Dėl smarkiai suvėlavusio pavasario šiemet javų, ypač žiemkenčių, potencinės galimybės išauginti didelį derlių yra gerokai mažesnės negu pernai. Tiesa, pasėlių būklė atskiruose laukuose gali smarkiai skirtis - tai priklauso nuo agrotechninių ir aplinkos veiksnių.

Agrotechniniai (sėjomaina, auginama veislė, sėjos būdas, laikas ir kt.) bei aplinkos (drėgmės režimas, vyraujanti temperatūra ar jos dideli pokyčiai ir kt.) veiksniai svarbūs ne tik augalo vystymuisi, bet ir kenksmingųjų organizmų plitimui bei jų daromai žalai.

Prioritetai turėtų būti skiriami atsparių veislių auginimui, sėjomainai, įprastiniam žemės dirbimui ir tik esant būtinybei naudojami pesticidai. Deja, tenka pripažinti, kad į klasikinius agrotechninius reikalavimus dažnai neatsižvelgiama, tikintis visas kenksmingųjų organizmų problemas išspręsti purškiant pesticidais.

Atsėliuojamuose javų pasėliuose, ypač kai sėjama į ražienas, labai padidėja kai kurių ligų išplitimo rizika. Žemdirbystės institute 2012 m. dr. Antano Ronio darytų tyrimų duomenimis, ligos žieminius kviečius pažeidė iki kelių kartų labiau ten, kur dirvos paviršiuje buvo likę šiaudai, negu ten, kur buvo pasėta į įprastiniu būdu įdirbtą dirvą. Šis pavyzdys dar kartą patvirtina, kad atsėliuojant javus ir sėjant juos į ražienas, ligų kontrolei dėmesys turi būti didesnis, negu taikant įprastinį dirvos dirbimą.

Žemės dirbimo įtaka ligų plitimui žieminiuose kviečiuose, %

Ko gero birželį galima būtų įvardinti intensyviausiu ligų kontrolės javuose mėnesiu. Žiemkenčių pasėliuose atliekamas pagrindinis purškimas, siekiant juos apsaugoti nuo grūdo formavimosi ir brandos laikotarpiu plintančių lapų ir varpų ligų. Ilgiau išsaugotas žalias lapas bei sveika varpa leidžia augalui išnaudoti jo potencialą didesniam derliui subrandinti.

Birželio mėnesį daugiausia dėmesio skiriama ir vasarojui nuo ligų apsaugoti, nes šiuo metu pavasarį pasėti augalai būna jautriausi ligų sukėlėjams. Vasariniuose miežiuose dažnai išsiverčiama su vienu purškimu, kurio laiką nulemia ligų plitimo pradžia. Atskirais metais, kai vyrauja lietingi, šilti orai, gali tekti panaudoti fungicidus ir du kartus, ypač kai anksti išplinta tinkliškoji dryžligė ar miltligė (arba abi šios ligos kartu). Jei ligos miežiuose neišplinta bamblėjimo metu, pakanka vamzdelėjimo pabaigoje-plaukėjimo metu panaudoti nuo lapų dėmėtligių veiksmingus fungicidus.

Retai būna tokių metų, kad vasariniuose kviečiuose pakaktų vienkartinio purškimo. Bamblėjimo metu daugumos auginamų veislių vasariniuose kviečiuose išplinta miltligė. Ši liga didesnę žalą padaro išplitusi ankstyvaisiais tarpsniais. Pradėjus ligai plisti, reikėtų panaudoti veiksmingus nuo miltligės fungicidus. Plaukėjimo-žydėjimo metu purškiama fungicidu, kuris veiksmingas nuo lapų ir varpų septoriozės, kviečių dryžligės, nes šios ligos intensyviausiai pažeidžia vasarinius kviečius grūdo formavimosi ir brandos tarpsniais.

