kombainais su specialiais rinktuvais, kurie tvirtinami ne ant kombaino pjaunamosios, bet jungiami tiesiai prie nuožulniosios kameros.

Atskirtinio kmynų (taip pat ir kitų augalų) sėklų derliaus nuėmimo būdo privalumai yra tie, kad dėl papildomai subrendusių sėklų padidėja derlius ir pagerėja kokybė, išdžiūsta kmynų stiebai bei visa masė, sumažėja sėklų drėgnis, dėl to būna mažesnės sėklų džiovinimo energinės sąnaudos. Ši augalų nuėmimo technologija turi ir trūkumų: didesnės darbo, degalų sąnaudos, reikia daugiau technikos. Be to, atsiranda rizika patirti didesnius derliaus nuėmimo nuostolius arba dėl ilgalaikio lietaus gali pablogėti kmynų kokybė. Daug kartų sulytos kmynų sėklos pajuoduoja, suprastėja jų kokybė. Be to, atskirtiniam kmynų derliaus nuėmimo (kaip ir visų kitų augalų) būdui plisti trukdo tai, kad šalyje stokojama javapjovių, pradalgių rinktuvų kombainams, o svarbiausia - nuo seno vyraujantis skeptiškas požiūris į šį derliaus dorojimo būdą, neva grindžiamą galimu produkcijos supūdymu ir didesniais grūdų ar sėklų nuostoliais.

Tiesioginis kmynų nuėmimas

Tiesioginis kmynų nuėmimas - dažniausiai Lietuvoje taikomas derliaus nuėmimo būdas. Tokiu būdu kmynų derlius pradedamas doroti, kai jų branda pasiekia vaškinę fazę, t. y. kai 75-80 proc. vaisių įgauna rudą atspalvį. Subrendę kmynai iškuliami nesunkiai. Tyrimų duomenimis, neiškultų sėklų lieka labai nedaug - 0,02-0,25 proc. viso kmynų sėklų biologinio derliaus. Kombainams, kurių būgnų skersmuo yra 0,8 m, nuimant kmynus, kūlimo būgną reikia sukti 650-700 min.^-1 dažniu, kai būgno skersmuo 0,6 m, jo sukimosi dažnis - 850-900 min.^-1 Tarpai tarp būgno spragilų ir pobūgnio skersinių juostelių (pobūgnio gale) visų tipų kombainams nustatomi apie 6 mm. Tarpai tarp viršutinio sieto žvynų turi būti 10-14, tarp apatinio - 8-12 mm (štampuoto sieto skylučių skersmuo 6-8 mm).

Vakarietiškiems kombainams užsienio specialistai kmynams kulti rekomenduoja naudoti tokius pat arba labai panašius kombainų kuliamosios darbo režimus, kaip ir kuliant rapsus arba garstyčias. Tik pabrėžtina, kad kuliant kmynus labai svarbu tinkamai parinkti ventiliatoriaus sparnuotės sukimosi dažnį, t. y. nustatyti tokį oro srauto greitį, kad jis kartu su pelais neišneštų kmynų sėklų. Tyrimų duomenimis, kombaino valytuve padidinus ventiliatoriaus sparnuotės sukimosi dažnį 25-30 proc. nuo racionalaus sukimosi dažnio (kai su pelais išpučiamas mažiausias kmynų sėklų kiekis), kartu su pelais išpučiamų kmynų sėklų kiekis (separavimo nuostoliai) padidėja 7-8 kartus. Nesumažinus oro srauto greičio, kmynų sėklos gali ir nepatekti į kombaino bunkerį - jos visos gali su pelais nukristi ant ražienos. Tad tik pradėjus kulti kmynus, reikia stebėti, ar ant ražienos išmetamuose peluose nėra kmynų sėklų. Jų radus, oro srautą reikia dar mažinti. Jei to negalima padaryti arba ventiliatoriaus sparnuotės sukimosi dažnis nereguliuojamas (pavyzdžiui, kombainų Sampo Rosenlew), oro srautą mažinti tenka, pridengiant ventiliatoriaus oro įsiurbimo angas specialiomis sklendėmis arba kitaip (kaip numatyta kombaino konstrukcijoje) reguliuoti oro srauto greitį.

