Gausiam agurkų derliui labai svarbu tinkamai parinkta veislė ir kokybiškai užauginti sveiki daigai. Tačiau šis pirminis geras startas dar negarantuos gerų rezultatų, jei į šiltnamį pasodinti augalai nebus tinkamai prižiūrėti. Labai svarbu agurkus laiku ir taisyklingai pririšti, formuoti, laistyti ir tręšti.

Į nešildomus šiltnamius agurkai sodinami nuo gegužės vidurio, o jei pavasaris šaltas - tai tik gegužės pabaigoje. Laikomasi tokios taisyklės: daigai į nuolatinę vietą sodinami, kai dirvos temperatūra 10 cm gylyje būna ne žemesnė kaip 17 ^oC.

Rišimas

Praėjus 4-7 dienoms po pasodinimo, augalai pririšami špagatu prie šiltnamio viršuje ištemptų vielų. Virš vienos augalų eilės ištempiamos dvi eilės vielų, o augalai rišami „V" forma. Taip pririšti augalai gauna daugiau šviesos. Svarbu ne per daug įtempti špagatą. Viršuje geriau rišti slenkančiąja kilpa, nes slūgstanti dirva gali nutraukti augalų šaknis.

Po 10-12 dienų augalai apkaupiami. Tada jie išleidžia pridėtines šaknis, geriau pasisavina maisto medžiagas, greičiau auga. 1-2 kartus per savaitę stiebų viršūnės apsukamos aplink špagatą. Tai geriau atlikti antroje dienos pusėje, kai sumažėjęs augalų turgoras, jie ne tokie trapūs.

Formavimas

Didelę reikšmę agurkų vystymuisi ir derlingumui turi teisingas ir laiku atliktas augalų formavimas. Optimaliai formuojant augalus, racionaliai išnaudojamas šiltnamio tūris, augalams sudaromas palankus šviesos ir drėgmės režimas.

Yra kelios agurkų formavimo schemos. Tai susiję su hibrido ypatybėmis ir šviesos intensyvumu. Agurkų formavimas priklauso ir nuo jų auginimo laikotarpio. Pasodinus daigus, būtina suformuoti šaknų sistemą ir sudaryti palankias sąlygas vegetatyviniam augimui, todėl iš apatinių 3-4 lapų pažastų išskabomos žiedų ir lapų užuomazgos jų formavimosi pradžioje. Jei augalai genimi pavėluotai, tai turi neigiamą įtaką agurkų derliui.

Ant pagrindinio stiebo iki 1 m aukščio paliekamos visos užuomazgos, o šoninės atžalos patrumpinamos, paliekamas tik vienas lapas su užuomazga. Toliau virš 1 m aukščio stiebo šoninės atžalos patrumpinamos paliekant 2, o aukščiau - 3 lapus bei 2-3 užuomazgas. Ant pagrindinio stiebo užuomazgų skaičius neribojamas.

Kai agurkai užauga iki vielos (2-2,5 m aukščio), jų viršūnės permetamos per vielą, bet netrumpinamos. Kai agurkai pasiekia vielą, kad intensyviai augtų šoniniai ūgliai, reikėtų 3-7 paroms sumažinti oro temperatūrą iki 16 ^oC - tada geriau vystosi agurkų užuomazgos.

Formuojant agurkus, pašalinami ligoti, pageltę ir sudžiūvę lapai. Išskabomos apatinės derėjusios atžalos, kad augalai geriau vėdintųsi, mažiau plistų ligos. Šie darbai atliekami pirmoje dienos pusėje, kad spėtų apdžiūti žaizdos. Tą dieną, kai skinami lapai ar vaisiai, agurkai nelaistomi.

Laistymas

Agurkai iki žydėjimo laistomi retai, bet gausiai. Tuomet jie mažiau augs, bet sukraus daugiau žiedų. Žydintys ir pradėję megzti vaisius augalai laistomi dažnai, bet po mažiau. Derėjimo metu agurkai gausiai laistomi šiltu (20-22 ^oC) vandeniu, pirmoje dienos pusėje.

Geriausia į talpą iš anksto prileisti vandens ir pašildyti saulėje. Laistant šaltu vandeniu (vėsesniu kaip 18 ^oC), šaknys lėčiau siurbia vandenį, augalai gali pradėti vysti netgi esant pakankamai grunto drėgmei. To pasekmė - ant augalų pasirodę šaknų puvinio sukėlėjai. Laistant augalus, reikia stengtis nesuplakti dirvos paviršiaus.

Tręšimas

Agurkai auga labai greitai ir anksti pradeda derėti, todėl maisto medžiagų poreikis yra didelis. Vegetacijos metu agurkai tręšiami atsižvelgiant į maisto medžiagų kiekį dirvoje, augalų būklę bei augimo tarpsnį. Paprastai vegetacijos metu jie 4-5 kartus tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.

