Mūsų klimato sąlygomis, kai periodas be šalnų tęsiasi apie 100 dienų, ne visas daržoves galima išauginti pasėjus sėklą tiesiog į dirvą, todėl šilumamėgiai daržo augalai sodinami daigais. Taip sudaromos sąlygos daržovių vegetacijos laiką prailginti 40-50 dienų bei anksčiau gauti derlių. Daigais lauke galima sodinti tokias daržoves, kurioms subręsti reikia 140-150 dienų laikotarpio be šalnų.

Augalų vegetacijos trukmė ir laikotarpis nuo augalų sudygimo iki vaisių sunokimo yra labai svarbūs rodikliai pomidorų augintojams. Dažniausiai augalų vegetacijos trukmė priklauso nuo veislės prisitaikymo augti tam tikroje klimato zonoje. Dauguma lietuviškų pomidorų veislių, kurios auginamos nešildomuose šiltnamiuose ir lauke, yra ankstyvosios arba vidutinio ankstyvumo. Vėlyvosios veislės nespėja subrandinti gero ir kokybiško derliaus, todėl jos gali būti auginamos tik šildomuose šiltnamiuose.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiantis daržovių sėjos laiką, yra pavasarinės šalnos, kuomet dirvos paviršiuje laikosi neigiama temperatūra. Šalnos dažniausiai būna ne vienkartinės, bet kartojasi kelias paras iš eilės, todėl smarkiai nukenčia arba visai pražūva daržovės, kurioms reikia ne tik šiltos dirvos, bet ir šilto oro, kaip antai: pomidorai, agurkai, pupelės.

Remiantis daugiamečiais fenologiniais stebėjimais, Lietuvoje vėlyvųjų pavasarinių šalnų galima sulaukti nuo alyvų iki žieminių rugių žydėjimo, taigi vėlyvosios šalnos įvairiais metais gali būti 19-os dienų laikotarpiu. Šilumamėges daržoves (pomidorus, agurkus, moliūgus, pupeles) be rizikos galima sėti ar daigus sodinti į daržą tiktai žieminiams rugiams arba erškėčiams pražydus.

Auginant pomidorus labai svarbu pasirinkti tinkamą sėjos laiką, nes per anksti pasėti jie gali peraugti ar nukentėti nuo vėlyvųjų pavasarinių šalnų, o vėlai pasėjus gali būti menkas derlius ir prastesnė produkcijos kokybė. Vienas iš veiksnių, lemiančių sėjos laiką, yra daigų auginimo sąlygos. Šildomame daigyne, esant optimaliam šilumos, šviesos, drėgmės ir maisto medžiagų režimui, pomidorų daigus galima išauginti per 45 dienas. Jei nėra galimybių sudaryti optimalių sąlygų ir pomidorai daiginami vėsesnėse patalpose, jų daigai užauga per 50-55 dienas, o jei tuo laikotarpiu dar pasitaikys apniukusių, nesaulėtų dienų, daigų augimas gali užtrukti 60 dienų ir ilgiau.

Palaikant pastovią 20-25 ^oC temperatūrą, pomidorų sėklos sudygsta per 5-7 dienas, o temperatūrai nukritus iki 10-12 ^oC, pomidorų sėklų dygimas pailgėja tris kartus - iki 20 dienų.

Taigi pomidorų sėjos laikas labai priklauso nuo daigų auginimo sąlygų. Nešildomuose šiltnamiuose auginti skirtus pomidorus, jei nėra optimalių auginimo sąlygų, rekomenduojama sėti pirmoje kovo mėnesio pusėje, o šildomame daigyne rekomenduojamas sėjos laikas yra nuo antrosios kovo pusės iki balandžio mėnesio pradžios.

Tirti skirtingu laiku sėti pomidorai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute 2012 m. buvo atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti vėlyvos sėjos įtaką pomidorų derlingumui. Pasirinkta veislė Tamina - tai vidutinio ankstyvumo, indeterminantinio tipo veislė, užauganti iki 2 metrų aukščio ir vedanti vidutinio dydžio (75 g) vaisius. Pomidorų sėklos šildomame daigyne pasėtos keturiais skirtingais terminais: kovo 29, balandžio 5, 12 ir 19 dienomis. Birželio 5 d. pomidorų daigai pasodinti į nuolatinę augimo vietą - polietileniniame dvišlaičiame neapšildomame šiltnamyje kaip antroji kultūra (po kopūstų daigų). Pomidorai auginti pagal Sodininkystės ir daržininkystės institute priimtą integruoto pomidorų auginimo technologiją. Tyrimams pomidorų vaisiai skinti masinio derėjimo metu - rugpjūčio 21 d. Vaisių kokybė vertinta pagal sausųjų medžiagų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekį vaisiuose.

