Piktžolėtumas - tai problema, su kuria cukrinių runkelių augintojai susiduria nuo pat šių augalų auginimo pradžios. Cukriniai runkeliai yra vieni iš lepiausių piktžolėms žemės ūkio augalų, nes jie lėtai auga ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais ir piktžolės pradeda juos stelbti.

Cukriniai runkeliai ypač jautrūs piktžolėms 2-3 pirmąsias savaites po sudygimo. Tad piktžoles būtina išnaikinti iki runkelių 6-8 lapelių tarpsnio. Švarus nuo piktžolių pasėlis turi būti išlaikomas iki derliaus nuėmimo. Tik taip įmanoma užauginti didelį cukrinių runkelių derlių.

Derliaus nuostoliai priklauso ne tik nuo piktžolių kiekio pasėlyje, bet ir nuo jų biologijos bei rūšinės sudėties. Vienametės dviskiltės piktžolės yra labiau žalingos negu vienametės vienaskiltės, nes dviskiltės piktžolės vasaros viduryje būna 2-3 kartus aukštesnės už runkelius.

Pagal žalingumą cukriniams runkeliams piktžolės skirstomos į tris grupes:

• aukštos, masyvios rūšys, kurias cukriniai runkeliai pakenčia, jei jų yra ne daugiau kaip 1-1,5 vnt. 10 m^-2 (baltoji balanda, šiurkštusis burnotis, tuščioji aviža, juodoji kiauliauogė);
• žemaūgės ir šliaužiančiosios rūšys - 3-5 vnt. 10 m^-2 (trikertė žvaginė, dirvinė neužmirštuolė, daržinė žliūgė)
• cukrinių runkelių aukščio ir šiek tiek žemesnės rūšys - 13-23 vnt. 10 m^-2 (dirvinė našlaitė, paprastoji žilė, raudonžiedė notrelė, vienametis laiškenis).

Aukštaūgės piktžolės ne tik mažina derlių, bet ir blogina jo nuėmimo našumą. Didėjant šiurkščiųjų burnočių kiekiui 1 m², mažėja šakniavaisių ir cukraus derlius. Kai 1 m² randama 12 vnt. šiurkščiųjų burnočių, tai derlius sumažėja per pusę, palyginti su pasėliu be šių piktžolių.  

Pasėlio fitosanitarinė būklė gali labai greitai pasikeisti nesilaikant cukrinių runkelių auginimo technologijos. Pokyčių greitis priklauso ir nuo piktžolių vislumo. Siekiant išvengti piktžolių, ekologiniu ir ekonominiu atžvilgiu labai svarbu visapusiškai išnaudoti visus integruotos apsaugos elementus - sėjomainą, žemės dirbimą, veislę, tręšimą ir kt.

Konkurencingumą galima padidinti agrotechninėmis priemonėmis, kurios lemia greitą ir tolygų runkelių sudygimą - tai optimalus sėjos gylis ir laikas. Didelę įtaką turi pasėlio tankumas. Nustatyta, kad cukriniai runkeliai, kurių pasėlio tankumas buvo 85 tūkst. ir daugiau augalų hektare, geriau stelbė piktžoles negu augantys rečiau.

Ne mažiau svarbus veiksnys, kontroliuojantis piktžolių kiekį, yra sėjomaina. Nustatyta, kad, didėjant cukrinių runkelių daliai sėjomainoje nuo 20 iki 100 proc., piktžolių sėklų kiekis hektare sumažėja 72 proc. Piktžolių sėklų kiekis dirvoje, atsėliavus augalus 4-5 metus, padidėja dvigubai. Atsėliuoti cukriniai runkeliai užaugina 18 proc. mažesnį šakniavaisių derlių negu auginti keturlaukėje sėjomainoje.

Pasėjus cukrinius runkelius minimaliai įdirbtoje dirvoje, palyginti su tradiciniu dirbimu, piktžolių skaičius ir masė didėja. Tačiau žemės dirbimo minimalizavimas labiausiai skatina daugiamečių piktžolių plitimą, ypač pienių ir usnių.

Vis dėlto neįmanoma užauginti gausaus cukrinių runkelių derliaus nenaudojant herbicidų, nes tai pats veiksmingiausias piktžolių naikinimo būdas. Žemdirbystės institute atliktų tyrimų duomenimis, kibiuosius lipikus, vijoklinius pelėvirkščius geriau naikino Betanalo eksperto ir Goltikso (1,0 + 1,0 l ha^-1) mišinys, o paprastąsias takažoles - Betasanos, Goltikso ir alyvos (1,5 + 1,0 +1,0 l ha^-1) mišinys. Abu tirti herbicidų mišiniai vienodai efektyviai naikino baltąsias balandas, raudonžiedes notreles, dirvines čiužutes, trikertes žvagines, dirvines akles ir šiurkščiuosius burnočius.

Tyrimai parodė, kad panaudojus herbicidų mišinius visai išnaikinti piktžolių nepavyko. Piktžoles efektyviau naikino Betanalo eksperto ir Goltikso mišinys. Išpurškus minėtą mišinį, piktžolių orasausė masė sumažėjo daugiau kaip penkis kartus, palyginti su Betasanos ir Goltikso bei alyvos mišiniu.

Baltojo cukraus derlius tiesiogiai priklausė nuo pasėlio piktžolėtumo - didėjant piktžolių masei, derlius mažėjo. Cukriniai runkeliai, purkšti Betasanos, Goltikso ir alyvos (1,5 + 1,0 + 1,0 l ha^-1) mišiniu, užaugino 0,8 t ha^-1, arba 6,5 proc. mažesnį baltojo cukraus derlių.

Atlikus kitą tyrimą, nustatyta, kad mažiausiai efektyvus buvo Kontakto mišinys su Etofolu, Goltiksu, Karibu ir alyva. Mažiausias cukrinių runkelių piktžolėtumas nustatytas panaudojus Betanalą ekspertą su Goltiksu ir Karibu. Iš minėto mišinio išėmus Goltiksą, efektyvumas mažėjo. Dukartinis purškimas didesnėmis herbicidų normomis efektyviau mažino piktžolių masę negu purškimas mažesnėmis normomis tris kartus.

Cukrinių runkelių pasėlyje, naikinant vyraujančias piktžoles baltąsias balandas, išryškėjo herbicidų mišinių efektyvumo skirtumai. Goltikso ir Nortrono priedai prie Betanalo eksperto buvo efektyvesni, palyginti su vieno Karibu priedu. Silpniausiai baltąsias balandas naikino Kontakto, Goltikso, Etofolo ir alyvos mišiniai.

Kadangi herbicidai pasižymi selektyviniu veikimu (naikina tam tikras piktžolių rūšis), efektyvumas padidėja, kai naudojami jų mišiniai ar deriniai. Herbicidų mišiniai sudaromi naudojant visą arba pusę registruotos herbicidų normos, atsižvelgiant į pasėlyje vyraujančias piktžoles. Žemdirbiui, žinančiam savo laukų istoriją, tai padaryti nesudėtinga.

I. Deveikytė

Mano ūkis, 2013/06