Kuliant kmynus, svarbu pasirinkti kombaino darbinį greitį, kad būtų tinkamai apkrautas kombaino kūlimo aparatas. Kai pjaunami vidutinio aukščio kmynai ir virš pjovimo linijos yra apie 10 t ha^-1 kmynų masės, daugumos kombainų darbinis greitis būna tik 3-4 km val.^-1, arba išnaudojama tik 60-80 proc. maksimalaus kombaino laidumo (kuliamos masės kiekio kg s^-1). Darbiniai režimai koreguojami konkrečiai darbo vietoje, atsižvelgiant į esamas sąlygas. Sausesni ir tolygiau subrendę kmynai kuliami, nustačius mažesnį kūlimo būgno sukimosi dažnį ir didesnius tarpus tarp būgno ir pobūgnio. Dorojant drėgnesnius bei netolygiai subrendusius pasėlius, būgno sukimosi dažnis didinamas, tarpai mažinami. Žinotina, kad kuo didesnis būgno sukimosi dažnis ir mažesni tarpai kūlimo aparate, tuo labiau bus smulkinami ir sutrinami stiebai, dalis jų kartu su sėklomis pateks į kombaino bunkerį. Dėl to padidės sėklų drėgnis ir užterštumas.

Pjaunant kmynus, reikia tinkamai naudoti kombaino lenktuvus: juos iškelti aukščiau, kad juostelių pirštai kabintų tik augalų viršūnes. Lenktuvų sukimosi dažnį reikia suderinti su kombaino važiavimo greičiu (naujos kartos kombainuose tai atliekama automatiškai) taip, kad juostelės nešukuotų nenupjautų kmynų, o kiekviena jų tik po vieną kartą palenktų augalus prie pjovimo aparato. Per greitai sukami lenktuvai nubarsto daug kmynų sėklų ant ražienos. Be to, reikėtų naudoti bent dešinįjį aktyvųjį skirtuvą. Remiantis tyrimų duomenimis, dirbant kombainu su aktyviuoju (dešiniuoju) skirtuvu, kai kmynai neišgulę, sėklų nuostoliai sandūrose tarp gretimų važiavimų būna 1,3 karto mažesni negu dirbant su pasyviuoju skirtuvu. Pagulusiuose kmynuose aktyviojo skirtuvo nauda dar didesnė, tačiau priklauso, kuria kryptimi jie pagulę. Pjaunant pagulusius kmynus kombainu su pasyviuoju dešiniuoju skirtuvu galimi net technologiniai sutrikimai (nekalbant jau apie kmynų sėklų nuostolių dydį), kai šis skirtuvas rauna ir tarsi buldozeris stumia vis didėjančią kmynų masę prieš kombaino pjovimo aparatą - taip toli nenuvažiuosi.

Svarbu ir kombainų sandarumas. Kmynų sėklų plotis 0,7-1,5 mm (ilgis - 3-7 mm). Jeigu kombainas nenaujas ir ilgokai eksploatuotas, tarpai tarp įvairių judančių darbinių dalių gali būti padidėję (daugiau 1 mm), todėl nemaža dalis kmynų sėklų pro juos gali išbyrėti ant dirvos. Dažniausiai kmynų sėklos išbyra per pjaunamosios sujungimo su nuožulniąja kamera vietą, kūlimo būgno dangtį, kūlimo aparato tarpų matavimo dangtelius, grūdų ir varpų elevatorių apatinius ir viršutinius dangtelius, darbinių dalių valymo dangtelius. Todėl prieš kmynų pjūtį reikia kruopščiai patikrinti kombaino sandarumą.

Nedideliems kmynų plotams doroti naudojamas vadinamasis daugiafazis nuėmimo būdas. Tai daug rankinio darbo reikalaujantis kmynų nuėmimo būdas. Kai paruduoja 30-40 proc. kmynų, augalai javapjovėmis arba rankiniais dalgiais nupjaunami, surišami į nedidelius pėdelius. Džiovinami pastogėse arba lauke (žaiginiuose). Džiovinimo metu kartu baigia bręsti ir sėklos. Išdžiūvę kmynai kuliami stacionariomis kuliamosiomis arba tais pačiais javų kombainais.