Praėjusiais metais vasarinių kviečių pasėliuose buvo aiškiai matyti daugybė varpų fuzariozės pažeistų varpų. Lietingi ir šilti orai vasarinių kviečių žydėjimo metu yra palankūs šiai ligai plisti, o būtent tokios sąlygos ir dominavo 2012 m. Reikėtų įsidėmėti, kad vien fungicidais kontroliuoti varpų fuzariozės neįmanoma, tačiau vyraujant palankioms ligai plisti sąlygoms, jų naudojimas sumažina užsikrėtimą. Tačiau gero poveikio galima tikėtis tik panaudojus veiksmingus nuo varpų fuzariozės fungicidus (visa norma) javų žydėjimo metu. Vasariniuose kviečiuose tai dažniausiai būna birželio pabaiga-liepos pradžia. Naudojamas fungicidas turi būti veiksmingas ne tik nuo varpų fuzariozės, bet ir nuo lapų dėmėtligių.

Bet kuriuo atveju fungicidus reikėtų naudoti tik esant reikalui, rinktis tik tuos, kurie tuo metu efektyvūs. LŽŪKT augalininkystės specialistai šiemet stebi ligų ir kenkėjų plitimą 20 šalies vietovių. Naujausia informacija skelbiama interneto puslapyje www.agroakademija.lt. Tik įvertinus situaciją konkrečiame lauke, turėtų būti sprendžiama, ar verta naudoti fungicidus.

Lietuvoje šiuo metu yra registruota per 90 įvairių fungicidų, didžioji jų dalis skirta javų ligų kontrolei. Informacija apie registruotus produktus ir jų naudojimo rekomendacijos skelbiamos Valstybinės augalininkystės tarnybos interneto puslapyje www.vatzum.lt.

Pagrindiniai efektyvios ligų kontrolės principai

• Pasirinkti tinkamą produktą. Fungicidai pasirenkami pagal pasėlyje išplitusias ligas (miltligė, septoriozė, kviečių dryžligė, tinkliškoji dryžligė). Išplitus miltligei, purškiama fungicidu, kuriame yra nuo miltligės veiksminga veiklioji medžiaga. Plintant septoriozei, reikia rinktis produktus, veiksmingus nuo septoriozės.

• Pasirinkti tinkamiausią normą. Kokią normą pasirinkti, sprendžiama konkrečiame pasėlyje. Purškiant pasėlį kelis kartus, gali būti naudojamos ir sumažintos normos. Jei liga jau išplitusi, normos mažinti nereikėtų. Purškiant pasėlį vieną kartą vamzdelėjimo-žydėjimo tarpsniais, reikia naudoti visą registruotą produkto normą.

• Purkšti optimaliu laiku. Ankstyvaisiais tarpsniais purškiama nuo ligų pastebėjus pirmuosius jų požymius ir vyraujant palankioms ligoms plisti sąlygoms. Plaukėjimo-žydėjimo metu purškiama net ir nesant matomų ligos požymių, nes purškimas šiuo metu padeda ilgiau išsaugoti žalią lapo plotą pieninės brandos metu, subrandinamas gausesnis derlius. Purškimas šiuo laikotarpiu nuo ligų yra svarbiausias ligų kontrolės technologinis elementas, nes, leidus ligoms išplisti grūdo formavimosi metu, daugelis kitų per sezoną panaudotų priemonių bus mažai efektyvios.

• Nenaudoti tų pačių produktų, kai pasėlis sezono metu purškiamas kelis kartus. Tų pačių produktų naudojimas didina ligas sukeliančių grybų atsparumo vystymąsi. Lietuvoje šiuo metu randama tiek strobilurinams, tiek triazolams atsparių lapų septoriozės sukėlėjo Mycospharala graminicola (Septoria tritici) populiacijų.

• Fungicidą įsigyti tik sezono metu pagal poreikį. Kokios ligos išplis pasėlyje, iš anksto numatyti neįmanoma, todėl iš anksto įsigyjant produktą, sunku teisingai pasirinkti.

R. Semaškienė

Mano ūkis, 2013/06