Žemės ūkio darbus atliekant kombinuotais ir sudėtiniais agregatais, mažinama mašinų daroma neigiama įtaka dirvožemiui ir aplinkai, taupomas darbo laikas ir degalų sąnaudos, trumpinamas intervalas tarp atskirų technologinių operacijų, mažinamos žemės ūkio gamybos sąnaudos ir kita.

Nepaliaujamai brangstantys energijos šaltiniai, trąšos, augalų apsaugos priemonės, mašinos ir įrengimai bei mažėjantys derlingų dirvožemių plotai verčia tobulinti kultūrinių augalų auginimo būdus ir technologijas. Tokios žemdirbystės technologijų gausos, kokia yra šiandien, greičiausiai dar nebuvo niekada. Šiuo metu jau sukurtos ir pritaikytos technologijos, leidžiančios kultūrinius augalus auginti ir tradiciniu būdu įdirbtose, ir supaprastintose bei minimaliai paruoštose, ir visiškai neįdirbtose dirvose. Pastaruoju metu tobulinami juostinio žemės dirbimo technologijų diegimo principai, kai dirva įdirbama tik tose vietose, kuriose bus sėjami augalai. Ir tai dar ne viskas. Nemažai augalų auginama lysvėse ir vagose. Tokio auginimo sistemos taip pat nuolat tobulinamos.

Užauginti gerą grūdinių ar kitų kultūrinių augalų derlių, net ir esant labai palankiems klimato bei žmogiškiesiems veiksniams (tinkamai pasirinkus dirvą ir technologiją, gerai suplanavus žemės dirbimo, sėjos ar sodinimo ir kitų technologinių operacijų laiką, pasėjus atsparios ir derlingos veislės sėklas, optimaliu laiku patręšus ir išpurškus augalų apsaugos priemones, tinkamai suplanavus derliaus nuėmimą), neįmanoma be našių ir patikimos konstrukcijos žemės ūkio mašinų.

Būsimo derliaus pamatai

Pagrindiniai pamatai būsimam derliui yra paklojami žemės dirbimo ir sėjos technologiniuose procesuose. Nuo to, ar teisingai kiekvienu atskiru atveju, konkrečiomis technologinėmis ir klimato sąlygomis paruošiama sėklų guoliavietė, ar tolygiai išdėstomos sėklos visame dirvos paviršiaus plote ir įterpiamos pagal gylį, priklauso sėklų sudygimas ir tolimesnis augalų vystymasis.

Mokslininkų pasiekimai ir rekomendacijos, ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių praktika žemės dirbimo srityje rodo, kad be kompleksinių agrotechnikos priemonių, skirtų gauti gausų ir geros kokybės augalų derlių, itin svarbu gerai paruošti dirvą sėjai. Tik tinkamai suderinus žemės dirbimo technologines operacijas, dirvoje pasiekiamos optimalios sąlygos fizikiniams, cheminiams ir biologiniams procesams, kurie padidina sėjos, trąšų įterpimo ir kitų technologinių operacijų efektyvumą, sudaro palankias darbo sąlygas įvairių kitų, augalų vegetacijos laikotarpiu naudojamų, mašinų darbui, įvertinant darbo saugą, degalų taupymą ir mašinų patvarumą.

Neigiamos pasekmės

Kad dirva būtų tinkamai paruošta sėjai, paprastai būtina atlikti kelias technologines operacijas: skusti ražienas, arti, lėkščiuoti, kultivuoti, akėti, voluoti, lyginti ir kitas. Taigi, norint tinkamai paruošti dirvą, reikia kelis kartus per lauką tomis pačiomis vietomis važiuoti įvairiomis žemės ūkio mašinomis. Sunkūs traktoriai suslegia dirvą, gadina jos struktūrą, blogina vandens ir oro režimą.