Kmynams dažnai prireikia ir trintuvių

Po iškūlimo, ypač nukūlus ne visai subrendusius kmynus, prie daugumos veislių kmynų sėklų lieka prikibusių kotelių (tokių sėklų kiekis siekia iki 10 proc.), kuriuos paskui sunku atskirti, todėl reikia naudoti trintuves. Kai kurie kmynų augintojai, neturėdami trintuvių, kmynų sėklas parduoda supirkėjams su visais koteliais ir dėl to patiria nemažų finansinių nuostolių, nes tokios „uodeguotos" kmynų sėklos bus superkamos pigiau. Jeigu kmynus parduosime užsienio valstybėms, kotelius nuo sėklų teks būtinai pašalinti. Tam galima panaudoti linų galvenų (ir dobilų ankštelių) kuliamąją-trintuvę MV-2,5. Dauguma šios mašinos dalių yra tokios pat, kaip ir javų kombaino SK-5, tik neturi pjaunamosios. Be to, yra trečias sietas, papildomas (pelų) ventiliatorius, trintuvė, sudaryta iš dviejų valcų, besisukančių į priešingas puses, virš kūlimo būgno esanti papildoma trynimo sekcija ir reguliuojamas (paverčiamasis) skydelis. Juo trinamą kmynų sėklų srautą galima nukreipti tiesiai ant trintuvės-kuliamosios kratiklių, arba, esant reikalui, skydelį perstačius į kitą padėtį, trinami kmynai papildomai dar kartą bus nukreipiami į kūlimo aparatą. Šios kuliamosios-trintuvės viršutinis sietas žaliuzinis (kaip ir kombaino SK-5), antrasis štampuotas su 3,5 mm skylutėmis, trečiasis sietas (apatinis) linų sėmenims yra su 1,2 mm skylutėmis, kmynų sėkloms reikalingas sietas su didesnėmis 2-2,5 mm skylutėmis.

Kmynų koteliams nuo sėklų pašalinti galima panaudoti ir mažesnio našumo lenkišką dobilų trintuvę K-0,5 arba universalią vokišką trintuvę K 310A, kuri statoma sėkloms trinti mechanizuotose srautinėse linijose. Pažymėtina, kad ši trintuvė neturi valytuvo, todėl iš jos išėjusi ištrinta sėklų masė turi būti išvaloma valomosiomis.

Popjūtinio dorojimo technologijos

Nukulta kmynų masė dažnai būna drėgna dėl priemaišų - lapų, pelų, stiebų, ypač piktžolių, kurios yra drėgnesnės nei sėklos (drėgnis kartais siekia iki 50 proc.). Drėgnos kmynų sėklos greitai pelija, pajuosta, įgauna specifinį kvapą. Tad iš kombaino bunkerio iškrautas sėklas reikia tuoj pat vežti į sandėlį, kur jos turėtų būti valomos ir džiovinamos. Kmynų augintojui gali iškilti klausimas, kokią popjūtinę dorojimo technologiją pasirinkti: ar pirma valomosiomis atskirti priemaišas ir paskui džiovinti, ar išdžiovinti ir tada valyti? Ekonomiškesnis būtų pirmasis variantas, nes, atskyrus priemaišas, sumažėtų sėklų drėgnis ir svoris bei energinės džiovinimo sąnaudos. Tačiau tuo atveju reikia turėti geras pradinio sėklų valymo mašinas.

Kmynų valymas

Nedideliam kmynų kiekiui išvalyti galima panaudoti ir paprasčiausias valomąsias F-0,65 (vadinamuosius „fuktelius"). Jomis pasiekiamas 95-98 proc. sėklų švarumas. Pradinio valymo metu atskiriamos stambios priemaišos, sumažėja iškultų kmynų drėgnis, pagerėja jų birumas. Pradiniam kmynų valymui galima naudoti sietines pirminio valymo mašinas, universalias valomąsias ir išcentrinius separatorius, gaminamus Vokietijos kompanijų „Rako" (GVR 40 N, GVR 60 N, GVR 80 N) ir „Neuero" (WR 12, WR 20, WR 40). Galima panaudoti ir Vokietijos firmos „Petkus" valomąsias K-521, K-523, K-527 bei Rusijoje anksčiau gamintas OS-4,5, SVU-10, OVP-20 A, OVS-25, taip pat dabar gaminamas „Zernoočistka" firmos mašinas MVR-5, MVR-8, MPO-50, MPR-50 ir kitus modelius.