Sausųjų medžiagų kiekiui nustatyti buvo pritaikytas naujas nedestruktyvus artimųjų infraraudonųjų spindulių spektroskopijos metodas. Taikyti tokį modernų metodą atsirado galimybė gavus finansavimą pagal projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje". Šis metodas leidžia atlikti pakartotinius to paties bandinio tyrimus ir stebėti ant pomidoro augalo bręstančio pomidoro vaisiaus biocheminių elementų kiekio pokyčius jam nokstant. Ir tai atliekama mažiausiomis piniginėmis bei laiko sąnaudomis. Be to, nereikia naudoti ir utilizuoti aplinkai pavojingų biocheminėms analizėms naudojamų cheminių tirpiklių. Paprasčiau sakant, naudojant šį metodą, pomidoro vaisius lieka nepažeistas, o atliekant įprastines biochemines analizes, tenka susmulkinti visą pomidorą.

Kas aiškėja iš tyrimų rezultatų?

Remiantis fenologinių stebėjimų duomenimis, nustatyta, kad skirtingos sėjos datos neturėjo įtakos pomidorų sėklų sudygimo laikui. Vidutinis laikotarpis nuo sėjos iki sudygimo visuose tirtuose variantuose truko 6 dienas. Anksčiausiai pasėti pomidorai pirmieji subrandino ir derlių - liepos 20 d. Tačiau laiko tarpas nuo sudygimo iki derėjimo pradžios siekė 106 dienas ir jis buvo 3 dienomis ilgesnis negu vėliausiai (balandžio 19 d.) pasėtų pomidorų, kurie derėti pradėjo tik rugpjūčio 7 d. Pomidorai pasėti balandžio 5 ir 12 dienomis derėti pradėjo praėjus 109-110 dienų nuo sėklų sudygimo ir jų derėjimo pradžia atitinkamai buvo liepos 30 ir rugpjūčio 7 d.

Labai svarbus rodiklis yra prekinės produkcijos kiekis. Daržininkai, norėdami gauti kuo daugiau kokybiškos produkcijos, kruopščiai atsirenka kuo atsparesnes ligoms ir kenkėjams pomidorų veisles ir hibridus. Tačiau toks paprastas dalykas, kaip pomidorų sėjos laikas, taip pat gali turėti lemiamos įtakos derlingumui ir vaisių kokybei. Mūsų bandymas parodė, kad didžiausiu suminiu ir prekiniu derliumi išsiskyrė pomidorai, pasėti kovo 29 ir balandžio 5 d., o pasėti balandžio antrąjį dešimtadienį subrandino 3 kg m^-2 mažesnį derlių.

Pomidorų sėjos vėlinimas nuosekliai didino neprekinių vaisių kiekį ir neprekinio derliaus dalį. Didžiausiais prekiniais vaisiais išsiskyrė anksčiausiai pasėti pomidorai, o sėjos vėlinimas neigiamai veikė vaisių dydį: savaite vėliau pasėti pomidorai subrandino gerokai mažesnius vaisius.

Žmogaus skonio receptoriai gerą skonį sieja su dideliu sausųjų medžiagų kiekiu ir tirpių sausųjų medžiagų bei rūgštingumo santykiu. Remiantis Lietuvos mokslininkų dešimties metų tyrimo duomenimis, vidutinis tirpių sausųjų medžiagų kiekis pomidorų vaisiuose siekia 6,13 proc., o sausųjų medžiagų - 6,86 proc.

Mūsų tyrimas parodė, kad sėjos laikas turėjo įtakos sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekiui pomidorų vaisiuose. Didžiausias tirpių sausųjų medžiagų (5,05 proc.) ir sausųjų medžiagų (6,82 proc.) kiekis aptiktas balandžio 12 d. pasėtuose pomidoruose, o anksčiausiai (kovo 29 d.) pasėti pomidorai sukaupė mažiausią šių medžiagų kiekį. Labai panašų kiekį tirpių sausųjų ir sausųjų medžiagų sukaupė pomidorų vaisiai, kurių sėklos buvo pasėtos balandžio 5 ir 19 dienomis.

A. Radzevičius, P. Viškelis

Mano ūkis, 2013/05