Mokslininkai nustatė, kad ariant 6 korpusų plūgu, jį traukiantis traktorius savo ratais jau vienu važiavimu suspaudžia iki 1,4-1,5 g/cm³ tankio apie 50 proc. viso viršutinio dirvos paviršiaus ploto. Toks dirvos tankis kenkia augalų augimui, dėl to gali sumažėti ir derlius. Daugkartinis dirvos dirbimas pailgina dirvos paruošimą sėjai, o erozijos pažeistose dirvose padidina erozijai pavojingų dirvos dalių kiekį. Tyrimais įrodyta, kad naudojant atskiras mašinas skirtingoms dirvos paruošimo operacijoms atlikti, tradicinėse technologijose suvažinėjama apie 85-95, supaprastintose, minimalaus žemės dirbimo technologijose - apie 40-60 ir tiesioginės sėjos technologijose - iki 25 proc. dirvos paviršiaus ploto. Galulaukėse dirva suvažinėjama kelis kartus intensyviau.

Atlikti dirvos paruošimo sėjai technologines operacijas labai dažnai sudėtinga dėl to, kad terminai tarp atskirų operacijų paprastai yra labai trumpi. Be to, pagrindinis laiko intervalas tarp dirvos paruošimo ir pačios sėjos taip pat turi būti kuo trumpesnis, nes labai svarbu, kad kultūrinių augalų sėklos būtų įterptos į dar gana drėgną dirvą ir turėtų geras pradines sąlygas dygimui. Ruošiant dirvą sėjai, negalima pamiršti to, kad supurentas viršutinis dirvos sluoksnis labai intensyviai džiūsta, o tai reiškia, kad sausringais metais joje gali labai greitai pritrūkti drėgmės. Kitas ne mažiau svarbus aspektas, verčiantis mažinti laikotarpį tarp žemės dirbimo ir sėjos - nemaža tikimybė, kad per laiką tarp šių operacijų gali sudygti piktžolės ir vėliau savo augimo intensyvumu pralenkti kultūrinius augalus. Tokia situacija nepageidautina, nes piktžolės užstoja šviesą, naudoja maisto medžiagas ir stabdo pagrindinių kultūrinių augalų augimą. Neturint tinkamos žemės ūkio technikos, optimaliu laiku paruošti dirvą ir pasėti labai sunku.

Kelias operacijas atliekančių agregatų skirtumai

Dėl jau minėtų ir kitų priežasčių (gamybos sąnaudų mažinimas, dirvos tausojimas ir kitų) populiarėja didelio našumo kombinuoti ir sudėtiniai dirvos ruošimo bei sėjos agregatai, galintys vienu važiavimu atlikti visas priešsėjinio žemės dirbimo ir sėjos technologines operacijas. Tokių mašinų privalumas yra tas, kad jos yra gana našios, išlaiko numatytus dirvos paruošimo ir sėjos agrotechnikos reikalavimus, taip pat sumažina degalų sąnaudas ir mašinų amortizacijos išlaidas, palyginti su specializuotomis, vienai technologinei operacijai atlikti skirtomis žemės ūkio mašinomis.

Kombinuotų ir sudėtinių dirvos paruošimo bei sėjos mašinų darbo technologiniai procesai gali būti labai skirtingi. Priklausomai nuo to, kokie buvo prieš tai auginami augalai, kokius planuojama sėti, kokios numatomos klimato sąlygos, atitinkamai gali būti kombinuojamos žemės dirbimo, sėjos ir kitos žemės ūkio technologinės operacijos.

Sujungti kelias skirtingus darbus atliekančias mašinas galima įvairiais būdais. Vienas iš paprasčiausių būdų yra tas, kai į vieną sudėtinį agregatą, viena paskui kitą specialiomis jungtimis sujungiamos kelios po vieną technologinę operaciją galinčios atlikti serijinės žemės ūkio mašinos. Sudėtiniu vadinamas toks agregatas, kurio sudėtyje esančios mašinos gali, nepriklausomai nuo kitų agregate esančių mašinų, dirbti atskirai. Sudėtinio agregato, sudaryto iš kelių viena operacinių mašinų, pagrindinis trūkumas yra tas, kad agregatas pasidaro gana ilgas ir jam apsisukti galulaukėse reikia plačios zonos (40-60 m ir daugiau).