Agurkai nepakenčia didelės druskų koncentracijos, todėl tręšiami dažnai, bet ne po daug, ypač augalams žydint ir mezgantis vaisiams. Geriau tręšti ištirpintomis trąšomis, t. y. trąšų tirpalu. Pirmą kartą agurkai tręšiami praėjus 10-15 dienų po daigų sodinimo. Agurkai mėgsta tręšimą raugintu mėšlu (1 l rauginto mėšlo išmaišoma 9-10 l vandens). Į kibirą šio tirpalo rekomenduojama įdėti 50 g pelenų. Antrą kartą tręšiama praėjus 10-12 dienų po pirmo tręšimo.

Vaisių mezgimo ir augimo metu galima augalus patręšti per lapus. Agurkai per lapus tręšiami ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Kokias naudoti trąšas, priklauso nuo augalų būklės. Paprastai papildomas tręšimas tinka po ilgo vėsaus oro periodo, kol šaknų sistema negali pakankamai aprūpinti augalo maisto medžiagomis. Masinio vaisių derėjimo metu ypač veiksmingas agurkų tręšimas per lapus karbamidu (10-15 g į 10 l vandens) - juo patręšus gaunamas didesnis agurkų derlius. Taip pat efektyvus yra agurkų tręšimas per lapus mikroelementų tirpalu.

Vėdinimas

Norint sudaryti tinkamą mikroklimatą šiltnamyje, svarbu gerai jį vėdinti. Ryte pirmiausia atidaromos saulės pusėje esančios orlaidės, vėliau, kai pakyla temperatūra, visos likusios. Šiltnamis vėdinamas atidarant tik viršutines orlaides, nes agurkai nepakenčia skersvėjo.

Vasarą, kai oras šiltnamyje labai įkaista, reikia palaistyti takus ir tarplysvius, tik neaplaistant augalų. Taip ne tik padidinama drėgmė šiltnamyje, bet ir šiek tiek sumažinama oro temperatūra.

Derliaus rinkimas

Derėjimo pradžioje agurkai skinami kas 2-3 dienos, o vėliau - kas antrą dieną. Kai vaisiai perauga, pristabdomas šoninių atžalų augimas, žūsta daug užuomazgų. Negalima ant stiebų palikti netaisyklingos formos vaisių. Jie irgi nuskinami, kad netrukdytų formuotis kitoms užuomazgoms bei nealintų augalo. Beje, įdomus faktas - agurkų vaisiai auga naktį!

Temperatūros režimas

Sėklaskilčių tarpsniu agurkai jautrūs žemai temperatūrai, o štai 1-2 tikrojo lapelio tarpsniu jie jau gerokai atsparesni. Aplinkos temperatūra lemia, prie kurio pirmojo tikrojo lapelio pirmiau susiformuos žiedai. Jei skleidžiantis pirmajam tikrajam lapeliui buvo atšalę, tai žiedai pirmiau formuosis prie trečiojo, o paskui prie pirmojo ir antrojo lapo. Tai turi įtakos derliui.

Agurkų augimo ir vystymosi metu reikalinga aukšta temperatūra. Esant 20 ^oC oro temperatūrai, augalai pradeda žydėti 22-28 dieną po sudygimo (priklausomai nuo hibrido), derėti pradeda po 32-38 dienų. Kai oro temperatūra žemesnė, agurkai pradeda derėti tik po 40-55 dienų (priklausomai nuo hibrido ankstyvumo).

Optimali temperatūra agurkams parenkama pagal augimo ir vystymosi tarpsnį bei apšvietimą. Palankiausia temperatūra agurkams augti yra 24-28 ^oC saulėtą dieną, o apsiniaukusią - 20-22 ^oC bei 16-18 ^oC naktį. Kai oro temperatūra žemesnė negu 15 ^oC, augalai žydi, vyksta vegetatyvinis augimas, tačiau vaisių nemezga.

Kai oro temperatūra 12 ^oC, žiedai visą parą būna neišsiskleidę. Esant žemai (žinoma, teigiamai) temperatūrai, sumažėja fotosintezės intensyvumas, sutrinka kvėpavimas, sumažėja sausųjų medžiagų kiekis augale, susilpnėja šaknų veikla. Esant pakankamam apšvietimui agurkų vaisiai greičiausiai auga, kai oro temperatūra siekia 20-25 ^oC dieną ir 18-20 ^oC naktį. Kai oro temperatūra yra 32 ^oC ir aukštesnė, žiedadulkės tampa sterilios ir augalai neapsidulkina.

Esant aukštai temperatūrai derėjimo metu, suintensyvėja kvėpavimas, augalas ištįsta, pagelsta lapai. Esant žemai oro temperatūrai naktį, sulėtėja partenokarpinių agurkų augimas. Temperatūra naktį gali būti žemesnė negu 18 ^oC, jei substrato temperatūra ne žemesnė negu 21 ^oC. Plėvele dengtuose šiltnamiuose skirtumas tarp nakties ir dienos temperatūros neturi būti didesnis negu 10 ^oC.

Labai svarbu matuoti ne tik oro, bet ir dirvos temperatūrą. Augalų augimo metu dirvos temperatūra turi būti 18-20 ^oC. Šaltoje dirvoje lėčiau auga šaknys, sutrinka maisto medžiagų apykaita, augalai suserga šaknų puviniu.

J. Jankauskienė

Mano ūkis, 2013/06