Pagrindiniam kmynų valymui naudojamos universalios valomosios, kurios sėklas valo oro srove ir sietais. Pavyzdžiui, anksčiau gamintos „Petkus" firmos valomosios Super-541, Gigant-531, K-548 su trijerių bloku K-236 ir dabar gaminamos Danijos „Kongskilde" (KDC 4000), Suomijos „Mepu" (Mepu 2000), Vokietijos „Schmidt-Seeger" (Seed Selector), Rusijos „Zernoočistka" (MVR-3) firmų valomosios. Jomis kmynų sėklos išvalomos visiškai švariai (švarumas siekia 100 proc.). Valomųjų viršutinis sietas turi būti su pailgomis 1,5-1,75 mm arba su 2-2,5 mm skersmens apvaliomis skylutėmis. Trijerio cilindrų duobučių skersmuo trumpoms priemaišoms šalinti turi būti 2,5-3,5, o ilgoms - 6-7 milimetrai.

Kmynams valyti galima panaudoti ir universalias valomąsias - aerodinaminius separatorius. Šiose mašinose nėra sietų (išvengiama vibracijos), sėklos arba grūdai valomi ir rūšiuojami oro srove pagal lyginamąjį svorį. Tokius universalius grūdų ir sėklų separatorius gamina Ukrainos firmos „Agrotech" (Almaz MS-2; MS-5; MS-10; MS-20; MS-30) ir „,Aeromech" (SAD-4; SAD-7; SAD-14; SAD-30). Šios mašinos surūšiuoja sėklas arba grūdus į frakcijas su ± 3 proc. paklaida. Tai ir vidutinio, ir stambių ūkių mašinos, kurios sėklų valymo ir rūšiavimo linijoje gali pakeisti daug kitų (ypač specialios paskirties) mašinų. Pasirinkimas didžiulis: ir pagal mašinų kainą, ir pagal popjūtinio dorojimo linijų našumą.

Tinkamai išvalius kmynus, jie turi atitikti tokius reikalavimus: pirma klasė - daigumas 85, švarumas 96, piktžolių sėklų 0,3 proc., antra klasė - daigumas 70, švarumas 90, piktžolių sėklų 0,5 procento.

Kmynų džiovinimas ir laikymas

Nedideli išvalytų kmynų sėklų kiekiai džiovinami plonu sluoksniu paskleidus lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje, periodiškai maišant. Didesni kmynų kiekiai dažniausiai džiovinami aktyviosios ventiliacijos įrenginiais. Šiuo atveju oro paskirstymo sistemą reikėtų daryti ištisinę, t. y. įrengti perforuotą aruodo dugną, siekiant išvengti neventiliuojamų zonų. Džiovinti reikėtų vidutiniu (iki 1 500 Pa slėgio) išcentriniu ventiliatoriumi, į aruodą supylus kmynus 1-1,2 m storio sluoksniu. Į aruodą supilti kmynai 1-2 paras džiovinami nepašildytu oru. Vėliau, jeigu pučiamo oro santykinis drėgnis didesnis kaip 85 proc., jį reikia pašildyti 3-4 ^oC. Džiovinti baigiama, kai kmynų sėklų drėgnis aruodo paviršiuje pasiekia 12-13 proc. Drėgnesniems kmynams išdžiovinti naudojamos šachtinės, būgninės, konvejerinės, karuselinės ir kitos šiluminės džiovyklos. Tik svarbu neįkaitinti kmynų sėklų daugiau kaip 35-40 ⁰C, nes gali sumažėti jų daigumas, išgaruoti daug eterinio aliejaus. Kmynams išdžiovinti galima panaudoti Lenkijos įmonės „Araj" stacionarią džiovyklą S 22 PK, Suomijos kompanijos „Mepu" stacionarią CF-50 arba mobilias M 150k, M 300k šilumines džiovyklas, Lietuvos bendrovės „Baltijos filtrai" ventiliacinį agregatą su dyzeliniu varikliu VA-6,3 ir kitas džiovyklas. Tinkamai išdžiovintos kmynų sėklos būna gelsvai rusvos, geros kokybės kmynai yra stipraus aromato ir turi deginantį aštrų skonį.

Išvalyti ir iki 12 proc. drėgnio išdžiovinti kmynai supilami į popierinius maišus po 30-40 kg ir laikomi sausoje, vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Maksimali laikymo trukmė iki 3 metų. Laikymo metu reikia periodiškai tikrinti kmynų drėgnį, temperatūrą, stebėti, ar nepasikeitė kvapas ir sėklų spalva.

A. Strakšas

Mano ūkis, 2013/06