Kitas būdas yra pasirinkti rėmą ir ant jo tam tikra numatoma seka tvirtinti atskiras skirtingų žemės ūkio mašinų darbines dalis. Toks darinys yra vadinamas kombinuotu agregatu, besiskiriančiu nuo sudėtinio agregato tuo, kad turi vieną nedalomą rėmą ir ant jo sumontuotas skirtingas technologines operacijas galinčius atlikti darbinius įrenginius, mazgus ar dalis.

Trečias technologinių operacijų sujungimo būdas yra gaminti specialius darbinius įrenginius, galinčius vienu metu atlikti du ir daugiau darbų. Pavyzdžiui, tokiu kombinuotu agregatu galima vadinti žemės dirbimo mašiną su sėklų ir trąšų įterpimo įtaisais.

Pasirinkimo kriterijai

Kombinuoti ir sudėtiniai agregatai parenkami atsižvelgiant į dirvos savybes, prieš tai buvusius augalus, būsimus kultūrinius augalus ir klimato sąlygas. Daugiausia kombinuotų ir sudėtinių agregatų yra sudaroma žemei įdirbti ir sėkloms pasėti, tačiau taip pat tokios mašinos gali būti naudojamos pasėliams prižiūrėti, augalams nuimti, pašarams ruošti ir kitiems darbams atlikti.

Dauguma žemės technikos mašinų gamintojų gamina sėjamąsias, kurios tinka dirbti kartu su įvairios konstrukcijos akėčiomis, kultivatoriais, volais ir net su plūgais. Išskiriamos dvi tokių mašinų grupės. Viena iš jų - kombinuotas arba sudėtinis agregatas sudaromas tik iš pasyvių mechaninių darbinių mašinų, kurių darbinėms dalims sukti nereikia galios. Tai gali būti giluminis podirvio purentuvas kartu su pasyvių darbinių dalių kultivatoriumi ir mechanine sėjamąja, lėkštinis skutiklis kartu su kultivatoriumi ir sėjamąja ar panašiai. Galimas mašinų sujungimo variantas ir tradicinei žemdirbystės technologijai, kai naudojamas plūgas kartu su arimo volais ir mechanine sėjamąja.

Kita didelė ir gana populiari kombinuotų ir sudėtinių agregatų grupė, kai naudojami aktyvių darbinių dalių padargai, o atskirų mašinų darbinėms dalims sukti reikalinga traktoriaus sukimo galia. Šiuo metu labai populiarūs agregatai, sudaryti iš vertikalių rotorių kultivatorių su pneumomechaninėmis sėjamosiomis, kurios tuo pat metu įterpia ir birias arba skystas mineralines trąšas.

Dauguma kombinuotų žemės dirbimo ir sėjos agregatų yra universalūs, skirti dirbti artose, minimaliai įdirbtose ir neįdirbtose, augalų liekanomis padengtose bei įvairaus sunkumo dirvose, sėti skirtingų augalų sėklas. Paprastai tokios mašinos būna didelio našumo, gana manevringos. Šiais padargais paruošus dirvą ir pasėjus, dirvos paviršius lieka gana lygus ir netrukdo dirbti pasėlių priežiūros bei derliaus nuėmimo mašinoms. Kombinuotiems žemės dirbimo ir sėjos agregatams traukti bei jų darbinėms dalims sukti reikia daugiau galios negu mašinoms, atliekančioms tik vieną technologinę operaciją. Įvertinus tai, kad vienu važiavimu atliekami keli darbai, ekonominė kombinuotų mašinų degalų sąnaudų nauda yra neabejotina.

E. Šarauskis

Mano ūkis, 2013/05